Vokietijos verslo lyderiai puikiai mato pavojaus signalus - priklausomybė nuo Kinijos gresia ekonomine katastrofa, skelbia „Bloomberg“. Tačiau kol kas pelnas nusveria bet kokią riziką. Nepaisant naujojo kanclerio Friedricho Merzo griežtų įspėjimų, šalies pramonės milžinai ne tik nesitraukia, bet ir dvigubina statymus, pildami milijardus eurų į didžiausią Azijos ekonomiką.
Statistikos duomenys negailestingi. „Mercator“ instituto (MERICS) skaičiavimais, Vokietijos įmonių investicijos Kinijoje 2024 metais pasiekė 5,7 mlrd. eurų. Liūto dalis tenka būtent automobilių sektoriui - jis atsakingas už maždaug du trečdalius visų investicijų. Tik per pastaruosius metus automobilių gamintojų išlaidos Kinijoje šoktelėjo 69 proc. ir pasiekė 4,2 mlrd. eurų.
Didysis Vokietijos trejetas klimpsta giliau
Didžiajam Vokietijos trejetui, BMW, „Mercedes-Benz“ ir „Volkswagen“, Kinija tapo gyvybiškai svarbiausia rinka, be kurios jie nebeįsivaizduoja savo augimo. BMW įsipareigojo skirti apie 3,8 mlrd. eurų baterijų projektui Šenjange, taip paversdama Kiniją savo didžiausiu tyrimų ir plėtros centru už Vokietijos ribų. Negana to, koncernas jau eksportuoja Kinijoje pagamintus elektrinius visureigius atgal į Europą.
„Mercedes-Benz“ žengė simbolinį žingsnį, perkeldama savo strateginį metinį susitikimą į Pekiną ir kurdama elektromobilius, skirtus išskirtinai tik Kinijos rinkai. O „Volkswagen“, vadinanti Kiniją savo „antraisiais namais“, pasirašė virtinę sutarčių su vietos technologijų įmonėmis, siekdamas paspartinti savo plėtrą.
Šią tendenciją atkartoja ir kiti pramonės sektoriai. Chemijos milžinė BASF atidarė 8,7 mlrd. eurų vertės kompleksą Kinijoje, o automobilių dalių tiekėja „Bosch“ gilina priklausomybę nuo Kinijos tyrimų centrų, tuo pat metu mažindama darbo vietų skaičių Vokietijoje.
F. Merzas: „Jei kils bėdų, neikite pas mus“
Nors Berlynas oficialiai kalba apie rizikos mažinimą, realybė rodo ką kita. Kancleris Friedrichas Merzas laikosi griežtos pozicijos ir tiesiogiai perspėjo verslo vadovus, kad valstybė jų negelbės geopolitinio konflikto atveju. „Aš jiems visada sakau, kai susitinkame: tai yra jūsų rizika. Jei viskas pakryps bloga linkme, prašau, neikite pas mus“, - kalbėdamas su naujienų agentūra „Bloomberg“ pareiškė F. Merzas, primindamas, kad Pekinas turi galią bet kada užsukti tiekimo kranelius ar uždaryti rinką.
Tokie pavojai nėra tik teoriniai. Neseniai įvykęs incidentas su Kinijai priklausančia lustų gamintoja „Nexperia“, kai staigus tiekimo sustabdymas sutrikdė gamybą Europoje, parodė sistemos trapumą. Ekonomistai įspėja, kad kol milžinai plečiasi Kinijoje, Vokietijos eksportas į šią šalį traukiasi, o priklausomybė nuo pigių kiniškų komponentų auga. Kol kas alternatyvos, gamybos perkėlimas į Indiją, Šiaurės Ameriką ar Rytų Europą, gamintojams atrodo per brangios ir per lėtos.
Panašu, kad Vokietijos automobilių pramonė pasirinko rizikingą kelią: trumpalaikis pelnas Kinijoje šiandien yra svarbesnis už geopolitinį saugumą rytoj.
