Pakelkite rankas, kas pažįstate Giedrę. Ir štai jau matome jas kylančias: viena ranka, antra ranka, dešimta ranka, devyniasdešimt aštunta ranka, trys šimtai penkiolikta ranka - tikrai daug ir šis skaičius nenustoja augti! Gi dar daugiau žmonių gatvėse ir įvairiuose automobilių renginiuose yra matę, apžiūrę, nufotografavę Giedrei priklausantį, labai dailų „BMW Z3“.
Pirmą kartą prie automobilio vairo sėdau, kai tapau pilnametė, nes mama mudviem su sese buvo pasakiusi: „Dukros, kai tik sueis 18 metų, laikotės vairavimo teises, kad būtumėte nuo nieko nepriklausomos“. Jau dešimt metų man automobilis nėra tik transporto priemonė. Tai laisvalaikis, hobis, aistra. Galbūt automobilį galėčiau įvardyti, kaip vieną iš gyvenimo variklių, aplink kurį sukasi labai daug dalykų: puikios pažintys, tikri draugai, linksmos auto renginių akimirkos, šilti vasaros vakarai su kava, gražiais automobiliais bei bendraminčiais.
Pirmą kartą į „BMW Z3“ įsėdau, kai man buvo 18 metų, nes mama mudviem su sese buvo pasakiusi: „Dukros, kai tik sueis 18 metų, laikotės vairavimo teises, kad būtumėte nuo nieko nepriklausomos“. Jau dešimt metų man automobilis nėra tik transporto priemonė. Tai laisvalaikis, hobis, aistra. Galbūt automobilį galėčiau įvardyti, kaip vieną iš gyvenimo variklių, aplink kurį sukasi labai daug dalykų: puikios pažintys, tikri draugai, linksmos auto renginių akimirkos, šilti vasaros vakarai su kava, gražiais automobiliais bei bendraminčiais.
Kodėl būtent „BMW Z3“?
Prieš beveik dvejus metus susipažinau su vaikinu, kuris vairavo žalią, „žeme plaukiančią“ „Zetkę“. Kai pirmą kartą ją pamačiau, pirmos į galvą toptelėjusios mintys buvo: „Ne, Agne, baik, žalias automobilis negali būti gražus!“ Nuvijusi mintis apie nusistovėjusius stereotipus, jog žalių automobilių gražių nebūna, po truputį pradėjau dairytis skelbimų portaluose būtent šio modelio. Kiekvieną dieną stebėjau tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje naujai atsiradusius skelbimus. Prireikė daug laiko, ir štai - jau pusmetį džiaugiuosi būtent šiuo modeliu - „BMW Z3“.
Esu „BMW“ markės automobilių mylėtoja, įsimylėjau po pirmojo savo automobilio - juodos „kregždutės“. O „Z3“, mano akimis, turi savo žavesio ir išskirtinumo. Būtent dėl to jis ir atsirado mano rankose.
Jeigu reikėtų rinktis: „Z3“ ar „Z4“? Vis tiek rinkčiausi „Z3“, nesvarbu, kad jis senesnis, suteikia mažiau komforto ar pigesnis. Jį pasirinkčiau dėl to, kad man jo išvaizda labiau patinka.
„BMW Z3“: Patirtis ir įspūdžiai
Visuomet svajojau tokį įsigyti ir parsivežiau pagal užsakymą iš Vokietijos. Rizikavau, tačiau gavau idealios būklės. Vieno šeimininko, Šveicaro. Automobilis užburia savo valdymu ir važiavimo malonumu. Sėdint dviese, svorio pasiskirstymas yra 50/50 todėl galima lėkti bet kokiu greičiu į bet kokį posukį, pakaba dirba ideliai, yra ir minkšta ir labai gerai elgiasi posūkiuose. Beja, tai minkščiausia mano turėta "sprotinė" mašina (prieš tai turėjau 4 "sportines").
Žmogui, įsėdus į šį automobilį iš paprasto, susidaro labai keistas jausmas. Kai aš pirmą kartą į jį įsėdau, pagalvojau, kad jis senovinis, ir pajaučiau "klaustrofobiją" nes jo langiukai maži, esi savo "darbo vietoje", tave supa interjero detalės ir visiškai nėra erdvės. DĖMESIO! Mano ūgis yra 183 ir aš dar turiu šiek tiek rezervo. Tai yra mažas ir palyginus nesunkus automobilis, tas yra jo privalumas. Tačiau aukšti žmonės šio automobilio jau nepavairuos.
