Dažnas vairuotojas per savo vairavimo praktiką yra bent kartą patekęs į situaciją, kai jo automobilis sugedo kelyje, arba važiuodamas keliu būtent tokį vairuotoją sutiko. Jei atsiradusios problemos patiems sutvarkyti kelyje neišeina, vienas iš problemos sprendimo būdų - automobilio vilkimas. Tačiau ką turėtume žinoti, kad norint padėti, neprisidarytume daugiau bėdos?
Svarbiausi Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimai
Nuo šių metų lapkričio 1 d. įsigaliojo kelios svarbiausios Kelių eismo taisyklių (KET) naujovės. Daugelyje šalių numatyta, kad transporto priemonių avarinis tempimas yra draudžiamas (beveik visose Vakarų Europos šalyse yra draudžiama sugedusį automobilį tempti ar vilkti užmiesčio keliuose). Tačiau galima jį nugabenti į dirbtuves ar aikštelę uždėjus transporto priemonės priekinę arba galinę ašį ant specialaus įtaiso. Taigi greičio apribojimai nuo šiol galios tik velkant transporto priemonę įprastu būdu - be spec. įtaiso.
Vilkimo taisyklės ir greičio apribojimai
Velkant motorines transporto priemones standžia vilktimi galima važiuoti ne didesniu kaip 70 km/val. greičiu, o velkant lanksčia vilktimi - ne didesniu kaip 50 km/val. Kaip reikalauja KET, lanksčios vilkties ilgis turi būti nuo 4 m iki 6 m, ji turi būti pažymėta ryškiaspalvėmis vėliavėlėmis (skydeliais) arba turi būti ryškios spalvos ir ne siauresnė kaip 50 mm. Standi vilktis neturi būti ilgesnė kaip 4 m. Jeigu avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji neveikia, velkamosios transporto priemonės gale turi būti kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje pritvirtintas avarinio sustojimo ženklas.
Automagistralėse draudžiama vilkti lanksčia vilktimi (t. y. automobilį virve/lynmu). Jei įmanoma, automobilio geriau netempti, nes taip rizikuojama dar labiau pakenkti ne tik tempiamai transporto priemonei, bet ir tai, kuri tempia. Verčiau kviesti techninę pagalbą, kad saugiai nutemptų.
Automobilis gali būti tempiamas lanksčiąja vilktimi (virve, tempimo (buksyravimo) lynu), kurios ilgis turi būti nuo 4 m iki 6 m, arba ne ilgesne nei 4 metrų standžiąja vilktimi. Vilkimo juosta negali būti siauresnė nei 5 centimetrai. Taip pat turi būti ryški.
Jeigu jūs su savimi nesivežiojate lanksčiosios vilkties (kitaip vadinamos tempimo (buksyravimo) lynu) su kabliais, šiam procesui atlikti tiks ir paprasta virvė. Užkabinti tempimo lyną ant galinės automobilio dalies paprastai ganėtinai lengva. Jį galima tvirtinti ant kablio ar specialios stacionarios kilpos. Tuo metu priekyje vis dažniau yra įsukama kilpa ir ją reikėtų įsukti tvirtai.
Velkamas automobilis visada turi įjungti avarinį šviesos signalą, velkantysis - tik tam paros metui skirtus žibintus. Didelė klaida, kai abu automobiliai įjungia avarinę signalizaciją. Tai klaidina kitus vairuotojus. Važiuojantys iš priekio automobiliai, gali nesuprasti ar tai stovintis, ar visgi tempiantis automobilis, o gal įvykusi avarija. Nakties metu galima naudoti gabaritinius žibintus.
Visada reikia stengtis, kad tempimo lynas (virvė) būtų įtemptas, nes jo atsipalaidavimas gali sukelti avariją. Būna atvejų, kai lynas nutrūksta. Dažnai tai būna pradedant tempimą, bet ne rečiau ir tempiant, kai velkamasis pradeda vytis automobilį, lynas nukrenta ant žemės ir palenda po ratu. Tokiu atveju, automobilį gali sumėtyti ir galima sukelti eismo įvykį. Tam, kad lynas nuolat būtų įtemptas, galima naudoti tempiamo automobilio stabdžius.
Taip pat reikia neužmiršti, kad velkant automobilį ypač svarbi tampa komunikacija tarp velkamo ir velkančiojo automobilių vairuotojų. Kadangi tempiant sugedusį automobilį dažniausiai jame tinkamai nefunkcionuoja pagrindinės sistemos, vilkimo greitis yra griežtai ribojamas.
