Kelių eismo taisyklės nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kiti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ar kitų įstatymų, nustatančių eismą keliuose, įgyvendinamieji teisės aktai negali prieštarauti Taisyklėms. Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. Kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų, Taisyklių ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų.
Eismo dalyviai privalo paklusti Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytiems teisėtiems transporto priemones tikrinančių pareigūnų (toliau - tikrinantis pareigūnas) ir už kelių priežiūrą atsakingų institucijų įgaliotų pareigūnų, kelių eismo reguliuotojų (toliau - reguliuotojas) reikalavimams, vykdyti jų nurodymus, laikytis Taisyklėse nustatytos elgesio tvarkos, kai juos sustabdo tikrinantys pareigūnai. Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais.
Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Eismo dalyviai negali savavališkai perkelti, uždengti, pašalinti arba įrengti eismo tvarką nustatančių techninių priemonių, užtverti kelio, palikti kelyje kokių nors daiktų ar kitaip trukdyti eismui, gadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių, užtverti ar kitaip trukdyti privažiuoti prie gaisrinio hidranto ar kitos įrengtos gelbėjimo įrangos, mėtyti iš transporto priemonės kokių nors daiktų, šiukšlių, pilti tepalų ne specialiai tam skirtose vietose ar kitaip teršti aplinkos. Eismo dalyviai, sudarę ar pastebėję kliūtį kelyje, sukėlę ar pastebėję jame pavojų, privalo šią kliūtį ar pavojų pašalinti, o negalėdami to padaryti - pranešti policijai ar kelio pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnyje nustatytą kelių suskirstymą savininkui, pažymėti kliūtį ar pavojingą vietą ir visais įmanomais būdais įspėti apie kliūtį ar pavojų kitus eismo dalyvius.
Eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms. Artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms kelias duodamas ir avarinis koridorius sudaromas tokia tvarka: kelyje, kuriame viena kryptimi yra viena eismo juosta, transporto priemonių vairuotojai privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra, - prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto; kelyje, kuriame viena kryptimi yra dvi ar daugiau eismo juostų, kraštinėje kairėje eismo juostoje ta pačia kryptimi judančių transporto priemonių vairuotojai privalo pasitraukti kuo kairiau prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto ir sustoti, o kitose eismo juostose, kurios yra dešiniau nuo kraštinės kairės eismo juostos, ta pačia kryptimi judančių transporto priemonių vairuotojai privalo pasitraukti kuo dešiniau, dešiniojo važiuojamosios dalies krašto arba kelkraščio link ir sustoti; kelyje su skiriamąja kelio juosta (toliau - skiriamoji juosta) Taisyklių 12.1 ir 12.2 papunkčiuose nurodytus reikalavimus privalo vykdyti tik ta pačia kryptimi judančių transporto priemonių vairuotojai.
Eismo dalyviai privalo netrukdyti atlikti pareigų transporto priemonėms su įjungtais oranžiniais švyturėliais vairuotojams. Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.
Draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų (toliau - techniniai reikalavimai) neatitinkančią transporto priemonę. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, ar joje yra pirmosios pagalbos, gaisrinės saugos, avarinio sustojimo vietos ženklinimo ir kitos atitinkamai transporto priemonės rūšiai privalomos priemonės, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę. Jeigu važiuojanti transporto priemonė sugenda ir dėl to neatitinka techninių reikalavimų, o gedimo pašalinti neįmanoma, vairuotojas, laikydamasis būtinų atsargumo priemonių, gali važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos, išskyrus Taisyklių 234 punkte nustatytus atvejus.
Tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį atitinkamai vairuotojo pažymėjimą ar dokumentą, kuriuo patvirtinama teisė vairuoti traktorius ir (ar) savaeiges mašinas arba karinei įrangai priskiriamas taktines ir logistines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros (toliau - privalomoji techninė apžiūra) dokumentus, M2, M3, N2, N3, O3, O4 klasių transporto priemonių ir T1b, T2b, T3b, T4.1b, T4.2b, T4.3b, T5 kategorijų ratinių traktorių paskutinio techninio patikrinimo ataskaitą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau - privalomasis draudimas) liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Taisyklių nustatytus dokumentus (išskyrus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodytus atvejus, kai motorinės transporto priemonės, jos junginio su priekaba vairuotojas neprivalo su savimi turėti atitinkamų dokumentų), taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Tikrinančiam pareigūnui vairuotojas privalo paduoti dokumentus neišlipdamas iš transporto priemonės. Vairuotojui leidžiama išlipti iš transporto priemonės tik tikrinančiam pareigūnui leidus. Policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti. Vairuotojui draudžiama važiuoti (tęsti judėjimą), jeigu yra (atsirado važiuojant) keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms ir aplinkai, kol jie bus pašalinti. Mopedą, motociklą, triratį, taip pat lengvąjį keturratį, keturratį, galingąjį keturratį, sunkųjį keturratį ir T3b kategorijos ratinį traktorių, kuris pagamintas keturračio konstrukcijos pagrindu ir neturi kėbulo (kabinos), (toliau - visų rūšių keturračiai) privalu vairuoti abiem rankomis (išskyrus tuos atvejus, kai ranka rodomas signalas). Transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą. Transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.
Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo mokėti suteikti pirmąją pagalbą per eismo įvykį nukentėjusiems asmenims. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos ir jų junginių su priekaba vairuotojas, sustojęs tamsiuoju paros metu neapšviestame kelyje arba esant blogam matomumui, išskyrus stovėti skirtas vietas, išlipęs iš (nulipęs nuo) transporto priemonės, privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Vairuotojams draudžiama vairuoti transporto priemones neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių, jeigu kelyje yra vaikų arba asmenų su negalia. Transporto priemonių vairuotojai, dalyvaudami viešajame eisme, privalo pasirūpinti, kad ant transporto priemonės įrengta darbo ar kita įranga neuždengtų išorinių šviesos prietaisų, šviesos atšvaitų, valstybinio numerio, skiriamųjų ženklų ir duodamų signalų, o papildomos šviesos, skirtos darbo vietai šalia transporto priemonės apšviesti, būtų išjungtos.
Vilkaviškio Autotransporto Įmonės Istorija
Iki 1959 metų birželio mėnesio Vilkaviškio miesto ir rajono organizacijas, kelininkus, statybas aptarnavo Kapsuko (po 1989 m. kovo 21 d. Marijampolė - aut.) Cukraus fabriko, su jai priklausančiais automobiliais, Vilkaviškio Autokolona. Čia buvo tik dispečerinė, įsikūrusi senojo buvusio Vilkaviškio dvaro, menančio dar Napoleono laikus, pastate. Dispečere dirbo Zita Sendžikienė. Ji apiformindavo tik tam tikrus dokumentus Vilkaviškyje dirbančių automobilių vairuotojams. Automobiliai remontui ir techniniam aptarnavimui atlikti važiuodavo į Marijampolę. Susidarydavo bereikalinga tuščia rida. Augant statybų, kelių tiesimo ir remonto bei kitų organizacijų skaičiui, išaugo ir transporto poreikis. Būdami komandiruotėje Vilkaviškyje, Marijampolės automobiliai turėdavo pagal nurodymą bazuotis būsimos Autokolonos teritorijoje - Vilkaviškio dvaro kieme, bet vilkaviškiečiai vairuotojai automobilius po darbo laikydavo savo kiemuose. Tai prieštaravo darbo drausmės ir kontrolės reikalavimams, kadangi Marijampolės autotransporto kontora (ATK), įsteigta dar 1949-09-27 Vyriausios autotransporto valdybos prie LSSR MT įsakymu Nr. 304 ir perėmusi 1959 m. iš Cukraus fabriko Vilkaviškio Autokolonos valdymą, norėjo drausmingumo, o administracijai praktiškai nebuvo galimybės tokios padėties valdyti. Sprendimas buvo rastas. Automobilių transporto ir plentų ministerija 1959 metais birželio 1 d. paskelbė įsakymą "Dėl Vilkaviškio Autokolonos įsteigimo" t.y. marijampoliečiai "atsikratė galvos skausmo". Dabar Vilkaviškio Autokolona nors ir liko pavaldi Marijampolės ATK, bet visgi dalinai jau savarankiška. Viršininku čia paskyrė Algirdą Mičiulį, dirbusį iki to Vilkaviškio r., Pilviškių sen. Paežerių septynmetės mokyklos direktoriumi. Jis kartu "išsivedė" mokytoją Gediminą Almonaitį darbui ekonomisto pareigose. Paežerių mokykloje, išvykus G. Almonaičiui, įsidarbino Stasys Ankevičius - būsimo nuo 1975 metų keleivinio transporto eksploatacijos skyriaus viršininko Algimanto Ankevičiaus tėtis. Taip Autokolona ir susiformavo.