Gatvėse žmonės pakelia nykščius į viršų, palydi žvilgsniais, o kartą man nuėjusi į parduotuvę, radau raštelį: ,,Gražios dienos”. Ko gero, labiausiai atmintyje įstrigo šių metų „Chill’e“ vieno renginio dalyvio ištartas sakinys: ,,Daug keliauju, esu daug matęs, bet Tavo „Zetkė" tikrai gražiausia Europoje!”.
Kelyje esu itin pavyzdinga bei lėta vairuotoja, laikausi kelių eismo taisyklių, o svarbiausia - visuomet rodau posūkius.
Techninės detalės ir modifikacijos
Galima rinktis su 1.8 litro arba 1.9 litro varikliu. Vienas automobilis aprūpintas 1,9 litro darbinio tūrio motoru, kitas - 1,8 litro motoru.
Mano „Z“ - ir kasdieninis, ir laisvalaikio automobilis. Kiekviena diena su juo - kaip šventė (juokiasi). Pamenu, kaip dar nauji ,,coilai” girgždėjo suktelėjus vairą! Pačioje birželio pradžioje skuodėme į Klaipėdą, kur „Memel motor fest’e“ turėjome garbės užriedėti ant raudonojo kilimo ir publikai kalbėti apie atliktas modifikacijas.
Standartinį automobilį vairuoti man būtų liūdniau nei liūdna. Jau tapo įprasta, jog nusipirkus automobilį, iškart „kiši nagus“ prie važiuoklės žeminimo ir kitų panašių dalykų. Standartiniai automobiliai man atrodo per daug nuobodūs, todėl nusipirkus „Z3“ ji nebuvo išimtis. Jau turbūt atsibodau visiems savo draugams bei kolegoms, be kurių pagalbos dabar nesidžiaugčiau atliktais darbais.
Rimtų modifikacijų kol kas apvalus nulis. Šiai minutei turime reguliuojamo aukščio amortizatorius ir R17 8,5 ir 10 colių pločio ratus „KESKIN KT1“. Turėjome šiokį tokį bamperio pažeminimą, deja, duobėtas kelias jį pasiglemžė. Kitam sezonui, jeigu nepasikeis planai dėl pietryčių krypties vėjo gūsių (juk žinote moteris: „Norėjau ir apsigalvojau“) planuoju variklio keitimą į galingesnį - 6 cilindrų. Šiuo metu po kosminio dydžio kapotu turime pasislėpusį „M44B19“. Taip pat norėčiau perdažyti visą kėbulą.
Nusipirkusi automobilį daug laiko svarsčiau, kaip ji galutinai turėtų atrodyti: sportinė ar klasikinė „Z“. Tai viena iš priežasčių, kodėl nesiėmiau modifikacijų anksčiau, norėjau išgryninti viziją, priprasti prie automobilio, susipažinti su jo charakteriu. Dabar mano planuose turėti gražią, klasikinę „Z“, kuo labiau išlaikyti autentiškumą. Kitam sezonui - grožis.
Galvojau, kad automobiliui užteks vieno-dviejų plovimų per savaitę, bet kas antrą dieną (kartais kas trečią) - jau geriau mano „Detailer“iai to negirdėtų. Jie griežtai pasakė, kad reikia retint plovimus, nes sulig kiekvienu kartu atsiranda vis naujas įbrėžimas. BET kad kai toks oras, kai lyja taip dažnai, tenka lankytis plovykloje.