Kinijos rinkos įtaka ir alternatyvios rinkos
Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą 2022 m. Europos Sąjunga (ES), JAV, Japonija ir Pietų Korėja įvedė plataus masto sankcijas, ribojančias automobilių eksportą į šalį. Didžiausi pasaulio automobilių gamintojai įsipareigojo sustabdyti pristatymus ir nutraukti veiklą Rusijos rinkoje. Dėl vis augančios „pilkosios rinkos“ Rusijos prekiautojai dabar gali įsigyti Vakarų, Japonijos ir Pietų Korėjos automobilius per tarpininkus Kinijoje. Daugelis šių automobilių yra gaminami Kinijoje, bendradarbiaujant su tarptautiniais gamintojais. Pagrindinis naudojamų schemų metodas, pasak „Reuters“ - naujus automobilius klasifikuoti kaip „nulinės ridos naudotas“ transporto priemones. Teigiama, kad ši praktika leidžia eksportuotojams apeiti automobilių gamintojų apribojimus dėl naujų transporto priemonių pardavimo Rusijai.
Pasak Rusijoje įsikūrusios bendrovės „Autostat“, vien 2025 m. Rusijoje buvo parduota beveik 130 tūkst. transporto priemonių, pagamintų sankcijas taikančių šalių automobilių gamintojų, o nuo 2022 m. pradžios užregistruota daugiau nei 700 tūkst. tokių automobilių. Tarp Rusijoje labiausiai perkamų užsienio markių minimos „Toyota“, BMW, „Mercedes-Benz“ ir „Volkswagen“.
Vokietijos automobilių gamintojams Kinijos rinka turi lemiamos reikšmės. Pavyzdžiui, „Volkswagen“ Kinijoje planuoja 7 naujas gamyklas, tai dalis iš 19 mlrd. EUR kompanijos investicijų, iki 2017 m. BMW savo ruožtu skelbė, kad jau kitąmet Kinijoje ketina pardavinėti savo naujuosius „i3“ modelio elektromobilius. „Esu labai optimistiškai nusiteikęs dėl Kinijos. Iki šiol elektromobilių paklausa Kinijoje šlubavo, stingant reikiamos infrastruktūros.
Konkurencija ir prisitaikymas prie rinkos pokyčių
Ne paslaptis, kad Kinijos automobilių pramonė, subsidijuojama vietos valdžios institucijų, kelia vis didesnį iššūkį Vakarų įmonėms. Sparčiai atsitraukus nuo vakarietiškų prekių ženklų, automobilių pardavėjai buvo priversti imtis neįprastų priemonių. Pavyzdžiui, „Mercedes-Benz EQE“ kainos Kinijoje praėjusių metų paskutiniais mėnesiais buvo sumažintos perpus. Kodėl taip smarkiai sumažėjo susidomėjimas Europos automobilių prekių ženklais? Dėl to kalta Kinijos naujos kartos NEV (naujos energijos transporto priemonių) modelių kampanija, kurią remia vietos valdžia. Iki 2024 m. Preliminarūs šių metų duomenys rodo, kad net 60 % Kinijoje registruojamų naujų automobilių gali būti naujos kartos elektrifikuotos transporto priemonės (BEV, PHEV).
Auganti konkurencija iš Kinijos gamintojų yra tik viena iš priežasčių, kodėl sumažėjo susidomėjimas europietiškais automobiliais. Šiuo metu internete audringai besisukantis vaizdo įrašas iliustruoja ir kitą Europos automobilių pramonės problemą: sustabarėjusią įmonių struktūrą, nesugebančią greitai prisitaikyti prie vyraujančių tendencijų.
