Lietuvos ir Lenkijos ugniagesiai gelbėtojai stiprins bendradarbiavimą likviduojant naftos produktų saugyklų gaisrus ir chemines avarijas. Varėnos rajono savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnyba įgyvendina tarptautinį projektą „Priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų bendradarbiavimas, parengties ir prevencijos stiprinimas siekiant išsaugoti gamtą naftos ir (ar) naftos produktų avarijos, jų degimo ar išsiliejimo atvejais“. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis pagal Interreg VI-A Lietuvos-Lenkijos 2021-2027 m. programą, o jo įgyvendinimo laikotarpis numatytas nuo 2025 m. birželio 1 d. iki 2027 m. Įgyvendinant projektą bus organizuojami mokymai ir bendros pratybos, įsigyjama gelbėjimo įranga bei rengiami avarijų likvidavimo planai.
Nors pagrindinė straipsnio tema yra bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Lenkijos priešgaisrinių tarnybų, svarbu paminėti ir kitus su saugumu susijusius incidentus, kurie įvyko Lenkijoje ir turėjo įtakos aplinkosaugai bei gyventojų saugumui.
Cheminės ir gamtinės nelaimės Lenkijoje
Lenkijoje ne kartą yra įvykę incidentai, susiję su gamtosauga ir aplinkos tarša. Vienas iš tokių atvejų - traukinio susidūrimas su Europos stumbrais Belovežo girioje. Sekmadienio rytą didžiulėje UNESCO saugomoje Belovežo girioje traukinys mirtinai sužalojo tris laukinius Europos stumbrus. Pasak policijos atstovo, didžiausių Europos žinduolių banda išėjo ant bėgių, kai artėjo traukinys, vežantis apie 50 keleivių maršrutu Balstogė-Varšuva. Nors nė vienas keleivis nenukentėjo, per šį incidentą žuvo trys gyvūnai. Traukinys „Zubr“, pavadintas pagal lenkišką stumbro pavadinimą, nuo bėgių nenuvažiavo ir galėjo tęsti kelionę. Šiuo metu Lenkijos Belovežo girios dalyje, kuri laikoma paskutiniu pirmykščiu mišku Europoje, gyvena apie 1 200 stumbrų. Vis dėlto kasmet regione keli stumbrai tampa eismo įvykių aukomis, tačiau tragedija, kai traukinys vienu metu pražudytų tris stumbrus, yra itin reta.
Kita didelę riziką kelianti tema yra branduolinė energetika. Nors straipsnyje nėra tiesiogiai minima cheminė avarija Lenkijoje, Astravo atominė elektrinė, esanti visai šalia Lietuvos sienos, kelia susirūpinimą dėl galimų avarijų ir jų poveikio regionui. Diskusijos apie Astravo AE saugumą ir galimą elektros boikotą vyksta jau ne vienerius metus. Ekspertai pabrėžia, kad nauji reaktoriai, kaip Astravo AE, dar nėra išbandyti praktiškai, o tai kelia papildomą riziką. Be to, kyla abejonių dėl Baltarusijos gebėjimo laiku perspėti Lietuvą apie galimą avariją, atsižvelgiant į esamą tarpvalstybinį bendradarbiavimą.
Atsižvelgiant į galimas branduolinių objektų avarijas, svarbu turėti aiškų veiksmų planą. Avarijos atveju, priklausomai nuo oro sąlygų, radiacija gali pasklisti įvairiomis kryptimis. Viena iš apsaugos priemonių - jodido-kalcio tablečių išdalinimas gyventojams, taip pat apsaugos plano turėjimas, kaip pavyzdžiui, buvimas patalpose ir vėdinimo sistemos išjungimas. Svarbu užtikrinti tinkamą informacijos perdavimą tarp valstybių, kad būtų galima laiku įspėti žmones ir imtis prevencinių priemonių.
Kiti eismo įvykiai
Nors pagrindinis dėmesys skiriamas cheminėms avarijoms ir branduolinei energetikai, svarbu nepamiršti ir kitų nelaimių, tokių kaip eismo įvykiai. Lenkijoje įvyko ir skaudi autoavarija, kurios metu žuvo du Lietuvos piliečiai. Nelaimė įvyko kelyje S8 545,5 km ruože, Ostrovo apskrityje. „Renault“ mikroautobuso, kuriuo važiavo devyni žmonės, vairuotojas ir šalia jo sėdėjęs keleivis žuvo po susidūrimo su „Volvo“ sunkvežimiu ir vėliau su „Mercedes“ mikroautobusu. Tarp žuvusiųjų - 23 metų rokiškėnas.
Istoriniai cheminiai incidentai
Nors straipsnyje minimi incidentai yra susiję su Lenkija, verta paminėti ir istorines chemines avarijas, kurios turėjo didelį poveikį. Sovietmečiu įvyko didelė radiacinė avarija Urale, kurią sukėlė sprogimas branduoliniame objekte. Per sprogimą tiesiogiai niekas nežuvo, tačiau radiacijos poveikis pasiglemžė apie 600 tūkst. žmonių gyvybes. Cisterna, buvusi betoniniame kanjone, buvo sugriauta, o didelė betono plokštė išmesta į šoną. Sprogimas išdaužė pastatų langus iki 1 km spinduliu, o į atmosferą pateko apie 20 mln. kurijų radioaktyvių medžiagų. Radiacinės taršos zonoje buvo didžiulė teritorija, kurioje gyveno 270 tūkst. žmonių.
Kita didelė nelaimė įvyko 1960 m. spalio 24 d. per raketų bandymus. Dėl priešlaikinio variklio paleidimo įvyko raketinio kuro sprogimas. Žuvusiųjų šeimoms ir draugams buvo rekomenduojama nekalbėti apie avariją.
Tarptautinis bendradarbiavimas ir prevencija
Minėtas projektas tarp Lietuvos ir Lenkijos ugniagesių gelbėtojų yra svarbus žingsnis stiprinant regiono saugumą. Bendradarbiavimas, mokymai ir bendros pratybos padeda užtikrinti efektyvų veiksmų koordinavimą ekstremaliose situacijose, tokiose kaip naftos produktų išsiliejimai ar cheminės avarijos. Europos Sąjungos parama tokiems projektams yra labai svarbi, nes leidžia įsigyti reikalingą įrangą ir parengti avarijų likvidavimo planus.
Astravo AE keliamas susirūpinimas ir jos galimas poveikis Lietuvos saugumui bei aplinkai pabrėžia būtinybę ne tik stiprinti bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis, bet ir ieškoti būdų, kaip užtikrinti regiono energetinį saugumą ir nepriklausomybę nuo potencialiai pavojingų objektų.