Iššūkiai ir silpnosios vietos
Kadangi „Z3“ buvo gaminama gan trumpą laiką - taip vadinamų „ligų“ yra gan nemažai. Tai gal pradėsiu nuo bėdų, kurios įkyri labiausiai - tai per gumas bėgantis vanduo į automobilio saloną. Tai buvo didžiausia katastrofa tik įsigijus automobilį. Jeigu lauke lyja, įsėdi į „Z“ sausa, išlipi - šlapiomis kelnėmis. Ačiū dievui, pavyko rasti vaizdinės medžiagos, kaip tai išspręsti. Deja, tik trumpam. Kadangi sėdynė beveik visada būdavo šlapia - sėdimojoje sėdynės dalyje neveikia šildymas. Tačiau ties tuo sėdynių bėdos nepasibaigia. Ne mažiau įkyrėjo jų „klibėjimas“. Sėdynės pajuda maždaug centimetru į priekį ir tada atgal kiekvieną kartą stabdant ar akceleruojant. Užstrigęs elektrinis sėdynės valdymas taip pat ne pati smagiausia patirtis. Kiek teko domėtis apie šias bėdas, tai visiems „Z3“ vairuotojams anksčiau ar vėliau taip atsitinka. Kita „Z“ bėda - langų pakelėjai. Stringa, bet šiaip ne taip veikia. Daugiau „specifinių“ gedimų kol kas nepastebėjau.
Išskirtinių, būtent tik „Z“ būdingų silpnų vietų nepastebėjau, nebent gal durelių apdaila, tačiau automobilį turiu dar tik nuo birželio. Tačiau, kaip ir kiekviename sename automobilyje, yra ką tvarkyti.
Tą lemia keistokos „Z3“ formos žiūrint į ją iš šono, bet man taipogi be kieto stogo ji neatrodo gražiai. Bet tas manęs neišgąsdino! Daugiausia blogų nuomonių esu girdėjusi apie šį modelį dėl sėdimų vietų skaičiaus, tačiau mano turėti automobiliai, taip pat buvo nedraugiški keleiviams dėl „dropo“, taip kad į šias nuomones dėmesio ir nekreipiu.
Labiausiai man patinkanti žmonių nuomonė - „nepraktiškas". Šis komentaras man visuomet sukelia šypseną. Lyg turėčiau tris vaikus, du didelius šunis ir vežiočiau į turgų pardavinėti bulvių maišus. Žinoma, „Z3“ - ekskliuzyvinis modelis ir vieni iš komentarų buvo, kad sunku su detalėmis (tiek kėbulo, tiek salono), tą ir pati supratau ir žinojau, jog lengva nebus, tačiau pasiryžau, nes, manau, jog verta.
Neberė druskos ant žaizdos... Visų pirma, pradėjau ieškoti „E36“ reguliuojamo aukščio amortizatorių, na, nes „kompaktas“ turėjo trumpesnius galinius amortizatorius. Paieškos nepavyko. Teko pirkti atskirai priekinius, tada Vilniuje netyčia atsiradus trumpiems galiniams amortizatoriams - apsidžiaugiau, nusipirkau, nuvežiau „Zetkę“ į „Hot House“ garažą, kad instaliuotų šią modifikaciją. Darbams prasidėjus 10 valandą ryto, po kelių valandų sulaukiau žinutės: „Tau nepatiks, ką pamatysi“. Na, ir spėkit kas ten. O ten - tarp rato ir galinės arkos nesumeluojant - galvos dydžio tarpas!! Teko pirkti dar vienus galinius amortizatorius. Galutinis rezultatas - turime 13 valandų prakalbėjusią ant keltuvo „Zetkę“, ir man vis tiek nepatinkantį jos aukštį. Šį sezoną, deja, taip ir nepavyko jos sužeminti iki norimo aukščio, dėl to, žinoma, pravažiuoju visur, nes nėra tokia žema, kiek norėtųsi.
Praktiškumas ir ateities planai
Taip, aš jį labai labai rekomenduoju. Tačiau vežkitės iš Vokietijos - tenai jų kainos tokios pat kaip Lietuvoje, o pasirinkimas daug daug kartų didesnis.
Taip, aš jį labai labai rekomenduoju. Tačiau vežkitės iš Vokietijos - tenai jų kainos tokios pat kaip Lietuvoje, o pasirinkimas daug daug kartų didesnis.
Taip, aš jį labai labai rekomenduoju. Tačiau vežkitės iš Vokietijos - tenai jų kainos tokios pat kaip Lietuvoje, o pasirinkimas daug daug kartų didesnis.
Nors „Z3“ neturi automatinės klimato kontrolės, xenon ar panašių dalykų, tačiau yra kondicionierius, šildomos sėdynės, borto kompiuteris, odinis salonas, el. veidrodžiai ir t.t. Tačiau iš esmės, paėmus analogišką kad ir trečios klasės BMW, komforto lygis neprilygsta. Ypatingai prasta garso aparatūra ir ypatingai sunku ją patobulinti nesugadinant interjero.
