Brangstant benzinui ir kitam kurui, mes visi vis dažniau susimastome apie dujų montavimą. Šiame straipsnyje pamėginsime padiskutuoti apie tai kaip pasirinkti tinkamą dujų įrangą ir tinkamus dujų įrangos montuotojus.
Dujų montavimas yra kruopšti ir laiko reikalaujanti procedūra. Kaip ir dažnai mūsuose sunku rasti kokybišką paslaugą, tad patikėti, kad dujas galima sumontuoti per pusdienį ar įdėti signalizaciją per valandą, manau, sunku. Tokio skuboto darbo rezultatai džiuginantys tikrai nebūna.
Dujų montavimo procesas trunka nuo 8 iki 12 valandų, o kartais ir ilgiau, priklausomai nuo priėjimo ir vietos variklio skyriuje, nuo elektroninių schemų sudėtingumo. Derėtų pastebėti, kad vieniems modeliams automobilinės tiesioginio įpurškimo dujos susimontuoja taip, kad praktiškai jų net nesimato, nes dujos slepiasi po variklio gaubtais, dujų reduktoriai po akumuliatoriumi ar oro filtro dėžėmis, todėl iš pažiūros net sunku pasakyti, ar variklis su dujomis, ar ne.
Kartais būna taip, kad variklio skyrius yra labai pilnas ir sugrūstas. Tokiuose automobiliuose dujų montavimas visuomet yra sudėtingesnis ir ilgiau trunkantis. Vieni meistrai net rekomenduoja perkelti akumuliatorių į bagažinę ir panašiai, tam, kad padaryti vietos variklio skyriuje. Vienas iš gerų pavyzdžių būtų Mazda 6 automobilis su 3.0 v6 varikliu, kurio variklio skyriuje tikrai atrodo nėra net kur rankos įkišti.
Dujų įrangos valdymo mygtuką rekomenduojame tvirtinti taip, kad jis matytųsi sėdint ir vairuojant automobilį, bet taip, kad netrukdytų kitiems komponentams, bei kad nebūtų liečiamas kelėnu ir netrukdytų įsėsti ir išlipti automobiliui.
Dujų mygtuku ne tik valdote kuro rūšies pasirinkimą ir perjungimą iš dujų į benziną, bet taip pat matote dujų lygį dujų balione. Paprastai dujų lygis yra žymimas diodais. Visi diodai degantys informuoja apie pilną dujų balioną, o važiuojant ilgainiui dujų lemputės gesta. Esant minimaliam dujų likučiui dega raudona mygtuko lemputė.
Su raudona mygtuko lempute nuvažiuojama nuo 30 iki 70 km, priklausomai nuo įrangos, automobilio variklio galios bei dujų įrangos kalibracijos.
Montuojant dujų įrangą ar tiesiog mastant apie ją, reikėtų pamastyti ir apie pageidavimus dujų įrangos pildymo angai. Kadangi mūsuose sistema vis keičiasi ir vieną dieną nusprendžiama, kad dujas reikės piltis patiems, o kitą dieną jau, kad jas kažkas pildys, verta vis tik apie tai pagalvoti ir pasirinkti tinkamą vietą dujų pildymui.
Tie, kas vis dar galvoja apie dujų pildymo vietas, kurios slepiasi bagažinėje, turim nuvilti, nes tokie dujų pildymo metodai nėra leistini ir nėra saugūs. Kai kuriems automobiliams dujų pildymą galima sumontuoti prie benzino pylimo angos, taip jo nesimato ir nėra gadinami bamperiai.
Montuojant dujų įrangą ne mažiau svarbus darbas yra teisingai ir korektiškai pasirinkti dujų vamzduko montavimo vietą. Ją renkantis reikia atsižvelgti į visas judančias dalis, vamzdukas negali liesti jokių judančių dalių, tokių kaip pusašiai ar stabilizatoriai.
Dujų vamzduką tvirtinant reikia pasirinkti saugias tam vietas. Paprastai idealiausiai yra vamzdukus dujinius tvirtinti kartu su benzininiais ar stabdžių vamzdukais. Jie jau turi tvirtinimus prie kėbulo, yra saugiu atstumu nuo išmetimo sistemos ar duslintuvų bakelių, nereikia daryti papildomų intervencijų į automobilio kėbulą.
Tvirtinant vamzdukus gerai turėti ne tik plastmasiniu užtraukėjų, bet ir specialių kabių, skirtų vamzdukų tvirtinimui. Vietas, kur yra gręžiama ar kitaip pažeidžiamas kėbulas, patartina izoliuoti ir konservuoti nuo korozijos. Ar tai paprasti purškiami dažai, ar tepalas, ar gruntas - iš esmės ne tiek svarbu.
Ką reiškia raudonas indikatorius su šauktuku?
Dažniausiai raudonas ratas su ženklu prietaisų skydelyje pasirodo tada, kai vairuotojas bando pajudėti, neatleidęs rankinio stabdžio, teigiama portale Interia Motoryzacja. Tokiu atveju problema sprendžiama paprastai - tiesiog atleiskite rankinį stabdį, ir įspėjamasis indikatorius išnyks. Šis simbolis sukurtas tam, kad vairuotojas nepradėtų važiuoti su užblokuotais ratais.
