Lietuvoje galioja automobilių taršos mokestis, kurio dydis priklauso nuo transporto priemonės išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekio. Šis mokestis aktualus daugumai automobilių, išskyrus elektromobilius. Kai kurioms transporto priemonėms, pavyzdžiui, hibridiniams automobiliams, taikomi mažesni mokesčiai, o elektromobiliai yra visiškai atleisti nuo jo mokėjimo. Nuo 2025 m. sausio 9 d. padidėjo vienkartinis automobilių taršos mokestis, kuris mokamas „Regitroje“ registruojant automobilį pirmą kartą Lietuvoje arba keičiantis jo savininkui. Tai aktualu ir perkantiems naudotus automobilius - registracijos mokestis skaičiuojamas pagal išmetamo CO2 kiekį, tačiau gali būti įvairių išimčių.
Paprasčiausias būdas sužinoti automobilio CO2 emisiją yra pažiūrėti į automobilio registracijos liudijimą. Jame dažnai nurodoma emisija reikšme - kiek gramų CO2 automobilis išmeta vienam kilometrui (g/km). Registracijos liudijime (laukelis „CO2 emisija“) - čia pateikiama oficiali gamintojo nustatyta emisijų reikšmė, dažniausiai išreikšta g/km. Taip pat automobilio CO2 emisijos duomenis galima rasti gamintojo techninėje dokumentacijoje arba oficialioje interneto svetainėje, įvedus automobilio modelį, variklio tūrį ir gamybos metus. Yra specialių transporto duomenų bazių, leidžiančių sužinoti automobilio išmetamo anglies dioksido kiekį pagal automobilio registracijos numerį arba VIN kodą. Senesniems automobiliams, kurių dokumentuose nėra CO2 reikšmės, ją galima apskaičiuoti patiems, žinant sąnaudas ir degalų tipą: pavyzdžiui, deginant 1 litrą benzino išmetama apie 2,31 kg CO2, o dyzelino - apie 2,68 kg. Pasinaudojus šiais skaičiais ir vidutinėmis degalų sąnaudomis galima nustatyti apytikslę CO2 emisiją.
Jei automobilio išmetamo CO2 kiekis viršija 130 g/km, reikia mokėti mokestį. Mokestis skaičiuojamas pagal registracijos liudijime nurodytą CO2 emisiją (g/km). Jei ši informacija dokumentuose nenurodyta, mokestis nustatomas pagal variklio darbinį tūrį ir kuro tipą. Elektromobiliai tiesiogiai išmetamo CO2 neturi, todėl jiems taršos mokestis netaikomas. Mokestį galima susigrąžinti, jei automobilis per 90 dienų išregistruojamas ir išgabenamas iš Lietuvos, parduodamas į užsienį arba utilizuojamas. Norint susigrąžinti taršos mokestį, reikia kreiptis į „Regitrą“, pateikti prašymą ir reikiamus dokumentus. Procesas gali būti atliekamas tiek fiziniuose padaliniuose, tiek internetu.
Katalizatorių ir kietųjų dalelių filtrų vaidmuo
Benzininiuose ir dyzeliniuose automobiliuose montuojami katalizatoriai ir kietųjų dalelių filtrai (angl. Diesel Particulate Filter, DPF) naudojami išmetamųjų dujų kiekiui ir toksiškų medžiagų patekimui į aplinką sumažinti. Katalizatorių viduje yra naudojamos specialios medžiagos, kurios pritraukia anglies monoksido, azoto oksido ir kitų kenksmingų medžiagų daleles. Katalizatoriai mažina išmetamųjų dujų toksiškumą automobiliuose.
Išmetimo sistemoje įprastai yra sumontuoti du deguonies jutikliai - vienas prieš katalizatorių, o kitas po jo. Variklio valdymo blokas skaito ir lygina šių jutiklių duomenis - savaime suprantama, pro katalizatorių praėjęs oras privalo būti mažiau taršus. Tiesa, šie jutikliai dažnai sugenda arba užsikemša, todėl jų rodmenys nebeatitinka realybės.
Katalizatorių montavimas į automobilius stipriai pradėjo populiarėti devintajame dešimtmetyje. Lietuvoje katalizatorius yra reikalingas norint praeiti techninę apžiūrą. Taisyklėse nurodyta, kad visi automobiliai, kurie Lietuvoje užregistruoti nuo 2013 metų kovo 1 dienos ar vėliau, privalo turėti katalizatorius. Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu automobilių katalizatoriai griežčiau pradėti tikrinti nuo 2013 metų kovo 1 dienos, įsigaliojus atitinkamiems ES teisės aktams.
