Kalėdinės eglutės - neatsiejama žiemos švenčių dalis, kuri sukuria jaukią ir šventinę atmosferą. Šiandien Kalėdų eglutė tapo viso pasaulio tradicija, simbolizuojančiu ne tik šventės grožį, bet ir amžiną gyvybę bei viltį. Kalėdų laukimas daugeliui prasideda nuo akimirkos, kai namuose įžiebiama kalėdinė eglutė. Tai ne tik šventinė dekoracija - tai simbolis, kuris užpildo namus jaukumu, kvapais ir laukimo džiaugsmu.
Eglės medžiai šventinėse tradicijose buvo naudojami dar gerokai prieš Kalėdų šventės atsiradimą. Senovės Egiptiečiai, romėnai ir kelios Šiaurės Europos tautos naudojo amžinai žaliuojančius medžius žiemos saulėgrįžos šventėms, nes žalia spalva buvo laikoma gyvybės simboliu, suteikiančiu viltį ir energiją sunkiu šaltojo sezono metu. Senovės egiptiečiai trumpiausią metų dieną namus puošdavo palmių šakelėmis, senovės romėnai merkdavo laurų šakeles. Paprotys papuošti namuose iš miško parsineštą eglutę kaip gyvybės ir ilgaamžiškumo simbolį buvo žinomas jau viduramžiais tarp protestantų dabartinės Vokietijos teritorijoje. Eglių šakomis buvo puošiamos bažnyčios per kalėdines misterijas.
Kalėdų eglutės tradicijos kilmė siekia senovės laikus ir yra susijusi su gamtos ciklais bei žiemos šventėmis. Ši tradicija vystėsi per šimtmečius ir iš pradžių neturėjo tiesioginės sąsajos su Kalėdomis, o buvo susijusi su pagoniškomis žiemos šventėmis. Pagonys ir amžinai žali augalai: Senovėje žaliuojantys augalai (eglės, pušys, kadagiai) buvo laikomi gyvybės, atsinaujinimo ir apsaugos simboliais. Žmonės juos naudojo kaip dekoracijas, norėdami apsaugoti savo namus nuo piktųjų dvasių per tamsiausią metų laiką - žiemos saulėgrįžą.
Pirmoji Kalėdų eglutė ir jos kelias į pasaulį
Pirmoji žinoma Kalėdų eglutė atsirado XV a. Vokietijoje. Pasakojama, kad Reformacijos pradininkas Martinas Liuteris buvo sužavėtas žvaigždžių spindesio tarp medžių ir papuošė eglę žvakutėmis savo namuose. Ši idėja greitai paplito tarp vokiečių, o netrukus ir tarp kitų Europos tautų. Įdomu tai, kad būtent vokiečiai XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pradžioje emigravę į JAV, pristatė Kalėdų eglučių tradiciją Amerikai.
Šaltiniuose minimos Juodagalvių brolijos (užsienio pirklių ir laivų savininkų susivienijimo) papuoštos Kalėdų eglės Livonijoje, pvz., 1510 Rygoje (apie pirmąją miesto Kalėdų eglę skelbia lentelė su įrašu aštuoniomis kalbomis, įmontuota grindinyje priešais rotušę), 1514 Revelyje (dabar Talinas). 1521 Elzaso gyventojams buvo suteikta teisė per Kalėdas miške nusikirsti ir parsinešti namo po eglutę.
Eglutės puošimo tradicijos evoliucija
Viduramžiais Europoje pradėjo rastis žaliuojančio medžio puošimo tradicijos, susijusios su biblinėmis istorijomis. Vokietijoje buvo populiarios „rojų eglės“, puošiamos obuoliais, kurios simbolizavo Rojaus sodą ir Adomo bei Ievos nuodėmę. XVII a. ši tradicija pradėjo integruotis į Kalėdų šventimą.
Puošti eglutę kaip Kalėdų simbolį pradėta Vokietijoje XVII-XVIII a. Šią tradiciją plačiai išpopuliarino Martino Liuterio pasekėjai. Liuteris, kaip pasakojama, pirmasis panaudojo žvakeles eglutėje, norėdamas pavaizduoti žvaigždžių spindėjimą. Nuo Vokietijos ši tradicija pasklido po Europą, o XIX a. ją plačiai priėmė Anglija, kai karalienė Viktorija su princu Albertu (vokiečiu) papuošė eglutę rūmuose.
Pradžioje eglutės buvo puošiamos natūraliais simboliais: obuoliais, riešutais, saldainiais ir popierinėmis gėlytėmis. Obuoliai simbolizavo rojaus medį ir priminė Biblijos istoriją apie Adomą ir Ievą. Vėliau atsirado stikliniai žaisliukai, kurie pirmą kartą buvo pagaminti Vokietijoje. XIX amžiaus pabaigoje Edison Electric Light Company pristatė pirmąsias elektrines lemputes eglutėms, kurios tapo tikra sensacija.