Tačiau jei rankinis stabdis atleistas, o raudonas šauktukas toliau šviečia, situacija gali būti rimtesnė. Dažnai tai rodo, kad stabdžių skysčio bakelyje yra mažai. Konkrečiai, gali būti pažeisti stabdžių vamzdžiai arba simbolis gali priminti apie gedimą pagrindiniame stabdžių cilindre. Tokiu atveju geriausia kreiptis į specialistus, kad jie pašalintų problemą.
Iš esmės bet koks raudonas mygtukas (skirtingai nei geltonas) praneša apie rimtą problemą. Degant raudonam indikatoriui važiuoti - labai nesaugu. Tarkime, raudona lemputė su alyvos simboliu sako: skubiai užgesinkite variklį, galimai trūksta alyvos arba jos slėgis nepakankamas.
Ką reiškia geltonas trikampis su šauktuku?
Paprastai geltonas trikampis su šauktuku yra įspėjamasis signalas, susijęs su ABS arba ESP sistemomis. Įspėjamasis indikatorius gali užsidegti tiek tada, kai šios sistemos veikia netinkamai, tiek tada, kai jutikliai nustato didelį stabdžių trinkelių nusidėvėjimą.
Perdegusi stabdžių lemputė - dar viena palyginti paprasta priežastis, dėl kurios gali užsidegti geltonas įspėjamasis indikatorius. Elektros sistemos įtampos svyravimai taip pat gali sukelti įspėjamojo indikatoriaus užsidegimą.
Naujausiuose automobiliuose toks įspėjamasis simbolis gali reikšti, kad kažkas negerai su šiuolaikinėmis vairuotojo pagalbos priemonėmis, pvz., neveikia sistema, kuri stebi atstumą iki kitų automobilių, adaptuotas tempomatas arba parkavimo jutikliai.
Padangų slėgio jutiklio (TPMS) gedimai - dar viena galima priežastis, dėl kurios gali užsidegti įspėjamasis indikatorius su šauktuku. Ši problema paprastai pasunkėja staigiai nukritus temperatūrai. Jei indikatorius ir toliau dega, nepaisant padangų slėgio patikrinimo, verta pakartotinai kalibruoti jutiklius.
Ką daryti, jei užsidega įspėjamasis indikatorius su šauktuku?
Jei dega raudonas įspėjamasis indikatorius, rekomenduojama sustoti, kol bus nustatyta ir pašalinta priežastis. Geltonas įspėjamasis indikatorius leidžia tęsti kelionę, bet su ypatingu atsargumu. Tokiu atveju geriausia kreiptis į specialistus.
Kuro kaina beveik kiekvieną dieną grasina perkopti 5 Lt už litrą ribą. Stovint spūstyje ryte arba vakare nesinori praverti automobilio lango, nes baisu, kad gali uždusti nuo šalia esančių automobilių išmetamųjų dujų. Esant tokiai situacijai, tikėtina, dažnas tautietis pagalvoja apie ekologišką ir mažai kuro naudojantį automobilį.
Įspėjamosios lemputės automobilio prietaisų skydelyje: ką jos reiškia (paaiškinimas) | Trumpi patarimai | „Bright Source“
Bene geriausias variantas tokiu atveju būtų elektromobiliai. Deja, mūsų krašte apie juos galima tik pasvajoti. Ir ne todėl, kad lietuviai nenorėtų būti „žali" ar negalėtų įpirkti tokių transportų priemonių. Priežastis daug žemiškesnė - infrastruktūros nebuvimas. Galima įsivaizduoti, kaip grįžęs iš darbo nuosavą namą turintis asmuo įkrauna tokį automobilį garaže, bet gerokai sunkiau sugalvoti, kaip tai turėtų daryti tipinio daugiabučio gyventojas. Juk netemps žmogus ilgintuvo iš kokio 7 aukšto, kad ryte galėtų važiuoti į darbą įkrautu automobiliu. Taigi, kol šalis neturi net elektromobilių degalinių kūrimo planų, vertėtų pasižvalgyti į mūsų rinkoje esančius ekologiškus automobilius.
Šis automobilis įdomus daugeliu aspektų. Jis ne tik mažiausias iš visų „Lexus", turi neįprastą „Lexus" modeliams chečbeko formą, bet ir priekinius varančius ratus. Ankstesni „Lexus" turėjo užpakalinius arba visus keturis varančius ratus. Deja, naujoji išvaizda turi ir vieną mažytį minusą - automobilio formas paryškinantis priekinis bamperis yra palyginti žemai. Tai reiktų atminti ir palikti tarp automobilio priekio ir šaligatvio bortelio kelių centimetrų tarpą.
„CT 200h" neatsitiktinai gavo visiškai naują kėbulą. Vairuotojo vieta ypač patogi - jis sėdi žemai, tarsi sportiniame automobilyje, bet matomumas nuo to nenukenčia. Visi mygtukai ir svirtelės lengvai pasiekiami, kompiuterio valdymas sumontuotas vaire, visomis kryptimis reguliuojama vairo kolonėlė ir t.t. Kita vertus, būtų keista, jei „Lexus" automobilyje būtų kitaip.