Tempiant lanksčia vilktimi greitis negali būti didesnis nei 50 km/val. Tai galioja tiek mieste, tiek užmiestyje. Negalima pamiršti, kad automobilio su lanksčia vilktimi negalima tempti automagistraliniuose keliuose ir greitkeliuose. Velkant motorines transporto priemones standžia vilktimi galima važiuoti ne didesniu kaip 70 km/val.
Nedidelis greitis provokuoja kitus vairuotojus kuo greičiau aplenkti velkamą transporto priemonę, bet neįvertina, kad velkamajame automobilyje dažniausiai neveikia variklis, o tai reiškia, kad neveikia ir jokie stabdžių ar vairo stiprintuvai. Velkamo automobilio vairuotojas viską turi daryti iš jėgos, stabdymas tampa sunkiu ir neefektyviu.
Kada draudžiama tempti automobilį lanksčia vilktimi?
Automobilį draudžiama vilkti lanksčia vilktimi, jeigu:
- Sugedęs vairo mechanizmas.
- Sugedę stabdžiai.
- Kelio danga apsnigta arba apledėjusi.
- Esate kelyje pažymėtame kelio ženklu „Automobilių kelias” arba „Automagistralė”.
- Velkamame automobilyje nėra vairuotojo.
Kadangi standi vilktis užima daugiau vietos ir yra mažiau patogi transportuoti, dažniau vairuotojų automobiliuose galima aptikti lanksčią vilktį. Tačiau saugaus eismo ekspertai pastebi, kad būtent naudojant lanksčiąją vilktį įvyksta daugiau eismo įvykių, transporto priemones sunkiau suvaldyti, todėl ja vilkti sugedusius automobilius tam tikromis aplinkybėmis yra draudžiama.
Pavyzdžiui, tokiomis eismo sąlygomis, kai keliai yra slidūs, sugedusio automobilio vilkimas yra itin pavojingas, nes taip velkami automobiliai dažniau įvažiuoja į priešingą eismo juostą sukeldami eismo įvykius, o, kaip žinoma, kaktomuša susidūrusių automobilių avarijų pasekmės būna pačios skaudžiausios. Todėl Kelių eismo taisyklėse numatomas draudimas lanksčia vilktimi tempti transporto priemonę, jeigu bent dalis važiuojamosios dalies, kuria važiuojama, yra apsnigta ar apledėjusi, taip pat transporto priemonę, kurios pagrindiniai stabdžiai sugedę.
Lanksčia vilktimi tempti sugedusį automobilį draudžiama ir automagistralėse - prireikus keliauti šiais keliais, reikėtų naudoti standžią vilktį arba gabenti automobilį, užkeltą ant specialios transporto priemonės. Kadangi lanksčia vilktimi tempiamą automobilį sunkiau suvaldyti, didesnio greičio ruožai tam yra pernelyg pavojingi ir gali baigtis skaudžiomis avarijomis.
Tačiau ir standi vilktis tinkama ne visose situacijose. Pavyzdžiui, draudžiama taip vilkti transporto priemonę, kurios pagrindiniai stabdžiai sugedę ir transporto priemonės masė su kroviniu yra didesnė už pusę velkančiosios transporto priemonės masės su kroviniu. Taip yra todėl, nes per didelis transporto priemonių svorių skirtumas apsunkina stabdymą - stabdymo kelias būna ilgesnis, o ir pradėti važiuoti tampa sunkiau. Be to, važiuojant šlapia kelio danga, toks automobilis linkęs labiau slysti.
Pagalba kelyje: ką daryti sugedus automobiliui?
Jeigu pajutote, kad automobilis blogai dirba - sustokite. Priklausomai nuo gedimo, kartais tai padaryti gali būti ganėtinai sudėtinga. Labai svarbu yra ne tik tinkamai sustoti, bet ir žinoti, kaip elgtis jau sustojus kelkraštyje.
Tiems, kurių automobilis sugedo:
- Sustoti kuo dešiniau kelkraštyje ir įsijungti avarinę šviesos signalizaciją.
- Prieš išlipant iš transporto priemonės apsivilkti ryškiaspalvę liemenę. Pagal KET reikalaujama tik tamsiu paros metu, tačiau ji bus naudinga net ir dieną - vairuotojai jus greičiau pastebės.
