Pastaruoju metu „Bolt“ platformoje veikiantys vairuotojai susiduria su naujomis taisyklėmis ir iššūkiais, kurie kelia susirūpinimą dėl darbo sąlygų, galimo sukčiavimo ir mokesčių vengimo.
Nauji reikalavimai ir Kelių eismo taisyklių pažeidimai
„Bolt“ vairuotojams ėmė taikyti naujus reikalavimus, todėl jiems tenka galvoti, kaip prasimanyti grynųjų pinigų keleiviams grąžai atiduoti, be to, jie yra verčiami pažeisti Kelių eismo taisykles.
Ketverius metus „Bolt“ pavežėju dirbantis Aurimas pasakojo, kad iki šiol galiojo bendrosios sąlygos vairuotojams, kurios buvo pakenčiamos. Tačiau neseniai atsirado nuostata, verčianti pažeisti Kelių eismo taisykles. Nuo šiol vairuotojas privalo priimti visus užsakymus. Taip, jis gali, kaip ir anksčiau, jų atsisakyti, bet dėl to krinta jo reitingas. Reitingui nukritus iki tam tikro skaičiaus vairuotojas šalinamas iš „Bolt“ platformos. „Todėl dabar esu priverstas priimti beveik visus užsakymus“, - sakė Aurimas. Jis paklausė „Bolt“ atstovų, ar privalo vykdyti užsakymus net žinodamas, kad sutartoje vietoje sustoti ar stovėti draudžiama? Sulaukė atsakymo: jeigu vairuotojas yra prisijungęs prie platformos, jis privalo priimti visus užsakymus. Tarkim, prie Didžiosios gatvės 3-iojo pastato apskritai nėra vietos sustoti, tai draudžia ir kelio ženklai. O naktį klientai neskuba ateiti prie automobilio. Bet nuo šiol „Bolt“ automobiliai ir čia jų privalo laukti. Vienintelis būdas atšaukti užsakymą be nuobaudų - stovėti 5 minutes, paskambinti klientui. Tai užfiksuojama „Bolt“ programėlėje. Anksčiau pasitaikydavo, kad Aurimui tekdavo atšaukti užsakymus ir dėl kitų priežasčių. Tarkim, naktį jis dažnai rasdavo sutartoje vietoje gulintį akivaizdžiai neblaivų klientą. Būna atvejų, kad prie automobilio keleiviai ropoja keturpėsti. Tokių Aurimas taip pat nepriimdavo į automobilį, o dabar - privalo priimti.
„Mums rūpi bendra pavežėjimo paslaugos kokybė, todėl stengiamės užtikrinti, kad priimtų, tačiau neįvykdytų užsakymų skaičius būtų kuo mažesnis. Jeigu vairuotojas nuolat piktnaudžiauja atšaukdamas užsakymus, tai nėra naudinga ir jam pačiam - užsidirbti daugiau gali būti sunku. Jeigu vairuotojas yra įvykdęs dešimtis ar net šimtus užsakymų, dėl kelių atšauktų užsakymų gauti neigiami įvertinimai neturėtų reitingui turėti tokios įtakos, kad paskyrą reikėtų apriboti. Žinoma, pasitaiko visko, todėl šioje situacijoje reikėtų paprašyti keleivio įlipti toje vietoje, kur sustoti galima“, - aiškino „Bolt“ vadovas Lietuvoje Andrius Pacevičius. A. Pacevičiaus žodžiais, pagrindinės priežastys, kodėl kai kurių vairuotojų reitingai smunka, susijusios ne vien su kelionių atšaukimu. Gana dažna priežastis - neigiamos klientų patirtys: vairuotojo elgesys, vairavimo saugumas, automobilio būklė, higienos reikalavimai. „Matydami klientų nusiskundimus, o esant realiai problemai jų dažniausiai būna ne vienas, kalbamės su vairuotoju, patariame ir prašome išspręsti problemą. Paskyros blokavimas yra kraštutinė priemonė“, - tikino A. Pacevičius.