Atlikus vizualią automobilio išmetimo sistemos apžiūrą techninės apžiūros kontrolierius pastabų dėl katalizatoriaus neturės dviem atvejais: jei transporto priemonė buvo pagaminta be jo arba pirmą kartą įregistruota iki 2004 metų sausio 1 dienos, taip pat, jei Lietuvoje automobiliui pirmą kartą privalomoji techninė apžiūra buvo atlikta iki 2013-ųjų kovo 1 dienos. Visais kitais atvejais automobiliai su išpjautais katalizatoriais arba katalizatoriais, turinčiais bakelio pjovimo, jį gaubiančio elemento virinimo žymių ar panašių konstrukcijos pakeitimų, bus laikomi turinčiais didelių trūkumų. Nustačius, kad katalizatorius neveiksmingas ar pažeistas, jis turi būti pakeistas per išmetimo sistemos išardomųjų sujungimų vietas, nes šiam elementui remontas nėra numatytas. Visais atvejais automobilis privalo atitikti atitinkamas leistinos taršos normas.
Problemų su katalizatoriais priežastys ir pasekmės
Lietuvoje vis dar apstu transporto priemonių, turinčių netvarkingą išmetamųjų dujų sistemą dėl juose pašalintų katalizatorių ir kietųjų dalelių filtrų. Katalizatorių elementai yra pagaminti iš tauriųjų metalų: platina, paladis bei rodis. Šių elementų kaina yra aukšta, todėl katalizatorių vagystės jau daug metų yra rizika daugeliui vairuotojų. Tos pačios dalys dėl jose esančių tauriųjų metalų yra vertingos atliekos, tačiau siekiantys uždarbio ar sutaupyti nesuka sau galvos, kad tokios transporto priemonės itin teršia aplinką.
Kai kurie vairuotojai, siekdami sumažinti degalų sąnaudas ir prailginti variklio bei turbinos ilgaamžiškumą, kietųjų dalelių filtrus netgi šalina arba išjungia. Dar kiti atitarnavusių filtrų ir katalizatorių nepakeičia naujais. „Kietųjų dalelių filtrai ir katalizatoriai yra pakankamai brangi atlieka, nes joje yra daug vertingų tauriųjų metalų, kaip platina, rodis, paladis ar auksas. Šių metalų kaina ir paklausa, ypač pastaruoju metu, sparčiai augo. Nauji filtrai ir katalizatoriai daug kainuoja, todėl taupantys ir neatsakingi vairuotojai naudoja transporto priemones be šių taršą mažinančių dalių ir negalvoja apie aplinkai daromą žalą“, - sako Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) vadovas Vladimiras Jankoit.
Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovės Astos Pakštaitės-Marcinkienės teigimu, katalizatoriai gali būti išpjaunami ir nepakeičiami naujais nelegaliuose autoservisuose, ypač mažesniuose. Tokie autoservisai nėra registravę savo veiklos Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS), nevykdo atliekų apskaitos, o automobilių atliekas priduoda atliekų tvarkytojams kaip fizinis asmuo. Lietuvoje dar dažni ir atvejai, kai katalizatoriai ir kietųjų dalelių filtrai neteisėtai išpjaunami iš kiemuose stovinčių automobilių - dėl to pastaruoju metu itin nukenčia, pavyzdžiui, „Toyota Prius“ savininkai. Nors Lietuvos policija pripažįsta, kad katalizatorių vagysčių būna, tačiau atskirai duomenų, kiek jų išpjaunama iš automobilių, nerenka.
Katalizatoriaus užsikimšimas yra viena dažniausių priežasčių, kodėl automobilis gali neatitikti nustatytų taršos normų techninės apžiūros metu. Katalizatoriaus būklę veikia ne tik degalų sudėtis, bet ir variklio techninė būklė. Bet kokie uždegimo ar kuro tiekimo sistemos gedimai gali sukelti papildomų problemų išmetimo sistemoje. Užsikimšęs oro filtras, netinkamai veikiantis oro srauto matuoklis ar per vėlai įpurškiamas kuras gali lemti padidėjusį nevisiškai sudegusių degalų kiekį išmetamosiose dujose.