Autokolona įsikūrė buvusio Vilkaviškio dvaro teritorijoje, kuria prieš tai naudojosi tarybinis ūkis. Daug rūpesčių ir darbų buvo kūrimosi pradžioje. Tuščia teritorija su senais dvaro rūmais. Juose, įsirengę butus, gyveno miesto gyventojai. Teritorijoje stovėjo seni, nuo karo audrų nukentėję ūkiniai pastatai, kuriais naudojosi pokaryje tarybinis ūkis, laikydamas juose galvijus. Paremontavus keletą buvusių rūmų pirmo aukšto kambarių, juose įsikūrė Autokolonos administracija, techninis skyrius, buhalterija. Padarius rekonstrukciją, pritaikius kitai paskirčiai buvusį tvartą, atsirado patalpos būtiniausiems tuolaikinių automobilių remonto darbams atlikti. Buvo įrengta tekinimo, padangų montavimo, kuro aparatūros remonto, elektrikų cechai, tepimo postas, sandėlis-įrankinė ir keletas automobilių remontui skirtų duobių. Įsikūrusią Autokoloną su jau anksčiau priskirtais automobiliais, priklausiusiais Marijampolės Autotransporto kolonai, pirmi dirbti atvyko: Stasys Jakubauskas, Leonas Mičiulis, Kęstutis Abraitis, Vacius Burba, Algis ir Vytas Čivinskai ir kiti. Be to, sunkvežimius turinčios Vilkaviškio organizacijos, turėjo juos atiduoti susikūrusiai Autokolonai. Toks buvo nurodymas. Tad ir Stasys Vencius atvyko su ZIS automobiliu iš Siuvimo fabriko. Autokolonai sunkiausiais kūrimosi metais vadovavo visų darbuotojų gerbiamas viršininkas Algirdas Mičiulis. Ir sunkiausiai padėčiai susidarius, visada rasdavo sprendimą ir išeitį. Suprasdavo ir užjausdavo tuo laiku sunkiomis darbo sąlygomis dirbančius savo darbuotojus. Netrukus Autokolonoje vyriausiojo inžinieriaus pareigas pradėjo vykdyti Arūnas Kazlauskas. Tai buvęs Viešvilės žemės ūkio mechanizacijos mokyklos dėstytojas, gerai suprantantis to meto techniką. Jis su Autokolonos viršininku ir įruošė pirmuosius automobilių aptarnavimui skirtus cechus, laikinąją kalvę, bet jį traukė aviacija. 1965 m. išvyko iš Vilkaviškio, mokėsi aviatorių mokykloje, skraidė su lėktuvais, skirtais žemės ūkiui. Vyriausiuoju mechaniku tada dirbo Bronius Gružinskas, vėliau autobuso vairuotoju. Dirbtuvių vedėjo pareigas vykdė Juozas Prušinskas, tiekėjo - Vytautas Sendžikas, budinčiais mechanikais: Laimutis Račiukaitis, Zigmas Petrauskas, Zigmas Girdauskas, Gintas Bliūdžius. Toks buvo techninis skyrius. Administracijos personale darbavosi: supratingas aukštos kultūros kadrų skyriaus viršininkas Modestas Gibas, ekonomistai Gediminas Almonaitis ir Zita Sendžikienė. Buhaltere dirbo marijampolietė Aldona Lukoševičienė. Ji į darbą važinėdavo iš tuometinio Kapsuko. Prieš tai dirbo buhaltere Marijampolės autotransporto kontoroje. Tad darbą gerai žinojo. Po metų buhalterės amato apsimokė, susipažino su autotransporto specifika vilkaviškietė Alesė Benekeraitienė.