Kalėdų eglutės buvo puošiamos obuoliais, džiovintais vaisiais (taip tarsi prisimenant prarastąjį rojų), riešutais, saldumynais, spalvotais popierėliais, siūlais, šiaudinėmis figūrėlėmis. 1840 Vokietijoje princesės Elenos nusamdyti stikliai pagamino rutulius, jais buvo papuošta eglė Paryžiaus Tuileries soduose. Netrukus stikliniais burbulais pradėtos puošti ir Anglijos karalienės Viktorijos, Italijos karalienės Margheritos Kalėdų eglės. Ilgą laiką ant eglės šakų buvo tvirtinamos ir deginamos vaškinės žvakės, vėliau jas pakeitė lempučių girliandos.
Kalėdų eglutė Lietuvoje: atėjimas ir prigijimas
Mums sunku didžiąsias žiemos šventes įsivaizduoti be Kalėdų eglutės, tačiau ši tradicija Lietuvoje prigijo palyginti visai neseniai. Rašytiniuose šaltiniuose Kalėdų eglutė sutinkama nuo XVI a. Juose minima, jog Vokietijoje, Elzaso krašte, egzistavo paprotys ant Kalėdų stalo pastatyti nedidelę eglutę ir papuošti ją saldumynais bei obuoliais. Tad, ko gero, būtent iš šio krašto paprotys paplito po visą Vokietiją.
Praėjusio amžiaus pradžioje apie Kalėdų eglutę Lietuvoje dar mažai kas žinojo, ypač kaimuose. Paprotys puošti Kalėdų eglutę į Lietuvą atkeliavo per kaizerinę šalies okupaciją, Pirmojo pasaulinio karo metu. Vokiečių pareigūnai Lietuvoje Kalėdas šventė pagal savo papročius, o į miesteliuose vykdomas Kalėdų šventes pakviesdavo valsčių viršaičius, parapijų klebonus, mokytojus. Pamažu įsivyravo ir tradicija Kalėdų eglutę puošti kiekvienuose namuose. Kadangi stikliniai žaisliukai būdavo brangi retenybė, eglutes tuomet dabindavo saldainiais, sausainėliais, obuoliais (vėliau ir mandarinais), šiaudiniais žaisliukais ar popieriaus karpiniais.
Iš pradžių tokie vakarėliai lietuvių buvo sutikti priešiškai, teigiant, jog tai nėra lietuvių tradicija. Tarpukariu Švietimo ministerija ragino eglutės šventes organizuoti mokyklose. Eglučių puošimo tradicija pradėjo plisti tarp gyventojų (pirmiausia miesto), nes, pasak etnologo L. Klimkos, eglė lietuvių tautosakoje ir gyvensenoje nuo senų laikų užėmė ypatingą vietą - minima pasakose, jos piešiniais puošiami buities daiktai, velykiniai margučiai, stilizuoti motyvai atsispindi audinių ir mezginių raštuose, eglišakiais nubarstomi takeliai palydint mirusiuosius į paskutinę kelionę. Kaime maža eglutė dažnai būdavo pakabinama pirkioje prie sijos, greta šiaudų sodo. Eglutės šakelės buvo puošiamos sausainiais, spalvotuose popierėliuose įvyniotais saldainiais, šiaudiniais žaisliukais, kankorėžiais.
Įdomu tai, jog iš Lietuvos Kalėdų eglutes „išgyvendinti“ bandyta net du kartus. 1939 m., Vokietijos kariams aneksavus Klaipėdos kraštą, į vokišką palikimą Lietuvoje imta žiūrėti neigiamai. Tais pačiais metais Lietuvos vyriausybė uždraudė kirsti eglutes Kalėdoms, savo sprendimą argumentuodami žala, kurią prieš šventes patiria Lietuvos miškai. Tačiau eglutės puošimo tradiciją lietuvių šeimos jau buvo pamilusios. Atėjus sovietinei okupacijai, Kūčias švęsti tapo nerekomenduotina, tad ir Kalėdų eglutės puošimui vietos nebeliko. Pagal slavišką paprotį, jos tapo Naujametinėmis eglutėmis, o ir papuošalai buvo rekomenduojami kitokie - raudonos penkiakampės žvaigždės viršūnėje, seniai šalčiai, kareiviai… Vis dėlto, šis periodas truko neilgai.
Kada puošti eglutę: tradicijos ir šiuolaikinės tendencijos
Tačiau ar žinojote, kad šios tradicijos ištakos siekia šimtmečius? Šiandien Kalėdų eglutė tapo viso pasaulio tradicija, simbolizuojančiu ne tik šventės grožį, bet ir amžiną gyvybę bei viltį. Tačiau klausimas, kada iš tikrųjų geriausias laikas ją puošti? Atsakymas priklauso nuo tradicijų, šeimos įpročių ir net praktiškų dalykų, tokių kaip eglutės tipas ar namų šildymas.
Tradicinis laikas: diena prieš Kūčias arba per Kūčias. Lietuvoje tradiciškai eglutė būdavo puošiama gruodžio 24 d., Kūčių rytą arba vakarą. Senoliai tikėjo, kad per anksti papuošta eglė „pavogs“ šventės magiją, todėl laukdavo paskutinės dienos. Ši tradicija laikosi iki šiol, ypač konservatyvesnėse šeimose ar pas tuos, kurie per Kalėdas susirenka gausiau.