Atsiskaitymas grynaisiais ir sukčiavimo galimybės
Atsiskaitymas grynaisiais sudaro sąlygas sukčiauti: už praėjusius metus „Bolt“ vairuotojai užsieniečiai dar nedeklaravo 8 mln. eurų pajamų ir nesunokėjo maždaug 400 tūkst. eurų mokesčių.
Pavežėjo Aurimo žodžiais, dar viena naujovė, pabloginusi vairuotojų darbo sąlygas, - reikalavimas pasirūpinti grąža iš 50 eurų kelionių metu ir priimti visų mokėjimo tipų užsakymus. Kelionių, kurias keleivis pasirinko apmokėti grynaisiais, atšaukimas taip pat sumažina vairuotojo balą. Anksčiau programėlėje vairuotojai galėdavo matyti, kokia forma keleivis ketina atsiskaityti - grynaisiais ar kortele. Dabar to nebėra. „Grynaisiais pinigais pageidaujantys atsiskaityti klientai dažnai būna nepatikimi, nes jie niekaip neidentifikuojami“, - dalijosi patirtimi vairuotojas. Pasitaikė ne vienas atvejis, kai grynaisiais pinigais turėjusiam atsiskaityti asmeniui automobilį iškviesdavo kiti, o keleivis nepasirodydavo. Todėl Aurimas tokių užsakymų vengdavo. Vienintelė išimtis būdavo tik oro uostas, iš kurio vežant keleivius akibrokštų nebūdavo. Kita bėda - grynaisiais pinigais turėję atsiskaityti asmenys nuvežus į nustatytą vietą pabėgdavo. Būdavo, kad naktį nuvežus keleivį jis ištraukdavo 100 eurų banknotą aiškindamas, jog kitų pinigų neturi. „Kur tokiu metu pinigus iškeisti, be to, ar tikras tas banknotas?“ - klausė Aurimas. Juolab kad ir Vyriausybės rekomendacija taksistams yra turėti tik 20 eurų grąžos, nes didesnės sumos - masalas plėšikams.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) komunikacijos vadovė Rūta Asadauskaitė, paklausta, ar „Bolt“ reikalavimas turėti grąžos iš 50 eurų yra teisėtas, sakė, kad kontroliuojančios institucijos į įmonių vidines taisykles neturi teisės kištis.
Aurimo nuomone, patarimas priimti atsiskaitymus grynaisiais pinigais didina galimybę slėpti mokesčius. Pavyzdžiui, pasitaiko nemažai atvejų, kai tolimųjų reisų vairuotojais dirbantys baltarusiai baigę pamainą išsikviečia „Bolt“ automobilį prašydami nuvežti iki pasienio punkto. Ten pėsčiomis kirtusių sieną jų Baltarusijoje laukia artimieji. „Bolt“ vairuotojai mielai priima tokius užsakymus. Juk kelionė iki pasienio kainuoja 40-50 eurų. Tačiau yra nesąžiningų pavėžėtojų. Jie pasiūlo klientui atšaukti užsakymą, kartu sumažindami kelionės kainą, tarkim, iki 30 eurų. Keleivis vairuotojui pinigus sumoka į kišenę. Už tai, kad keleivis atšaukia užsakymą, „Bolt“ pavėžėtojui balų niekas nenuskaičiuoja. Aurimo žiniomis, ypač dažnai Kaune pavėžėtojai siūlo atšaukti užsakymus. Taip dažniausiai elgiasi „Bolt“ vairuotojai užsieniečiai.
