Aplinkos ministerija siūlo apmokestinti automobilius, kurie į orą išmeta 130 g/km anglies dvideginio ir daugiau. Tiesa, iki šiol neaišku, ar mokestį mokės visų automobilių savininkai, ar tik naujai registruojamų. Didžioji dalis vairuotojų griebiasi už galvų ir bando išsiaiškinti, tai kiek gi tektų sumokėti ir kur rasti informaciją apie CO2 emisiją.
Kiekvienas automobilis, kai jis važiuoja, išmeta į orą CO2 (anglies dvideginį). CO2 yra taršos rūšis, kuri prisideda prie klimato kaitos. Tai reiškia, kad mūsų planeta šyla ir tai gali sukelti daug problemų, pavyzdžiui, stipresnius uraganus, sausrą ir potvynius.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos keliais važinėja apie vieną milijoną automobilių. Statistikos duomenimis 80% automobilių yra senesni kaip 10 metų.
Dujos (SND) yra ekologiškas kuras, kuris mažiau teršia aplinką:
- SND sudėtyje nėra sunkiųjų metalų, todėl automobilio išmetamosios dujos yra švaresnės.
- Naudojant dujas, sumažėja CO2 emisija, taip tausojama gamta.
Automobilių išmetamo CO2 kiekį galima sumažinti dviem būdais: didinti degalų naudojimo efektyvumą arba keisti iškastinį kurą aplinkai draugiškesnėmis alternatyvomis. 2019 m. dauguma (66,7 proc.) Europos kelių transporto buvo varomi benzinu. Toliau rikiuojasi dyzeliniu kuru (24,55 proc.) ir kitu kuru, pavyzdžiui, dujomis ir elektra, varomi automobiliai.
Kaip sužinoti automobilio CO2 emisiją?
Automobilio CO2 emisiją galite sužinoti iš šių šaltinių:
- Automobilio techniniame pase (paprastai pažymėta V.7 eilutėje).
- Regitros padalinyje, registruojant transporto priemonę.
- Internete, naudojant automobilių modelių duomenų bazes.
Jei automobilį registravote anksčiau nei 2014 metais, informacijos apie išmetamo CO2 kiekį registracijos liudijime nerasite. „Duomenys, susiję su automobilio išmetamosiomis dujomis, registre pradėti kaupti nuo 2011 m. pagal ES direktyvą, o nuo 2014 m. ši informacija jau įrašoma ir į registracijos liudijimą. Transporto priemonių savininkai informaciją apie automobilio išmetamųjų dujų kiekį gali pasitikrinti ir viešoje paieškos sistemoje.
Pasak ekspertų, planuojamą mokestį (bent minimalius 20 eurų), jei jis būtų visuotinis, tektų mokėti daugiau nei milijonui lietuvių. Teigiama, kad iš 1,5 mln. Lietuvoje registruotų automobilių net 1,3 mln. CO2 emisija yra didesnė nei 130 g/km. O už kiekvieną 1 g išmetamo anglies dvideginio, viršijantį 130 g/km, teks primokėti po 50 euro centų.
Ką daryti, jei jūsų automobilis išmeta daug CO2?
Jei jūsų automobilis išmeta daug CO2, galite apsvarstyti galimybę:
- Pakeisti automobilį naujesniu, ekologiškesniu modeliu.
- Važiuoti mažiau automobiliu, rinktis pėsčiųjų, dviračių ar viešojo transporto priemones.
- Vairuoti ekologiškai, pavyzdžiui, neviršyti greičio ribos, išjungti variklį sustojus.
Apsvarstykite, kad kiekvienas mūsų veiksmas gali turėti įtakos mūsų aplinkai.
Suskystintos dujos (SND) automobiliuose
Europoje auga susidomėjimas naujais automobiliais, kuriuose gamykloje įrengtos suskystintų dujų (SND) sistemos. Tikimasi, kad tokių transporto priemonių pardavimai iki 2025 m. išaugs net 10 procentų.