Šiuolaikinis pasirinkimas: pirmoji advento savaitė. Vis daugiau žmonių eglutę puošia advento pradžioje - tai yra likus 3-4 savaitėms iki Kalėdų. Kodėl? Norisi ilgiau mėgautis šventine nuotaika. Namai atrodo jaukesni tamsiais gruodžio vakarais. Mažiems vaikams taip lengviau suprasti, kad artėja šventės. Dauguma šeimų eglutę pastato per pirmąjį advento savaitgalį.
Miesto tradicija: eglutės įžiebimas - ženklas, kad jau galima puošti. Daugelis miestų eglutes įžiebia paskutinį lapkričio savaitgalį arba gruodžio pradžioje. Tai daugeliui tampa signalu, kad oficialiai prasidėjo šventinis sezonas - galima puošti ir savo namus. Jei mėgsti sekti sezoniškumą ar socialines tendencijas, eglutę gali puošti būtent tuo metu.
Praktinis aspektas: nuo eglutės tipo priklauso, kada geriausia ją puošti. Gyva eglutė vazonėlyje: galite puošti jau lapkričio pabaigoje - ji laikys ilgiau, ypač jei stovi vėsesnėje vietoje. Nupjauta gyva eglė: geriausia puošti gruodžio viduryje. Šiltuose namuose ji gali pradėti mesti spyglius po 2-3 savaičių. Dirbtinė eglutė: galima puošti kada tik norisi - net lapkričio mėnesį. Daug šeimų tai ir daro, kad ilgiau pasidžiaugtų švente.
Eglutę puoškite tada, kai jums labiausiai tinka. Nors tradicijos svarbios, šiandien vis daugiau žmonių renkasi papuošti eglę tada, kai: norisi daugiau jaukumo, laukia svečiai, namuose yra vaikų, kurie nori kuo ilgiau džiaugtis šventėmis, prasideda adventas, pajuntamas „šventinis nusiteikimas“. Eglutė - tai džiaugsmas, o ne taisyklės.
Įdomūs faktai apie Kalėdų eglutes
Aukščiausia Kalėdų eglė pasaulyje buvo pastatyta 1950 metais JAV Sietlo mieste. Kalėdų eglučių muziejai: Vokietijoje, Rotenburge prie Tauberio, yra muziejus, skirtas Kalėdų eglutėms ir jų puošybos istorijai. Dirbtinės eglutės atsiradimas: Pirmosios dirbtinės eglutės buvo gaminamos XIX a. Vokietijoje, iš žąsų plunksnų. Didžiausias eglučių plantacijos regionas: Danija yra vienas didžiausių natūralių eglučių tiekėjų Europoje.
Didžiausia Europoje Kalėdų egle laikoma Gubbio mieste (Italija) nuo 20 a. 9 dešimtmečio ant kalvos 12 km ilgio šviečiančiais laidais išraitoma 650 m aukščio ir 350 m pločio Kalėdų eglė su viršūnėje spindinčia didžiule žvaigžde. 2000 Vilniaus televizijos bokštas, papuoštas 9 km ilgio girliandomis ir šviesų instaliacijomis, buvo pripažintas aukščiausia Europos Kalėdų egle (326,47 m). Didžiausia pasaulyje Kalėdų egle pripažinta 2009 Meksike (Meksika) sukonstruota eglė (110,35 m aukščio, 35 m skersmens, metalinių konstrukcijų ir papuošimų svoris - 330 t), brangiausia pasaulyje - 2010 Abu Dabyje (Jungtiniai Arabų Emyratai) pastatyta eglė, papuošta auksiniais ir sidabriniais burbulais bei juvelyriniais dirbiniais su brangakmeniais (jų vertė siekė 11,5 mln. JAV dolerių). 2011 Rio de Žaneire, Rodrigo-de-Freitas lagūnoje (Brazilija) pastatyta eglė pripažinta didžiausia pasaulyje plaukiojančia Kalėdų egle (85 m aukščio, 542 t svorio metalinė konstrukcija, papuošta 3,3 mln.
Gražiausios Kalėdų eglutės pasaulyje!
Kodėl verta rinktis gyvą eglutę?
Renkantis gyvą kalėdinę eglutę, prisidedate prie aplinkos apsaugos. Gyvos eglutės auginamos specialiose plantacijose, o po šventės jos gali būti perdirbtos arba grąžintos į gamtą. Gyvos eglutės taip pat suteikia namams natūralų kvapą, kuris sukuria ypatingą šventinę nuotaiką. Šiais laikais galima rasti įvairių dydžių ir rūšių eglutes, kad kiekvienas galėtų pasirinkti tinkamiausią savo namams. Tegul šių metų Kalėdos būna ypatingos su gyva, kvapnia ir tikra Kalėdų eglute Jūsų namuose!