Užsieniečių vairuotojų darbo režimas ir galimas sukčiavimas
Anot Aurimo, apie „Bolt“ vairuotojus užsieniečius atskira kalba: „Panašu, kad platformai jie labai patinka, nes dirba ištisomis paromis, nereiškia pretenzijų. Galbūt dėl to ir yra noras mus išstumti.“ Pašnekovo žodžiais, „Bolt“ atstovams turėtų atrodyti keista, kad kai kurios užsieniečių vairuotojų paskyros neišjungiamos ištisomis paromis. Taip yra dėl to, kad pas Vilniuje apsigyvenusius atvykėlius atvažiuoja giminaičiai, draugai. Vienas baigia dirbti pavėžėtoju, iškart prie vairo sėda kitas: „Kartais sistema prašo prie „Bolt“ platformos prisijungusių vairuotojų nusifotografuoti ir atsiųsti nuotrauką, bet tamsaus gymio atstovams nesunku šį reikalavimą apeiti, nes jie mums visi panašūs.“ Aurimui yra tekę matyti ir „Bolt“ vairuotojų užsieniečių, dirbančių per parą po 16 valandų. Ar saugu sėsti į tokį automobilį keleiviams?
Vienas platformai „Bolt“ automobilius nuomojantis verslininkas, kuris turi galimybę kontroliuoti prie mašinų vairo sėdančius vairuotojus, pastebėjo, kad vienas užsienietis paskyros neišjungė net tris paras. Jis tiesiog gyveno automobilyje. Kiek nusnūdęs vėl priimdavo užsakymus ir leisdavosi į keliones. Tiesa, per savaitę atvykėlis sugebėjo uždirbti 1400 eurų.
Jau praėjusiais metais nuskambėjo istorijos, kai „Bolt“ programėle išsikvietus automobilį klientams būdavo nurodoma, kad atvažiuos, tarkim, Gediminas, bet atvykdavo lietuviškai nė žodžio nemokantis užsienietis. Aurimas paaiškino, kad tokie vairuotojai naudojasi svetimomis paskyromis: „Apie tai, kad pirks „Bolt“ paskyrą, skelbimų pilnas internetas.“
Mokesčių vengimas ir teisiniai aspektai
2020 metais 48, 2021 metais 88, o 2022 metais 686 iš 1630 užsienio piliečių VMI nepateikė pajamų deklaracijos, nors vykdė pavežėjimo veiklą ir pagal keleivių vežimo organizatorių pateiktus duomenis gavo pajamų. Bendra užsienio piliečių nedeklaruota pajamų suma 2020 metais buvo 243 tūkst. eurų, 2021 metais - 611 tūkst. eurų, o 2022 metais - net 400 tūkst. eurų.
Vilniuje pavežėjimu užsiima 12,4 tūkst. gyventojų. 9,5 tūkst. asmenų šią veiklą nurodė kaip pagrindinę. Pavėžėtojais dirba 2,9 tūkst.
Donatas tvirtino, jog iššūkių kelia ir „Bolt“ dirbantys užsieniečiai pavežėjai. Jo teigimu, jie nemoka mokesčių valstybei, nes mano, kad vienintelis mokestis, kurį turi susimokėti, yra komisinis mokestis „Boltui“. „Dauguma jų Lietuvai jokių mokesčių nemoka. Mes gegužės mėnesį visi deklaruojame savo pajamas ir nuo tų pajamų susimokame mums skirtus mokesčius. Jeigu užsieniečiai nedeklaruoja, tai ir nesumoka. Kai yra dešimtys tūkstančių tų vairuotojų, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) susizgribs tik per porą metų. O kaip juos tuomet ir besuras? Tai čia vienas iš niuansų. Kita problema, kad kai tie vairuotojai nemoka mokesčių, tai jiems yra labai geros, didelės pajamos. Ir „Boltas“ dėl to visiškai nesistengia nieko daryti, kelti mokesčių. Buvo infliacija, o „Bolto“ įkainiai nepakilo nė centu. Tai iškreipia konkurenciją, nes kitos platformos negali kelti kainų, bet ir „Boltas“ nekelia, nes jam užtenka darbuotojų, todėl, kad dauguma yra užsieniečiai ir jiems pakanka pajamų“, - aiškino Donatas.