Remiantis analitikos bendrovės „Dataforce“ duomenimis, 2025 m. Europos rinkose bus užregistruota iš viso 347 717 naujų automobilių su gamykloje įrengtomis SND sistemomis. „Renault Group“, o ypač „Dacia“ prekės ženklas, yra atsakingas už išaugusį Europos pirkėjų susidomėjimą naujais suskystintomis dujomis varomais automobiliais. Absoliuti naujų suskystintomis dujomis varomų automobilių rinkos lyderė yra „Dacia“, kuri 2024 m. Europos klientams pristatė stulbinančius 228 962 suskystintomis dujomis varomus automobilius.
Kaip pažymi gamintojo atstovai, vien per praėjusius metus Baltijos šalyse - įskaitant Lietuvą - reikšminga dalis „Dacia“ modelių klientams buvo pristatyti su gamykloje montuojamomis SND sistemomis. Italai taip pat mėgsta suskystintas dujas (SND). Antrąją vietą Europoje užėmė italų prekės ženklas „DR Motor Company“, kuris plėtrą vykdo ir Baltijos regione.
Ekspertai apskaičiavo, kad „Dacia“ ir „Renault“ naudojamų mažų benzininių variklių suskystintų dujų (SND) sistema gali sumažinti benzininio automobilio CO2 išmetimą 10 g/km.
Didžioji dalis vairuotojų griebiasi už galvų ir bando išsiaiškinti, tai kiek gi tektų sumokėti ir kur rasti informaciją apie CO2 emisiją.
Dujų įrangos kartos ir jų privalumai
Dujų įranga automobiliams yra klasifikuojama pagal technologinę pažangą, nuo pirmosios iki šeštosios kartos. Kadangi šiuolaikiniai automobiliai dažniausiai turi įpurškimo sistemas, o ne karbiuratorius, populiariausios šiuo metu yra ketvirtosios (IV), penktosios (V) ir šeštosios (VI) kartos dujų įrangos.
Ketvirtoji karta (IV)
Pati populiariausia ir universaliausia. Turi daug variacijų, priklausomai nuo komponentų kokybės ir kainos. Naudojama daugelyje transporto priemonių su benzino įpurškimo sistemomis.
Penktoji ir šeštoji kartos (V ir VI)
Pažangiausios ir efektyviausios. Užtikrina geresnį variklio našumą, kai kuriais atvejais netgi padidina automobilio galingumą. Reikalauja minimalios priežiūros, yra itin patikimos ir ilgaamžės.
Trečiosios kartos (III) ir senesnės įrangos yra mažiau populiarios dėl technologinių apribojimų ir mažesnio efektyvumo. Šiuolaikinės dujų sistemos pašalino ankstesnių kartų trūkumus, tokius kaip „šaudymas“ į įsiurbimo kolektorių ir detonacijos rizika.
Automatizuota sistema ir patogumas
Modernios dujų įrangos yra visiškai automatizuotos:
- Užvedus automobilį, sistema pati perjungia kuro tiekimą į dujas, kai variklis sušyla iki reikiamos temperatūros.
- Pasibaigus dujoms, automobilis automatiškai persijungia į benzino režimą.
- Pripildžius dujų balioną, kuro tiekimas vėl perjungiamas į dujas.
- Įrangos mygtukas leidžia tiksliai stebėti dujų lygį balione.
Šios savybės užtikrina vairavimo patogumą ir ekonomiškumą, todėl vairuotojui nereikia papildomai rūpintis kuro tiekimo režimo valdymu.
Ekologiškumas ir prieinamumas
Dujos (SND) yra ekologiškas kuras, kuris mažiau teršia aplinką:
- SND sudėtyje nėra sunkiųjų metalų, todėl automobilio išmetamosios dujos yra švaresnės.
- Naudojant dujas, sumažėja CO2 emisija, taip tausojama gamta.
Dujų prieinamumas yra itin didelis. Beveik kiekvienoje degalinėje Lietuvoje bei visoje Europoje galima užsipildyti SND, o jų kaina išlieka perpus mažesnė nei benzino ar dyzelino. Tai ne tik ekonomiška, bet ir itin patogu keliaujant tiek šalies viduje, tiek už jos ribų.
Ekonominiai privalumai
Pasirinkdami automobilius su dujų įranga, vairuotojai sumažina kuro išlaidas ir prisideda prie aplinkos apsaugos.
Dujų įranga galima montuoti į visus automobilius su tiesioginio degalų įpurškimo sistemomis.