Koncerno BMW atstovai skelbia, kad bavarų pasauliniai pardavimai sumažėjo 1,4 proc. Pagrindinė to priežastis - silpna paklausa Kinijoje, skelbia „Žinių radijo“ laida „Piko minutės“. Nors Europoje BMW pardavė daugiau automobilių ir užfiksavo 6,2 proc. pirmojo ketvirčio pardavimų šuolį, pasaulinius pardavimus smukdė Kinija, kur jie sumažėjo net daugiau nei 17 proc. Tai - blogiausias šio vokiečių automobilių gamintojo Kinijoje užfiksuotas pirmojo ketvirčio rodiklis nuo 2020 metų. BMW sunkiai konkuruoja su praaugusiais ir technologiškai jau gerai pasikausčiusiais kinų vietos gamintojais. Be to, paklausa Kinijoje taip pat nukentėjo dėl nekilnojamo turto krizės ir jos sukeltų ekonominių padarinių. Kitų Europos automobilių gamintojų, tokių kaip „Porsche“, „Mercedes-Benz“ ir „Volkswagen“ likimas Kinijoje toks pats - jų pardavimai Kinijoje sumažėjo.
Naujos partnerystės ir technologijų integracija
BMW viltis - gera elektromobilių paklausa, kuri Europoje per metus išaugo net 64 proc. Kinijos rinka bavarams didelė ir svarbi, tad tikėtina, kad vokiečiai stengsis bet kokia kaina atstatyti prarastas pozicijas. Šiame kontekste sklandantys gandai gali nuskambėti visai ne kaip antis, o kaip ganėtinai logiškas žingsnis. Keliuose automobilių tinklaraščiuose pasirodė oficialiai nepatvirtinta informacija, kad naujajame elektriniame BMW „Neue Klasse“ bus įdiegtas Kinijos įmonių kurtas dirbtinis intelektas. Rašoma, kad vokiečių bendrovė praranda pozicijas Kinijoje, tad neva susivienijo su vietos internetinės prekybos milžine „Alibaba“, kad integruotų jos technologijas į savo būsimus automobilius. Nors minėta grupė daugiausia žinoma kaip prekybos bendrovė ir „AliExpress“ motininė įmonė, ji kaip ir kitos didelės korporacijos investuoja į šiuolaikines technologijas. Pavyzdžiui, per ateinančius trejus metus ši grupė investuos daugiau kaip 50 mlrd. dolerių į savo dirbtinio intelekto modelio kūrimą. Šį modelį jau naudoja Kinijos automobilių gamintojai, tačiau, jei gandai pasitvirtintų, Europos automobiliuose jis pasirodytų pirmą kartą.
Rašoma, kad BMW gautų du elektroninius asistentus, vadinamuosius dirbtinio intelekto agentus. Pirmasis realiuoju laiku padėtų vairuoti, o antrasis kelionės kompanionas ieškotų įvairių paslaugų ir stovėjimo vietų, planuotų keliones ir siūlytų restoranus pagal vartotojo poreikius. Gandai gandais, bet toks žingsnis būtų visai logiškas. Naujoji partnerystė tikrai padėtų BMW padidinti šios markės automobilių patrauklumą Kinijoje.
Dirbtinis intelektas automobilių pramonėje | 6 būdai, kaip dirbtinis intelektas transformuoja automobilių pramonę - B3NET Inc.
Derybos dėl muitų ir ateities perspektyvos
Panašu, kad chaotiška JAV prezidento Donaldo Trumpo ekonomikos politika skatina naujus aljansus. ES ir Kinija pradeda derybas dėl ES muitų kiniškiems elektromobiliams panaikinimo, kad išvengtų prekybos karo. Teigiama, kad pokalbiuose jau yra nemažai progreso. Europai derybose atstovavo Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchezas, Pekine susitikęs su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu. Žinoma, Madrido pusė čia labiausiai stengėsi atstovauti nacionalinės ekonomikos interesams, ypač siekiant pritraukti Kinijos automobilių gamintojus. Tačiau Vokiečių spauda skelbia, kad būta ir produktyvių diskusijų apie eksporto bei importo reguliavimus europiniu mastu. Leidiniai cituoja šaltinius Vokietijos diplomatinėje tarnyboje ir teigia, kad pasiekus susitarimą, Pekinas gali įsipareigoti atidaryti ne tik surinkimo gamyklas Europoje, bet ir pilnavertes gamyklas su integruotomis vietos tiekimo grandinėmis. Vietoje baudžiamųjų muitų diskutuojama apie minimalios importuojamų elektromobilių kainos įvedimą.