VMI Mokestinių prievolių departamento vadovė Inga Gedminienė „Delfi“ nurodė, kad pastaraisiais metais pajamas deklaruojančių užsienio piliečių, vykdančių pavežėjų veiklą, skaičius auga. Taip pat auga ir jų deklaruotos pajamos. „Jei už 2020 m. 417 užsieniečių deklaravo beveik 1,7 mln. eurų apmokestinamųjų pajamų, mokėtinas GPM sudarė 85 tūkst. eurų, tai už 2023 m. 1822 užsieniečių pavežėjų deklaravo beveik 9,6 mln. eurų apmokestinamųjų pajamų, o jų mokėtinas GPM sudarė daugiau kaip 0,5 mln. eurų. Tam įtakos turėjo ir tai, kad nuo 2020 m. pavėžėjimo platformos („Uber“, „Bolt“ ir kt.) teikia duomenis VMI apie pavežėjimo veiklą vykdančius gyventojus. Platformų operatorių pateikti duomenys apie gyventojų gautas pajamas perkeliami į preliminarias metines gyventojų pajamų deklaracijas“, - nurodė I. Gedminienė. Tiesa, kasmet atsiranda tokių, kurie pamiršta laiku deklaruoti gautas pajamas. Šių metų spalio 8 d. VMI duomenimis, nors vykdė pavežėjimo veiklą ir pagal keleivių vežimo organizatorių pateiktus duomenis gavo veiklos pajamų Lietuvoje už 2023 m., tačiau pajamų mokesčio deklaracijų dar nepateikė 760 užsienio piliečių. „Tikėtina bendra nedeklaruota pajamų mokesčio suma pagal suformuotas preliminarias pajamų mokesčio deklaracijas už 2023 m. sudaro - 447,4 tūkst. eurų. Pažymėtina, jog tai tik preliminarios GPM sumos, atsižvelgiant į VMI turimus duomenis. Kai gyventojai deklaruoja pajamas, jie gali patikslinti ar užpildyti išlaidų duomenis, pateikti kitų susijusių su individualia veikla išlaidų, dėl kurių gali sumažėti apmokestinamų pajamų, o kartu ir mokesčio, suma, taip pat gali pateikti papildomus duomenis dėl GPM lengvatos“, - paaiškino I. Gedminienė. Ji pastebėjo, kad asmenims, kurie laiku nepateikė deklaracijų, nors privalo deklaruoti pajamas, siunčiami priminimai. Nepateikusiems deklaracijų mokėtiną GPM pagal turimus duomenis gyventojams apskaičiuos pati VMI, taikoma administracinė atsakomybė, pagal kurią galima tikėtis ir kelių šimtų eurų baudos. I. Gedminienė atkreipė dėmesį, jog VMI taip pat inicijavo Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimus dėl užsienio piliečių mokestinių pareigų vykdymo. Nuo šių metų liepos 1 d., jei asmuo yra nepateikęs bent vienos iš privalomų teikti mokesčių deklaracijų, jam bus atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi; gali būti draudžiama atvykti į šalį.
Darbo santykių neapibrėžtumas
Vairuotojas Donatas teigė, jog susibūrė 20 žmonių grupė, siekianti kreiptis į teismą su skundu dėl darbo „Bolt“ santykių pakeitimo. Anot vairuotojų, tai, kaip jie dirba platformoje, yra normalūs darbo santykiai. „Boltas“ to pripažinti nenori, sutarčių nesudarinėja ir jokios apsaugos mums nesuteikia. Tai mes kreipėmės į advokatus, buvo konsultacijos ir priėjom prie išvados, kad dabartinis „Bolto“ reguliavimas atitinka darbo santykius. O „Boltas“ slepiasi po visokiomis direktyvomis, netobulais Lietuvos įstatymais ir t. t.“, - kalbėjo Donatas.