Pirmos kartos sukurta dujų sistema yra paprasčiausia ir lengviausiai reguliuojama. Ji naudojama transporto priemonėse, kuriose nėra katalizatoriaus ar deguonies jutiklio. Ši sistema veikia atviru ciklu be elektroninio valdymo. Elektros jungtys reikalingos tik benzino ir SND perjungimo jungikliui bei elektroritei.
Antrosios kartos dujų įranga, paremta vieno taško dujų įpurškimo sistema, yra reikšmingas patobulinimas lyginant su pirmosios kartos sistemomis. Ši sistema naudoja elektroninį valdymo bloką (ECU), kuris užtikrina grįžtamąjį ryšį. ECU analizuoja signalus, gaunamus iš įvairių jutiklių, tokių kaip:
- deguonies jutiklis (lambda zondas), kuris matuoja deguonies kiekį išmetamosiose dujose;
- akceleratoriaus padėties jutiklis (TPS), kuris fiksuoja akceleratoriaus būseną;
- variklio apsukų skaičiaus jutiklis (RPM), kuris leidžia nustatyti variklio darbo intensyvumą.
Ši sistema leidžia tiksliau reguliuoti dujų tiekimą, pagerinant degalų sąnaudas ir sumažinant išmetamųjų teršalų kiekį, palyginti su pirmosios kartos sistemomis.
Privalumai
- Gerokai mažesnis išmetamųjų teršalų kiekis.
- Efektyvesnės degalų sąnaudos.
- Tinka daugeliui transporto priemonių su benzino įpurškimo sistemomis, katalizatoriais ir deguonies jutikliais.
Trūkumai
Nepaisant patobulinimų, ši sistema vis dar turi tam tikrų trūkumų:
- Gali atsirasti variklio galios praradimas, kuris siekia iki 10 %.
- Galimas užsidegimo pavojus oro įsiurbimo sistemoje, kuris gali pažeisti: oro įsiurbimo kolektorių, oro filtro dėžę, slėgio jutiklį, oro srauto matuoklį.
Trečiosios kartos dujų įranga, paremta daugiataškio dujų įpurškimo principu, yra reikšmingai patobulinta lyginant su ankstesnių kartų sistemomis. Šios sistemos elektroninis valdiklis yra pažangesnis nei antrosios kartos sistemų, tačiau vartotojo sąsaja išlieka gana ribota.
Techninės savybės ir valdymo galimybės
Sistemos valdymo funkcijos gali skirtis priklausomai nuo gamintojo. Kai kurie gamintojai siūlo platesnes valdymo galimybes, leidžiančias tiksliau derinti sistemą pagal transporto priemonės specifikacijas. Paprastai reguliavimas atliekamas laisvosios eigos režimu, užtikrinant optimalią veikimo būklę.
Ši sistema, lyginant su pirmosios kartos įranga, ženkliai prisideda prie aplinkos apsaugos dėl sumažėjusio išmetamųjų teršalų kiekio. Tačiau, nepaisant techninių patobulinimų, ji nėra tinkama sudėtingesnėms variklių sistemoms.
Trečiosios kartos sistema gali veikti dviem būdais, priklausomai nuo sudėtingumo:
- Paprasčiausios versijos - „apgauna“ variklio valdymo sistemą, siekiant suderinti dujų įpurškimą su benzino sistemos parametrais.
- Sudėtingesnės versijos - pilnai integruojasi su variklio valdymo sistema, naudodamos jos pateikiamus duomenis SND purkštukų valdymui.
Sistema pritaikyta specifinei transporto priemonei ir naudoja individualiai sudarytą degalų tiekimo žemėlapį (kalibravimą), optimizuotą konkrečiam variklio modeliui. Tai užtikrina sklandų darbą ir efektyvų energijos panaudojimą.
Privalumai
- Didelis našumas ir patikimumas.
- Visiškai pašalinti pirmosios ir antrosios kartos sistemų trūkumai.
- Tinkama daugeliui transporto priemonių su benzino įpurškimo sistemomis.
- Mažesnė tikimybė, kad dujų sistema trikdys variklio darbą.
- Užtikrinamas efektyvus išmetamųjų teršalų mažinimas.