Automobilių diagnostikos specialistas Tomas Jankauskas pabrėžia: „Dauguma vairuotojų nekreipia dėmesio į smulkius variklio darbo sutrikimus, kol nepastebi akivaizdžių gedimo požymių. Lietuvoje automobilių vidutinis amžius siekia 16 metų, o tai reiškia, kad didelė dalis transporto priemonių jau yra susidėvėjusios. Remiantis statistikos duomenimis, apie 30 proc. automobilių neišlaiko techninės apžiūros iš pirmo karto, o viena pagrindinių priežasčių - išmetamųjų dujų normų viršijimas. Didžiausia problema ta, kad daugelis vairuotojų nėra linkę profilaktiškai tikrinti išmetimo sistemos, kol automobilis nepradeda rodyti akivaizdžių gedimo požymių.“
Autoserviso meistras Andrius Kazlauskas pastebi: „Daugeliu atvejų žmonės keičia katalizatorius naujais, nors realiai problema gali būti išspręsta paprastesnėmis ir pigesnėmis priemonėmis. Jei techninės apžiūros metu buvo nustatyta, kad jūsų transporto priemonė viršija leistinas išmetamųjų dujų normas, pirmiausia verta atlikti papildomą diagnostiką. Dažniausiai pasitaikančios problemos - sugedę deguonies jutikliai, užsikimšęs katalizatorius arba pažeista išmetimo sistema.“
Techninės apžiūros ir taršos standartai
Techninė apžiūra - procedūra, kuri kiekvienam vairuotojui tampa tarsi testas, parodantis, ar jo transporto priemonė atitinka nustatytus saugumo ir taršos standartus. Viena dažniausių problemų - per didelis išmetamųjų dujų kiekis, dėl kurio automobilis neatitinka nustatytų normų. Aplinkosaugos reikalavimai kasmet griežtėja, o tai reiškia, kad senesni automobiliai turi vis mažiau šansų išlaikyti techninę apžiūrą be papildomo remonto. Tikrinant transporto priemonę, specialistai matuoja anglies monoksido (CO), angliavandenilių (HC) ir azoto oksidų (NOx) kiekius. Jei šie teršalai viršija nustatytas normas, automobilio savininkas privalo pašalinti problemas ir pakartotinai atlikti patikrą.
Specialistai techninės apžiūros metu neturi teisės ardyti automobilio ar atskirų jo agregatų. Dėl to išmetamųjų dujų neutralizavimo (toksiškumo mažinimo) įranga patikros metu apžiūrimi tik vizualiai. Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ teigimu, šiuo metu nėra sukurta jokios kitos metodikos ar diagnostinės įrangos, kuri leistų fiksuoti katalizatoriaus ar kietųjų dalelių filtro pašalinimo atvejus. Net prisijungus prie automobilio kompiuterio per OBD jungtį to padaryti neįmanoma, jei šį nusikaltimą (išpjovę katalizatorių ar kietųjų dalelių filtrą) atlikę asmenys stengėsi užmaskuoti intervencijos pėdsakus ar sumontavo atitinkamus klaidinančius signalus generuojančią įrangą.
„Transekstos“ duomenimis, 2020 metais privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu buvo identifikuotas tik 0,1 proc. automobilių, kuriems minėtos išmetamųjų dujų neutralizavimo (toksiškumo mažinimo) įrangos dalys buvo akivaizdžiai pašalintos ar sugadintos. Techninės apžiūros įmonių pateikta praėjusių metų statistika taip pat liudija, kad su netvarkinga ir nesandaria išmetimo sistema į patikrą buvo atvykę 6,41 proc. visų tikrintų M1 (lengvasis automobilis) ir N1 (lengvasis krovininis automobilis) klasių transporto priemonių. Per didelis dūmingumas buvo nustatytas 6,26 proc. dyzelinius variklius turintiems automobiliams, o dėl per didelio išmetamųjų dujų kiekio teigiamos techninės apžiūros išvados negavo 3,37 proc. benzininių automobilių. Šie rodikliai buvo šiek tiek prastesni nei fiksuoti 2019 metais, kai tokių automobilių buvo atitinkamai 6,04 proc., 6,11 proc. ir 3,28 procento.