Jame ne tik atsispindėjo darbinė ir kelioninė informacija, bet įjungus atbulinę eigą atsirasdavo užpakalinės kameros rodomas vaizdas. Automobiliuose su kita sąranga kameros rodomas vaizdas atsiranda dešiniame užpakalinio vaizdo veidrodėlio kampe. Tik galėjo inžinieriai jį sumontuoti ne arčiau vairuotojo, o prietaisų skydelio viduryje.
Beje, inžinieriai pasirūpino ne tik vairuotojo, bet ir keleivių patogumu. Be to, specialiai užpakalinių sėdynių keleiviams išvesti klimato kontrolės kanalai, sumaniai paslėpti po prekinėmis sėdynėmis. Lipti į automobilį per užpakalines dureles patogu - yra apsauginis slenkstelis - neišsiteps drabužiai, praktiška.
Automobilio salonas ir vairas aptrauktas minkšta, malonia liesti oda. Įdomu tai, kad tokią apdailą gauna net ir bazinę sąrangą turintys „CT 200h" modeliai. Taip pat net bazinės sąrangos automobiliai turi daugybę važiavimo saugumą gerinančių sistemų, pasirūpinta ir keleivių pasyviąja sauga. Tai užtikrina 8 saugos pagalvės, tarp kurių - vairuotojo ir priekinio keleivio kelius sauganti pagalvė.
Kita vertus, daiktus galima laikyti bagažinėje. Ji ne pati mažiausia. Be to, automobilis vietoj atsarginio rato turi remonto komplektą, tad daiktus galima krauti ir į tuščią atsarginio rato vietą.
„Lexus CT 200h" - ne išimtis. Visi hibridiniai modeliai turi 1,8 l 99 AG benzininį variklį, veikiantį kartu su 82 AG elektros varikliu. Šios porelės minėtam automobiliui užtenka tiek mieste, tiek ir užmiesčio keliuose. Elektros variklis įsijungia tik įjungus degimą ir veikia iki automobiliui pasiekiant 45 km/val. Benzininis apie save ryškiausiai primena greitėjant. Kitu metu jo beveik negirdėti.
Automobilis turi APD ir įdomios formos pavarų svirtį. Prie svirties yra: darbinė, neutrali, atbulinės eigos pavaros, ir pavara, skirta važiuoti nuo aukštų kalnų - B. Statymo pavara netikėtai iškelta žemiau. Tai „P" raide pažymėtas mygtukas šalia dešinės vairuotojo rankos.
Teoriškai automobilis turi keturis važiavimo režimus, tačiau režimu „EV", kai veikia tik elektromotoras, jis galėtų nuvažiuoti ne daugiau kaip 2 km, tad juo piktnaudžiauti nereiktų. Ilgai kelionei skirti normalus, ekologiškas ir sportinis režimai. Greitesniam važiavimui persijungia ir vairo stiprintuvas, ESP ir kitos sistemos.
Važiuojant normaliu režimu, vairas veikia be priekaištų, o automobilis rieda labai smagiai. Beje, stabtelėjus prie sankryžos, benzininis variklis išsijungia ir veikia tik elektromotoras. Pajudėjus ir pasiekus reikiamą greitį, vėl pradeda veikti abu varikliai.
Deja, bet gamintojų nurodytų 4,1 l/100 km kuro sąnaudų net ir su išsijungiančiu varikliu man pasiekti nepavyko. Per dvi dienas kelionės, kaitaliojant režimus, vidutinės kuro sąnaudos siekė 5 l.
Kelionėje paaiškėjo, kad automobilio pakaba kietoka. Lygiame, gerame kelyje tai privalumas, tačiau važiuojant per asfalto lopus ar išsukus į miško keliuką norėtųsi minkštesnio važiavimo.
Automobilis yra saugus. Jis ne tik buvo puikiai įvertintas per avarinius bandymus, bet jau bazinė versija turi tokias sistemas kaip EPS, EBD, HAC, TRC ir kitos. Tiesa, norint išbandyti, kaip veikia sistemos, reiktų blogesnio oro arba sunkesnių važiavimo sąlygų, negu buvo praėjusį savaitgalį. Kadangi bandytas modelis turėjo ir ACC (adaptyviąją pastovaus greičio palaikymo sistemą), turėjau progą įsitikinti jos veiksmingumu. Automobilis, važiuodamas pastoviu greičiu, pasivijo priešais važiuojantį traktorių. Sistema akimirksniu į tai reagavo ir sumažino greitį, palikdama užtektinai vietos manevrui. Man beliko tik pasukti vairą ir automobilis pats grįžo prie nustatyto greičio.
Apibendrinant galima pasakyti, kad pirmas hibridinis „Lexus" blynas neprisvilo. Gamintojas rinkai pasiūlė dinamišką, manevringą, pakankamai erdvų ir talpų automobilį.