Susikūrusioje Autokolonoje dirbo tik 24 darbuotojai ir 18 sunkvežimių. Autobusų ir lengvųjų taksi automobilių dar nebuvo. Jie pasirodė vėliau. Rugpjūtyje iš Kauno autobusų gamyklos buvo gauta du KAG-3 markės autobusai. Jau septintą dieną pirmą kartą pokario Vilkaviškio mieste pradėjo kursuoti abu autobusai maršrutu "Naujamiestis - Geležinkelio stotis". Važiavo nuo 5 ryto iki 24 val. Autobusas į stotelę įvažiuodavo kas 20 minučių. Jų pirmieji vairuotojai: Algirdas Raulinaitis, Vincas Savickas, Vytautas Sedziniauskas ir antro autobuso - Vytautas Vosylius, Česlovas Romanovas, Bronius Štrimaitis. Tiek automobilių dar nebuvo. Pirmas skaičius "1" nurodo skyrių t.y. keleivinis, o 67 Autokolonoje su krovininiais ir lengvaisiais automobiliais registruotą. Rugpjūčio 18 d., gavus dar vieną autobusą, įsteigtas pirmas Vilkaviškiui priklausantis priemiestinis (nuo 1948 m. maršrutais "Marijampolė - Vilkaviškis - Kybartai" kursavo Marijampolės autobusų stoties autobusai) pokario maršrutas "Vilkaviškis - Pilviškiai - Bartninkai - Vilkaviškis". Vairuotojais dirbo Vincas Galinaitis ir Zigmas Buraga. Taip vis gaunant autobusų, atsirasdavo ir naujų maršrutų. Pirmosiomis konduktorėmis dirbo: Milda Bačkuvienė - prmoji iš pirmųjų. Marytė Raulinaitienė, Danutė Merkevičienė, Janina Juškevičiūtė, Bronė Šlapikaitė, Zita Domininkaitytė, Levutė Abraitytė, Daiva Kilikevičiūtė, Marytė Romanovaitė. Parvežtus pinigus reikėjo priduoti į banką. Šias pareigas vykdė inkasatorės-kasininkės: Janina Juškevičienė,, Irena Norkutė, Onutė Kromelienė, Janina Žemaitienė, Teresė Pikšilingienė, Lina Janavičiūtė ir Kybartų autobusų stotyje Onutė Jurkonienė. Inkasavimas iš miesto autobusų vyko dvaro patalpose, o pradėjus steigti priemiestinius autobusų maršrutus pinigų iš konduktorių priėmimas perkeltas į 1958 m. pastatytą 3-jų patalpų stotį. Nutarimas statyti pastatą buvo priimtas Vilkaviškio miesto DŽDT (darbo žmonių deputatų taryba) vykdomojo komiteto 1957 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. Tiek autobusai, tiek sunkvežimiai tuo laiku važinėjo prastos kokybės gruntiniais rajono keliais. Automobiliams reikėjo daug priežiūros ir remonto darbų. Ypatingai jų važiuoklėms. Lūždavo lingių lapai nuo kelio duobių. Remontavo pirmieji autošaltkalviai: Algimantas Rainys, brolis Jonas ir Stasys Vitai ir tekintojas Bronius Tomkevičius, kuris laikinoje lentinėje kalvėje atlikdavo ir virinimo darbus. Sandėlyje-įrankinėje dirbo Vincas Teiberis, vėliau jo dukros - Zita ir Marytė. Automobilių remontui detales gaudavo iš Marijampolės autotransporto kontoros (ATK). Galima įsivaizduoti tokį atvejį. Jų trūkumas ir gauti iš tų, kuriems taip pat labai reikalingos, tai "pamotės vaiko padėtis". Atliks - gausi. Ir su vandeniu "ne pyragai". Vandentiekio nėra. Semk iš šachtinio šulinio, kur dažnai ir pritrūksta. Darė šulinyje giluminį gręžinį, bet padėtis mažai pagerėjo. Tik keista, kodėl nepasidomėjo buvusiu dvaro teritorijoje šaltiniu. Žiemos metu vandenį pašildydavo 200 litrų talpos metalinėje statinėje. Ji stovėjo prie šulinio ant plytų pakylos pakurai. Naktinis sargas privalėjo prižiūrėti ugnį. Vairuotojai į darbą atvykdavo anksti. Visi norėdavo įsipilti karštesnio vandens. Laukti iki vėl užkais niekas nenorėjo. Vyko varžybos - kas anksčiau, kadangi nuėmus dalį karšto statinę pildė jau šaltu. Taigi paskutiniam likdavo vos šiltas. Spaudžiant šaltukui, užvirinti vandenį lauko sąlygomis statinėje kūrenant tik malkomis gana sudėtinga. Ypač vėjuotą dieną, o kiekvienas norėdavo nevėluodamas išvykti nurodytu laiku. Tuo laikotarpiu jokių neužšalančių skysčių, antifrizų nebuvo. Po darbo kasdien tekdavo vandenį vėl išleisti, kad neužšaltų. Užšalęs, savaime aišku, jau ledas plėsdamasis sulaužytų variklio bloką ir radiatorių. Užpylus nors ir šiltą vandenį, atsirasdavo nemažai problemų užvesti įšalusį variklį. Automobiliai buvo laikomi atvirame lauke. To meto automobiliniai tepalai buvo prastos kokybės. Prie didelio šalčio taip sustingdavo, kad užvedimo rankena prasukti variklio veleną, nepašildius benzinine kaitinimo lempa (lietlempe), būdavo nelengva. Vieni kitiems padėdavo. Nepavykus užvesti, būdavo greitai tuometine vairuotojų kalba "traukiama ant buksyro", nes užšals įpiltas vanduo. Ne veltui tada, prasidėjus žiemai, buvo sakoma - "prasideda Mikučio vargai". Naudojamas A-66 markės benzinas, prastai šaltyje išgaruodavo. Aukštesnio oktaninio skaičiaus benzino tada nebuvo. Vargas vargu, bet nors demonstracijose "atsikvėpdavome".