Vertingos žaliavos ir aplinkosauga
Automobilių katalizatoriai ir kietųjų dalelių filtrai yra vertinga antrinė žaliava dėl juose esančių brangiųjų metalų, todėl už jų pridavimą atliekų tvarkytojams gaunamas atlygis. Kuro ir tepalų filtruose yra ne tik metalo, bet ir alyvos, oro filtruose - plastmasės ir filtruojančios medžiagos. Metalą galima daug kartų perdirbti, nes jo pagrindinės savybės nekinta, ir tokiu būdu taupyti senkančius gamtos išteklius. Panaudoti automobilių katalizatoriai ir filtrai, jei netinkamai tvarkomi, kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai.
Katalizatorių, filtrų, kaip ir kitų automobilių atliekų, kaip akumuliatorius, amortizatorius, padangos, alyva, stiklas ar plastikas daugiausia susikaupia autoservisuose transporto priemonių remonto metu. Gyventojai gali perduoti teisę tokias atliekas tvarkyti turinčiam atliekų tvarkytojui. Naudojantis autoservisų paslaugomis, visos automobilių atliekos lieka autoservise. Jei transporto priemonė remontuojama namuose, susidariusias atliekas galima nuvežti ir į savivaldybių didelių gabaritų atliekų aikšteles. Daugiau informacijos, kokias atliekas ir kokiomis sąlygomis jas priima atliekų tvarkytojai ir savivaldybių atliekų aikštelės, galima rasti www.atliekos.lt.
Valstybės parama mažataršiam transportui
Pastaruoju metu Lietuvoje pastebimas augantis susidomėjimas mažataršiu transportu. Pavyzdžiui, paskutinį 2021 metų ketvirtį antras pagal populiarumą naujas automobilio modelis Lietuvoje buvo varomas elektra. To paties laikotarpio bendri naujų elektromobilių pardavimai sudarė net 10,7 proc. Hibridinių transporto priemonių patrauklumas taip pat auga. Ūgtelėjusiems elektra varomo ir mažataršio transporto pardavimams teigiamą postūmį davė ir valstybės skiriamos subsidijos.
Lengvatų yra daug ir įvairių - įsigytiems elektromobiliams, mažiau taršiems automobiliams, elektriniams paspirtukams, dviračiams, viešojo transporto paslaugoms ir panašiai. Pavyzdžiui, už keičiamą seną automobilį į elektromobilį kompensacija gali siekti iki 6 tūkst. eurų. Gyventojas, utilizavęs seną, taršų automobilį ir įsigijęs mažiau taršų automobilį (kurio CO₂ kiekis ne didesnis kaip 130 g/km) gali gauti 1 tūkst. eurų kompensaciją. Taip pat galima gauti 500 eurų kompensacijas už įsigytą elektrinį dviratį, elektrinį triratį ar elektrinį keturratį, 300 eurų kompensacijas už paprastą dviratį ar elektrinį paspirtuką. Kalbant apie alternatyvas, yra kompensuojama ne daugiau kaip 1000 eurų viešojo transporto (autobusų, troleibusų, geležinkelio) metiniams ar kitiems bilietams, išskyrus vienkartinius viešojo transporto bilietus.
Subsidijų kiekiai ir terminai: Elektromobilių kompensacijoms numatyta 6 mln. eurų, mažiau taršių automobilių kompensacijoms - 3 mln. eurų, o kitoms aplinkai draugiškoms priemonėms (elektriniams paspirtukams, dviračiams, viešojo transporto bilietams, dalijimosi paslaugoms ir pan.) - 8 mln. eurų. Galimybė pasinaudoti siūlomomis subsidijomis galioja iki 2022 m. birželio 1 d. arba iki kol kvietimuose pakaks lėšų. Taip pat yra atskiras kvietimas įsigyti mažiau taršų automobilį nepasiturintiems ar mažesnes pajamas gaunantiems asmenims. Galima gauti dvigubai didesnę valstybės paramą nei tvarias pajamas gaunančiam gyventojui - 2 tūkst. eurų. Tačiau sąlyga, kad asmuo būtinai turi turėti taršų automobilį ir jį sunaikinti, vis tiek galioja. Visa informacija apie subsidijas yra teikiama www.apva.lt svetainėje.
| Transporto priemonės tipas | Kompensacijos dydis | Papildomos sąlygos |
|---|---|---|
| Naudotas elektromobilis | 2,5 tūkst. eurų | - |
| Naujas elektromobilis | 5 tūkst. eurų | - |
| Elektromobilis (utilizuojant seną automobilį) | Iki 6 tūkst. eurų | Senas automobilis turi būti utilizuotas |
| Mažataršis automobilis (CO₂ kiekis ne didesnis kaip 130 g/km) | 1 tūkst. eurų | - |