- Pasistatyti avarinio sustojimo ženklą. Gyvenvietėje ne mažesniu kaip 25 metrų atstumu iki sustojusio automobilio, ne gyvenvietėje - ne mažesniu kaip 50 m atstumu. Vairuotojai dažniausiai ženklą pasistato per arti (5-10 m atstumu) todėl ženklas neatlieka savo funkcijos.
Tiems, kurie sustoja padėti:
- Sustoti priekyje už sugedusio automobilio. Kodėl? Sugedusio automobilio vairuotojas reikiamu atstumu nuo automobilio bus pastatęs avarinio sustojimo ženklą, šis atstumas įvažiavus jums į tarpą - sumažės. Taip pat, jei reikėtų vilkti sugedusį automobilį, jums nereikės perstatyti savo automobilio, nes būsite priekyje.
- Įsijungti avarinę šviesos signalizaciją.
- Jei sustojote tamsiuoju paros metu - prieš išlipant apsivilkti ryškiaspalvę liemenę.
- Jei sustojusios TP savininkas skundžiasi, jog automobilis neužsiveda - pabandykite užvesti variklį pats - kartais pavyksta.
- Prieš nusprendžiant vilkti automobilį - skirkite laiko ir kelias minutes pabendraukite su velkamosios TP vairuotoju. Įsitikinkite, jog jis yra neapsvaigęs, blaivus, kad tiksliai žino veiksmus kuriuos reikia atlikti vilkimo metu (pavarų pasirinkimas, stabdžių ir sankabos naudojimas).
- Patikrinkite ar vilkimo lynas yra nesuplyšęs, ar pritvirtintas tinkamai (tuo atveju jei vilkimo lyną prikabino kitas vairuotojas). Vilkimo lynas turi būti 4-6 metrų ilgio.
- Vilkimo metu tik velkamasis automobilis turi būti su įjungta avarine šviesos signalizacija, jei ji neveikia - prie automobilio galo reikia pritvirtinti avarinio sustojimo ženklą. Automobilyje, kuris velka, avarinės šviesos signalizacijos įjungti nereikia. Važiavimo metu vairuotojui privaloma rodyti posūkio signalus, o jei važiuosite su avarinės šviesos signalizacija - to padaryti nepavyks. Jei vilkimo metu, nerodysite posūkių signalų - velkamo automobilio vairuotojas sunkiai galės numatyti jūsų veiksmus.
Velkančiosios transporto priemonės vairuotojas atsako už tai, kad būtų laikomasi KET!
Automatinė pavarų dėžė ir vilkimas
Nerekomenduojama tempti automobilio su automatine pavarų dėže. Tačiau toks automobilis gali būti tempiantysis. Modelį su mechanine pavarų dėže nutempti prikabinus vilkimo lynu prie kito automobilio sunku nežinant technikos, bet įmanoma. Patariama, kad geriau to patiems nedaryti, o iškviesti techninę pagalbą kelyje, išskyrus retas išimtis.
Automatinės pavarų dėžės, ypač senesniuose automobiliuose, yra automatizuoto jungimo su hidrotransformatoriumi. Tai prietaisas, kuriuo variklio sukimo momentas į pavarų dėžę perduodamas ne mechaniniu būdu, o per skystį. Pavaros tokioje dėžėje jungiamos ne per vieną sankabos diską, kaip mechaninėje dėžėje, o per daugiadiskę sankabą, kuriai reikalingas nuolatinis tepimas alyva.
Automobiliui įprastai važiuojant, automatinėje pavarų dėžėje nuolat cirkuliuoja alyva, tačiau automobilį tempiant alyvos siurblys neveikia ir netepami mechanizmai nuo trinties staigiai ima kaisti bei greitai dilti. Anksčiau kai kurie gamintojai leisdavo tempti automobilius su automatinėmis dėžėmis, bet prieš tai vairuotojams buvo nurodoma įpilti į dėžę papildomus porą litrų alyvos. Yra ir kito tipo automatinės dėžės, kurių konstrukcija panaši į rankinio valdymo - tokioms dažniausiai nieko nenutinka. Tačiau vis daugiau modelių gaminami su dar modernesnėmis, belaipsnėmis pavarų dėžėmis (CVT). Jos gali būti dviejų tipų - variatoriai arba planetiniai reduktoriai, kaip „Lexus“ ar „Toyota“ hibridiniuose modeliuose. Jei automobilį su automatine dėže ar hibridinį automobilį tempti būtina, visada reikia žiūrėti į vartotojo vadovą, pridedamą perkant automobilį.
Laikydamiesi šių taisyklių, užtikrinsite saugumą sau ir kitiems.
tags: #masinos #tempimas #autostrada