Atsakymus į klausimus apie automobilių akumuliatorių kokybę ir naujausias technologijas padėjo rasti Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Automobilių transporto katedros mokslininkai. Docentas dr. Alfredas Rimkus paaiškino, kokie parametrai skiria „gerą“ ir „prastą“ akumuliatorių, ir sutiko VGTU laboratorijoje palyginti kelias automobilių baterijas iš automobilių reikmenų parduotuvių.
Palyginamųjų tyrimų rezultatai kiek netikėti: panašu, kad nėra jokio esminio skirtumo, kurio gamintojo logotipu pažymėtą akumuliatorių rinktis.
„Teoriškai, renkantis naują akumuliatorių, reikėtų pamatuoti baterijos įtampą (ji neturėtų būti mažesnė kaip 12,5 voltų), startinę srovę ir, jeigu leidžia akumuliatoriaus konstrukcija, elektrolito lygį virš plokštelių bei jo tankį. Pastarasis privalo būti 1,28 g/cm³, tačiau dažniausiai to patikrinti neįmanoma, nes šiomis dienomis parduodami akumuliatoriai yra visiškai hermetiški, su gamykloje elektrolitu pripildytomis baterijų sekcijomis. Pamatuoti automobilinės baterijos talpumą nesunku, tačiau tam reikia specialios įrangos, todėl tą padaryti gali nebent transporto įmonių specialistai. Visiems kitiems automobilininkams tenka pasikliauti gamintojų profesionalumu ir pardavėjų sąžiningumu“, - pripažino A. Rimkus.
Universiteto laboratorijoje pamatavus penkių skirtingų gamintojų (AD, „Banner“, „Bosch“, „Exide“ ir „Varta“) akumuliatorių parametrus paaiškėjo, kad visi jie su labai nedidele paklaida atitinka gamintojų nurodomus rodiklius. Tikėtina, kad prietaisais fiksuojamus starterinės srovės ir talpos nežymius skirtumus lėmė nevienodas baterijų įkrovimas bei sandėliavimas. Tačiau visais atvejais jie buvo visiškai paruošti darbui.
„AD Baltic“ produktų vadybininkas Darius Didelevičius, pasakodamas apie akumuliatorių skirtumus, atkreipė dėmesį, kad kokybiška nauja baterija, teisingai įmontuota į automobilio elektros sistemą, pradėjus veikti generatoriui pasiekia gamintojo deklaruojamą startinę srovę, net jei eksploatacijos pradžioje yra fiksuojamas mažesnis amperažas. Kita vertus, jei automobilyje įmontuojamas didesnės talpos akumuliatorius nei buvo numatę mašinos konstruktoriai, generatorius jo niekada pilnai nepakraus. Tokiu atveju būtina kas keletą mėnesių (ypač šaltuoju metų laiku) patikrinti bateriją ir pakrauti ją papildomai.
Ir VGTU mokslininkai, ir autoverslininkai pastebi, kad akumuliatorių gamyklinis brokas dažniausiai paaiškėja per 2-3 mėnesius nuo eksploatacijos pradžios. Jei baterija „miršta“ po pusmečio, beveik visais atvejais tam įtakos turėjo netinkamas akumuliatoriaus naudojimas ar automobilio elektros įrangos gedimai: nepakankamai efektyvus generatoriaus darbas ar energijos nutekėjimas. Objektyvios priežastys - amžius ir užvedimo ciklų skaičius - sudaro tik 10 proc. atvejų, priverčiančių ieškoti naujo akumuliatoriaus. Net 90 proc. gedimų įvyksta dėl neišmanymo arba daromų klaidų.
Rasti atsakymą į eksperimento pradžioje suformuluotą klausimą, kuo skiriasi automobilininkams geriau žinomi brangesni ir neseniai rinkoje atsiradę, dažniausiai pigesni analogai, padėjo ir tai, kad nemaža dalis skirtingais prekių ženklais žymimų akumuliatorių gaminami tame pačiame fabrike, pagal identiškas technologijas, naudojant tas pačias medžiagas. Tarkime, „Bosch“, „Varta“ ir AD yra gaminami toje pačioje vietoje, skiriasi tik jų kaina ir pardavėjo suteikiama garantija.
Ką turėtum žinoti apie automobilių akumuliatorius | AUTODOC patarimai
Tuo tarpu mokslininkai iš Sario universiteto žengė reikšmingą žingsnį pažangesnių ir aplinkai draugiškesnių baterijų technologijos srityje. Teigiama, kad naujoji baterija ne tik efektyviai kaupia energiją, bet ir sugeria anglies dvideginį, taip prisidėdama prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo. Iki šiol ličio-CO₂ baterijos susidurdavo su rimtomis problemomis. Jos greitai dėvėdavosi, buvo sunkiai įkraunamos ir priklausė nuo itin brangių, retų medžiagų, tokių kaip platina. Šis tyrimas, publikuotas žurnale „Advanced Science“, žymi svarbų žingsnį link praktinio tokios technologijos pritaikymo. Jei šios baterijos būtų komerciškai pritaikytos, jos galėtų reikšmingai sumažinti transporto priemonių bei pramonės sektoriaus išmetamų teršalų kiekį. Mokslininkai netgi svarsto apie galimą jų naudojimą Marse, kur atmosferą sudaro net 95 proc. CO₂.
„Šiandien vis labiau reikia energijos saugojimo sprendimų, kurie ne tik padėtų pereiti prie atsinaujinančios energetikos, bet ir spręstų klimato kaitos iššūkius. Mūsų darbas su ličio-CO₂ baterijomis gali būti vienas iš šios vizijos įgyvendinimo raktų“, - pabrėžia Sario universiteto chemijos procesų inžinerijos dėstytojas dr. Vienas iš didžiausių iššūkių šiose baterijose yra vadinamasis perpotencialas. Tai papildoma energija, reikalinga reakcijoms užvesti. Kad geriau suprastų CPM veikimą, tyrėjų komanda atliko vadinamuosius „post mortem“ bandymus - išardė baterijas po įkrovimo bei iškrovimo ciklų ir analizavo jų viduje vykusius cheminius pokyčius. Be eksperimentinių bandymų, buvo taikomas ir tankio funkcionalumo teorijos (DFT) kompiuterinis modeliavimas.
„Džiugu, kad pavyko suderinti efektyvumą su paprastumu. Parodėme, jog galima sukurti efektyvias ličio-CO₂ baterijas naudojant nebrangias, lengvai pritaikomas medžiagas, nereikalaujančias retųjų metalų. Šie rezultatai atveria kelią tolesniam katalizatorių tobulinimui“, - teigia vienas iš tyrimo autorių Sario universiteto mokslininkas dr. Šis atradimas gali tapti pagrindu kuriant dar geresnes, pigesnes ir lengviau gaminamas baterijų medžiagas.
tags: #britu #isradejo #naujosios #kartos #akumuliatorius