Automobilis yra LABAI PIGUS PRIŽIŪRĖTI. Galinė pakaba nuo seno 3-er, t.y. chuligankės, priekinė nuo krekždės, variklis standartinis 2.8 (3-er, 5-er, 7er). Automatinė dėžė stovi General Motors, lygiai tokia pat kaip pas Opel Omega, todėl jos net kapitalinis remontas kainuotų apie 2000Lt. Beja, reduktorius turi LSD (limited slip differencial), todėl startas ir driftas yra labai smagūs. Žinoma yra ir ASC+T (antipraslydimo kontrolė su "traction"), nes žiemą, LSD duoda atvirkštinį efektą. Jeigu ant sauso asfalto jis padeda sukibimui, tai ant slidaus paviršiaus paspaudus akseleratorių mašinos galas iš karto slysta į šoną. Žiemą, be LSD važiuoti yra šiek tiek saugiau.
Mano ir visų kitų dideliai nuostabai, nors variklis yra 2.8, o dėžė automatinė, benzino sąnaudos yra tikrai nedidelės! Vasarą mieste neviršijama 13.2 litro, važiuojant drąsesniu režimu (50-60% akseleratoriaus startuojant).
Tačiau Z3 Coupe stoge yra vietos bagažinės skersiniams, ir yra gamykliniai skersiniai, kurie labai lengvai ir patogiai fiksuojasi. Tokiu būdu galima išspręsti mažos bagažinės klausimą, jeigu turi šunį. Tad tai yra ne tik labai gerai atrodantis ir labai gerai važiuojantis automobilis, bet ir labai praktiškas.
Kietas stogas - deficitas, iš kur pavyko šį gauti? Tai buvo vienas pagrindinių kriterijų ieškant „Zetkės“, nes žinojau, kad jeigu nusipirksiu be „hardtopo“ - tikrai nebus, kur jį gauti, o ir šiaip, jau minėjau šiek tiek anksčiau, kad „Zetkė“ be stogo man nelabai gražu. Per šią vasarą kietas stogas buvo nuimtas maždaug dukart.
BMW Z3 | JAM RIMZ & TIRES
Šį sezoną, deja, taip ir nepavyko jos sužeminti iki norimo aukščio, dėl to, žinoma, pravažiuoju visur, nes nėra tokia žema, kiek norėtųsi.
Teko dalyvauti tik viename - „Central city Lights Up: Wangan Friday“ . Jeigu kalbant atvirai - atvažiavau ir buvo gėda dėl savo automobilio. Visi aplinkui blizgėjo, spindėjo, o maniškė buvo poliravimo nemačiusi paskutinius dešimt metų, tad jaučiausi nejaukiai tarp visų blizgučių, bet tai man motyvacija kitam sezonui!
Migdysiu žiemos miegui. Šiemet jau penkis kartus buvau pastačiusi ją žiemos miegui, bet, o, vat, tačiau vis rasdavau pretekstą toliau važinėti, o kas juokingiausia - paskutinius du kartus išvažiavusi su „Zetke“, grįžau namo pėsčia - automobilis tiesiog sugedo.
Maniškė pirmuoju reisu keliavo į garažą.
Šiuo sezonu esu be galo patenkinta! Kviečiame ir kitas dailiosios lyties atstoves papasakoti apie savo vairuojamus automobilius. Susisiekite su mumis el. paštu.
Manau, kad turime tikrai nemažai gerai paruoštų automobilių, tik, mano akimis žiūrint, naujų projektų bei naujų veidų yra mažoka. Gal žmonės patys nemoka atlikti kai kurių darbų, gal yra per mažai žmonių, atliekančių nestandartinius darbus, gal ... Mano nuomone, „Stance“ automobilių kultūros lygis Lietuvoje kyla, tik gal ne tokiu greičiu kaip kitose šalyse, bet turbūt viskam savas laikas.
Man nepatinka du dalykai. Pirmasis - neigiamas valstybės požiūris į automobilių sportą, apskritai. Antrasis - renginiai vis dar sulaukia per mažai dėmesio. Laisvai galėtume tapti traukos tašku, nes turime talentingų lenktynininkų, gerų trasų ir renginių.