Anot jo, dabartinis darbas nėra niekaip įteisintas. Tereikia atsisiųsti programėlę, užsiregistruoti, gauti iš Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) leidimą dirbti ir tiek. Jokios sutartys su „Bolt“ nesudaromos, reikia tik uždėti varnelę, jog sutinkama su visomis bendrovės taisyklėmis. „Tose taisyklėse vienas iš punktų yra, kad jeigu mes neišsprendžiame su „Boltu“ kokio nors konflikto ar yra koks nors nesutarimas, tada turime kreiptis į teismą, kuris yra Estijoje. Vartotojų teisės mūsų kaip vairuotojų teisių negina, nes jie motyvuoja tuo, kad čia yra civiliniai santykiai. Tačiau tie civiliniai santykiai niekaip nėra įforminti. Mes neturim jokios sutarties, jokios įtakos kainai. Gaudami užsakymą nematome net kainos, kurią nurodęs „Boltas“ klientui. Tik kelionės pabaigoje parodo. O gal man ta kaina nėra priimtina ir aš noriu atsisakyti, bet negaliu? Turiu imti visus klientus, nes nepasiekus tam tikro aktyvumo procento, kurio nenurodo, „Boltas“ mus blokuoja. Gali blokuoti net už nelojalumą. O jeigu tai vienintelės šeimos pajamos, kur eiti?“ - sakė Donatas. Pašnekovas įvardijo, kad „Bolt“ vairuotojams jų atlygį perveda kartą per savaitę. Klientas, atsiskaitydamas, pinigus perveda ne pavežėjams, o „Bolt“, kuris, savo ruožtu, nuskaičiuoja komisinį mokestį ir tik tuomet perveda užmokestį. „Nėra taip, kad klientas sumokėtų man, o aš per „Boltą“ pirkčiau paslaugą. Ir tada, jei „Boltas“ man suteikė teisingas, tvarkingas paslaugas, aš su juo atsiskaitau pagal tokią sąskaitą, kokią jis man pateikia. Tai čia būtų normalus reguliavimas. O dabar „Boltas“ pasiima visus pinigus ir tada sprendžia“, - dėstė pavežėjas.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) raštu pateiktame komentare „Delfi“ nurodė, jog Darbo kodeksas (DK) reglamentuoja individualius darbo santykius tarp darbuotojo ir darbdavio, kurie atsiranda sudarius darbo sutartį. Darbdaviu gali būti Lietuvos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. „Darbo sutartis dėl tam tikrų funkcijų atlikimo sudaroma, kai asmens atliekama veikla atitinka darbo sutarties požymius. Siekiant nustatyti pavežėjų statusą ir jų santykių teisinį reguliavimą su platforma, pateikiančia jiems užsakymus, būtina vertinti šių tarp šalių susiklosčiusių santykių požymių visumą“, - pakomentavo VDI. Remiantis VDI, pagrindiniai darbo santykių požymiai, t .y. pagrindinės sąlygos, kuriomis, be kita ko, vadovaujantis yra traktuotina, jog tarp šalių susiklostė darbo teisiniai santykiai, yra šios: Specifinis darbo sutarties dalykas: darbo sutartimi susitariama dėl tam tikros darbo funkcijos atlikimo. Darbo sutarties dalykas yra rūšiniais, o ne individualiais požymiais apibrėžti darbai ar paslaugos; Darbuotojo pavaldumas darbdaviui: darbuotojas atlieka jam pavestą darbo funkciją, paklusdamas darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai, o darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek jo daliai; Už darbuotojo atliekamą darbą darbdavys įsipareigoja periodiškai mokėti sutartyje sulygtą darbo užmokestį; Atliekant darbo funkciją, kylanti komercinė, finansinė ar gamybinė grėsmė tenka darbdaviui, t. y. darbuotojo sukurto intelektinio ar materialaus darbo rezultato panaudojimo sėkmė nedaro įtakos darbdavio prievolei sulygtu būdu atsiskaityti su darbuotoju. Darbdavys aprūpina asmenį darbo vieta, reikiamomis darbo priemonėmis ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis; Šalys susitaria dėl atostogų suteikimo, kvalifikacijos kėlimo tvarkos ir kt. „Ar tarp šalių susiklostę santykiai laikytini darbo santykiais, sprendžiama vertinant visų su minėtais darbo santykių požymiais susijusių reikšmingų aplinkybių visumą. Jeigu tarp šalių susiklostę santykiai atitinka darbo sutarties požymius, šalys privalo sudaryti darbo sutartį, kurioje turi būti numatytos visos darbo sutarčiai būtinosios sąlygos. Jeigu darbo sutartis nėra sudaroma, galima kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl darbo sutarties požymių nustatymo ir darbo teisinių santykių pripažinimo bei darbo sutarties sudarymo“, - aiškino VDI.