Automobilių gamintoja „BMW“ ir Europos Komisija pradėjo derybas dėl galimo minimalios kainos modelio, kuris galėtų pakeisti šiuo metu taikomus muitus Kinijoje gaminamiems elektriniams „Mini“ automobiliams. Apie tai, remdamasis informuotais šaltiniais, pranešė Vokietijos verslo dienraštis „Handelsblatt“. Pranešama, kad abi pusės aktyviai ieško sprendimo, kuris leistų išvengti didelių importo mokesčių nustatant minimalią įvežamų automobilių kainą. Teigiama, kad derybos yra gerokai pažengusios, o abi šalys rodo aiškų interesą pasiekti abipusį susitarimą.
Šios derybos vyksta po to, kai vasario mėnesį Briuseliui pavyko susitarti su „Volkswagen Group“. Tuomet grupės valdomam „Seat/Cupra“ prekės ženklui buvo suteikta išimtis dėl muitų taikymo visiškai elektriniam visureigiui „Tavascan“. Šiuo metu „Mini Cooper Electric“ ir „Mini Aceman“ modeliai, gaminami Kinijoje bendroje įmonėje su „Great Wall Motor“, yra apmokestinti 20,7 proc. siekiančiu muitu. Europos Sąjunga tokius tarifus Kinijoje pagamintoms elektrinėms transporto priemonėms įvedė 2024 metais, atlikusi tyrimą dėl neteisėtų valstybės subsidijų. Nors BMW kartu su kitais gamintojais šiuos tarifus ginčija teisme, bendrovė tikisi pasiekti susitarimą dar iki teismo nuosprendžio paskelbimo, kuris numatomas metų viduryje.
Europos Komisija oficialiai derybų nekomentuoja, tačiau pabrėžia, kad durys lieka atviros pasiūlymams, kurie padėtų atsverti Kinijos subsidijų poveikį ir būtų praktiškai įgyvendinami.
Kinijos aplinkosaugos ministerija atmetė BMW partnerės Kinijoje „Brilliance China Automotive Holdings“ prašymą leisti išplėsti gamyklą Šenjango mieste, skelbia „Bloomberg“. Aplinkosaugos ministerija atmetė BMW prašymą leisti įgyvendinti trečią gamyklos plėtros etapą. Institucija ketina grąžinti gamintojai jos atliktą poveikio aplinkai studiją, motyvuodama tuo, kad joje nurodytas tikrovės neatitinkantis gamybos procese sunaudoto vandens kiekis. „BMW Brilliance“ aplinkosaugininkams taip pat neitiko tuo, kad nurodė su vyriausybės tikslais prasilenkiančius taršos mažinimo tikslus. „BMW Brilliance Automotive“ buvo įsteigta 2003 m., bendrovės valdomoje gamykloje gaminami BMW 5, BMW 3, BMW X1 modeliai. 2012-aisiais Kinijoje parduota daugiau nei 140.000 šioje gamykloje pagamintų automobilių, skelbia kompanija. 2012 m. gegužę buvo atidaryta nauja BMW Dadongo gamykla, ji pajėgi kasmet pagaminti 100.000 automobilių.
Europos automobilių pramonės iššūkiai
Augančios Kinijos pozicijos išryškina didžiulę įtampą, kamuojančią Europos automobilių gamybos sektorių - pagrindinę pramonės šaką, užtikrinančią daugiau kaip 13 mln. darbo vietų ir palaikančią ekonominį stabilumą. Europos prekės ženklai, slegiami JAV muitų ir mažėjančios dalies Kinijoje, susiduria su vis didesniu iššūkiu savo šalyje gaminti automobilius, kuriais žmonės važinės ateityje. „Kiniškų automobilių plėtra Europoje yra milžiniška“, - sakė Roberto'as Vavassoris, „Brembo NV“ direktorius, vadovaujantis Italijos prekybos grupei „Anfia“. Pasak jo, jei nebus imtasi skubių priemonių, pramonei iškils išlikimo grėsmė.