1960 metais Vilkaviškio Autokolona gavo du lengvuosius automobilius "Moskvič-407". Taip Vilkaviškyje įsisteigė pirmieji taksi. Su jais iš Klaipėdos parvažiavo vairuotojas Vytautas Vosylius ir pats Autokolonos viršininkas Algirdas Mičiulis, o dirbti pradėjo didelę patirtį turintys: Adas Blauzdžiūnas ir Justinas Rimkus. Bėgant laikui, buvo gaunama vis daugiau transporto ir taip po truputį Autokolona augo. Taip palaipsniui buvo lipdoma pamatai būsimai įmonei. Automobilių transporto ir Plentų ministro 1962 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 219 "Dėl Vilkaviškio Autokolonos atskyrimo nuo Kapsuko (Marijampolės - aut.) autotransporto kontoros ir Vilkaviškio autotransporto kontoros sudarymo" Kapsuko ATK viršininkas Matulaitis perdavė, o kitas tuometinis Autokolonos (Algirdas Mičiulis anksčiau buvo pasirinkęs mažiau atsakingesnes garažo viršininko pareigas) jau dabar po įsakymo paskelbimo Vilkaviškio ATK viršininkas Alfonsas Vazalis priėmė Vilkaviškio Autokolonai priklausančius gamybinius fondus. Susikūrusi Vilkaviškio autotransporto kontora (ATK) jau buvo visiškai savarankiška ir turėjo 105 automobilius. Iš jų 83 sunkvežimius, du krovininius taksi, 15 autobusų KAG-3 ir 5 lengvuosius taksi. Per pirmuosius darbo metus pervežta 219,3 tūkst. tonų krovinių, o apyvarta tada dar buvo skaičiuojama įdomiu rodikliu. Nuvažiuoti kilometrai buvo dauginami iš pervežtų tonų, kas sudarė 3885,1 tūkst. tonakilometrų. Keleivinis transportas vežė metų eigoje viso 1092,1 tūkst. keleivių autobusais ir 12,8 tūkst. su taksi. Tais pačiais 1962 m. gauti 4 automobiliai. Tarp jų jau metalinis nelietuviškas autobusas PAZ-651 ("su nosim"), 2 lengvieji taksi "Moskvič-407" ir vienas sunkvežimis GAZ-51 iš Kybartų ligoninės, buvęs kaip žinybinis. Vilkaviškio autotransporto kontoros (ATK) oficialus adresas tada buvo: Žalumynų g. 10, Vilkaviškis (šiandien vysk. A. Karoso g. 13 - aut.), viršininkas - Alfonsas Vazalis. Atsiskiriant, Kapsuko ATK atidavė seną "Pobieda" (GAZ-20) lengvąjį automobilį. Tai vienintelis to meto jau tarnybinis automobilis, skirtas administracijai ir techniniam skyriui, o vairuotoju pastoviam darbui buvo priimtas, tik po tarnybos armijoje grįžęs, Zigmas Žiūrys, vėliau dirbęs autobusų vairuotoju.