Anksčiau „Bolt“ vairuotojai šalyje rengė protestą. Jie protestavo prieš pavežėjų kompanijos planuojamus didinti mokesčius vairuotojams. Į redakciją kreipęsis vienas vairuotojų ir protesto akcijos dalyvių „Delfi“ pasakojo likęs be žado, nes, kaip įtaria, dėl to, kad kitus kolegas ragino protestuoti, įmonė užblokavo jo paties vairuotojo paskyrą. „Bolt“ teigia, vairuotojo veiksmai buvo neetiški ir pripažįsta, kad pastarąją parą teko apriboti kai kurių vairuotojų paskyras. Sulaukė staigmenos Pavežėju dirbantis Justas redakcijai pasakojo, jog vakar vyko „Bolt“ vairuotojų protestas prieš komisinio mokesčio didinimą. Kaip aiškino, šiuo metu esamas komisinis mokestis sudaro 20 proc. nuo uždirbtos apyvartos, tačiau nuo kovo 1-osios jis didėtų ir siektų 25 proc., kas, kaip minėjo, atsižvelgiant į dabartinę situaciją dėl degalų kainų, yra tiesiog nesuvokiama. „Prie šio protesto nusprendžiau prisidėti ir aš, taigi protesto dieną nedirbau ir nusprendžiau kviesti dirbančius vairuotojus jungtis prie protesto akcijos, o šiandien atsikėlęs pasiruošiau darbui, nuėjau į automobilį, įsijungiau „Bolt“ vairuotojo programėlę ir štai jums - paskyra užblokuota, argumentuojant „vykdytais melagingais iškvietimais“, - pasakojo Justas. Jis aiškino bandęs susisiekti su „Bolt“ administracija, tačiau jokio atsakymo negavęs. „Kas svarbiausia ir iš dalies juokingiausia, kad „Bolt“ programėlė, per kurią buvo vykdomi neva melagingi iškvietimai, nebuvo užblokuota, užblokuota yra tik „Bolt vairuotojo“ paskyra“, - aiškino jis. Vyras tikino manantis, kad viskas dėl to, jog kompanija taip siekia susidoroti su nepatenkintais vairuotojais ir juos nutildyti. „Nekelčiau didelės problemos iš susidariusios situacijos, jei darbas su „Bolt“ aplikacija nebūtų mano pagrindinis pajamų šaltinis ir už darbui skirto automobilio nuomą netektų sumokėti po daugiau nei 100 Eur kiekvieną savaitę“, - pyko jis. „Bolt“: apie situaciją žinome Redakcija susisiekė su „Bolt“ vadovu Lietuvoje Andriumi Pacevičiumi. Jis sutiko paaiškinti situaciją. „Pastarąją parą teko apriboti kai kurių vairuotojų paskyras. Pastebėjome kartais pasitaikantį chuliganišką elgesį, kai yra registruojami fiktyvūs užsakymai per vartotojams skirtą programėlę. Mūsų sistema automatiškai atpažįsta kelis kartus pasikartojantį veiksmą, ir blokuoja tokius vartotojus. Turėdami įrodymų, kad taip elgiasi vienas iš vairuotojų, blokuojame asmenį nuo prieigos prie platformos“, - sakė jis. Vadovas pasakojo, kad taip elgiamasi saugant didžiosios dalies vairuotojų interesus ir siekiant užtikrinti sklandžią platformos veiklą, mat tai reiškia, kad vairuotojas per visiems vartotojams prieinamą programėlę išsikviečia pavežėją ir tik tada jam gali parašyti žinutę su raginimu streikuoti, o parašęs ją užsakymą atšaukia. „Manome, kad toks elgesys yra neetiškas kolegų atžvilgiu ir neatitinka mūsų vertybių.“
tags: #bolt #vairuotojas #sukciauja