Vilkiko techniniai duomenys ir ypatybės yra svarbūs tiek saugiam eismui, tiek efektyviam krovinių gabenimui. Šiuolaikiniai vilkikai, pavyzdžiui, „Mercedes-Benz Actros“, išsiskiria pažangiomis technologijomis, siekiant maksimalaus saugumo ir efektyvumo. Viena iš tokių inovacijų yra galinio vaizdo kameros, pakeičiančios įprastus išorinius veidrodėlius. Tai žymiai pagerina apžvalgą iš vairuotojo vietos ir padidina saugumo lygį, ypač lenkiant ar manevruojant ankštose erdvėse. Kameros kartu su „Sideguard assist“ sistema skenuoja aplinką, minimizuodamos incidentų riziką su dviratininkais ar pėsčiaisiais.
„Mercedes-Benz Actros“ taip pat pasižymi pažangiais jėgos agregatais, atitinkančiais „Euro 6“ reikalavimus, ir efektyviomis degalų sąnaudomis, kurios gali sumažėti iki 15%. Sistema „Predictive Powertrain Control“ parenka efektyviausią važiavimo režimą, analizuodama kelio charakteristikas. „Fleetboard“ sistema leidžia analizuoti svarbiausius automobilio eksploatavimo parametrus, užtikrinant optimalų veikimą.
Kitos svarbios vilkiko savybės apima komfortiškas kabinas su įvairiais miegamųjų variantais, ergonomiškas vairasvirtes ir pažangias klimato kontrolės sistemas, tokias kaip „I-ParkCool“, kuri palaiko optimalią temperatūrą kabinoje jai stovint. Daug dėmesio skiriama ir krovinių saugumui poilsio metu, leidžiant vairuotojui stebėti aplinką per kameras su naktinio matymo funkcija.
Lietuvoje rengiamas „DKV LIVE Metų sunkvežimio 2021“ konkursas vertina tokius modelius kaip „Ford F-Max“, „Iveco S-way“, MAN TGX, „Mercedes-Benz Actros“, „Scania R“, „Scania S“, „Volvo FH“ pagal saugumą, degalų sąnaudas, dizainą, ergonomiką ir kitus kriterijus. Nuo 2024 m. liepos mėn. įsigalios ES iniciatyva „Vizija - nulis“, siekianti iki 2050 m. Europos keliuose visiškai panaikinti žuvusiųjų ir sunkiai sužalotų žmonių skaičių avarijose. Dauguma naujų „Scania“ sunkvežimių ir autobusų jau atitinka šiuos reikalavimus, o iki 90% visų avarijų yra susijusios su žmogaus klaida. Todėl pažangios vairuotojo pagalbos sistemos (ADAS) tampa vis svarbesnės.
Aklosios zonos informacinė sistema, kuria aprūpinti modernūs vilkikai, įspėja vairuotojus apie pavojų susidurti su pėsčiaisiais ar dviratininkais. „Scania“ jau siūlo daugelį iš aštuonių privalomų saugos funkcijų, kurios yra būtinos siekiant didesnio saugumo keliuose.
Sustojimo ir stovėjimo apribojimai
Sustoti ir stovėti draudžiama:
- geležinkelių pervažose ir arčiau kaip 50 m atstumu nuo jų;
- skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostose;
- ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai, taip pat tuneliuose;
- pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų perėjų;
- ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose;
- ant pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako, dviračių juostos, taip pat arčiau kaip 5 m atstumu prieš važiuojamosios dalies susikirtimą su pėsčiųjų ar (ir) dviračių taku, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako;
- ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos, bortelio, kai jo nėra, - važiuojamosios dalies krašto mažesnis kaip 3 m atstumas;
- sankryžoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai;
- maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 m atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra, - arčiau kaip 15 m atstumu nuo kelio ženklo „Stotelė“), jeigu tai kliudytų maršrutinio transporto eismui; draudžiama kitoms transporto priemonėms stovėti lengvųjų automobilių taksi stovėjimo vietoje;
- ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui;
- ne gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 100 m atstumu; įkalnėje, nuokalnėje arba vingyje, pažymėtuose atitinkamais kelio ženklais Nr. 113-118;
- gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 50 m atstumu; įkalnėje, nuokalnėje arba vingyje, pažymėtuose atitinkamais kelio ženklais Nr. 113-118;
- ant užbrūkšniuotų plotų, žyminčių nukreipimo saleles;
- kitoms transporto priemonėms maršrutiniam transportui skirtoje eismo juostoje;
- kelio ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os) važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos (toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas (išvažiavimas) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os)), išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai.