Pritaikomumas
Trečiosios kartos sistema idealiai tinka transporto priemonėms su benzino įpurškimo varikliais, kurie turi katalizatorius ir deguonies jutiklius.
Daugiataškio nuoseklaus (MPI) ir tiesioginio (DI, FSI, TFSI, GDI ir kt.) dujų įpurškimo sistema yra viena moderniausių dujų degalų įpurškimo sistemų, užtikrinanti nepriekaištingą veikimą automobiliuose su sudėtingomis variklio valdymo sistemomis. Skirtingai nei pirmos ir antros kartos sistemos, ši įranga neturi trūkumų, susijusių su veikimo efektyvumu ir patikimumu.
IV kartos dujų įranga gali būti montuojama į daugelį transporto priemonių su benzino įpurškimo sistemomis, kurios turi katalizatorius bei deguonies jutiklius. Sistema savo veikimu yra panaši į ankstesnę daugiataškę sistemą, tačiau skiriasi tuo, kad degalus tiekia nuosekliai, atsižvelgdama į transporto priemonės degalų tiekimo ciklą.
Dujų elektroninis valdymo blokas nuskaito visus reikalingus duomenis iš benzino įpurškimo sistemos, todėl automobilis „mano”, kad važiuoja benzinu. Šis sprendimas leidžia užtikrinti, jog kuro mišinio nuokrypiai būtų kompensuojami originalios benzino valdymo sistemos pagalba. Signalas, siunčiamas į benzino purkštukus, yra perimamas ir naudojamas dujų purkštukams aktyvuoti per dujų kompiuterį.
Eksploatacinės ir važiavimo savybės yra beveik identiškos benzinu varomų automobilių savybėms. IV kartos dujų įranga tinkama daugumai variklių su nuoseklia (MPI) arba tiesiogine (DI, FSI, TFSI, GDI ir kt.) benzino įpurškimo sistema.
Daugiataškio nuoseklaus skystų dujų (SND) įpurškimo sistema veikia panašiai kaip IV kartos dujų įpurškimas, tačiau pagrindinis skirtumas yra tas, kad V kartos sistemoje dujų balione esantis siurblys tiekia skystos fazės dujas tiesiai į dujų purkštukus. Dėl šio sprendimo šiai sistemai nereikalingas dujų reduktorius, taip pat nėra būtinos intervencijos į automobilio aušinimo sistemą.
Skystos fazės SND įpurškiamos į kolektorių prieš pat oro įėjimo vožtuvus, o garavimo procesas vyksta naudojant variklio šilumą. Šis metodas yra žymiai efektyvesnis nei SND dujinės fazės įpurškimas (IV kartos sistemoje) į kolektorių. Papildomas efektyvumas pasiekiamas dėl unikalių SND savybių, tokių kaip itin žema temperatūra. Kadangi skystų SND temperatūra yra -42 °C, kuro mišinys atšąla, todėl automobilis tampa galingesnis ir dinamiškesnis.
V kartos dujų įpurškimo sistema pritaikoma varikliams, kurie naudoja daugiataškę įpurškimo sistemą (MPI). Skystų dujų įpurškimo sistema yra specialiai skirta transporto priemonėms, turinčioms tiesioginio įpurškimo sistemas (DI, FSI, TSI, TFSI, GDI ir kt.). Ši sistema savo veikimu yra labai panaši į originalią benzino įpurškimo sistemą ir yra paremta penktos kartos dujų įpurškimo sistemos veikimo principu. Esminis skirtumas yra tas, kad dujų balione esantis siurblys tiekia skystos fazės dujas, kurios toliau tiekiamos į papildomą aukšto slėgio siurblį.
Aukšto slėgio siurblys, sukėlęs reikiamą dujų slėgį, originalia benzino tiekimo magistrale tiekia dujas į benzino purkštukus. Šie purkštukai perduoda dujas į degimo kamerą. Tokiu būdu šiai sistemai nereikalingas nei reduktorius, nei papildomi dujų purkštukai.
Dėl tokio veikimo principo beveik nelieka intervencijos į automobilio originalias sistemas. Vienintelė modifikacija yra susijusi su aukšto slėgio siurblio pritaikymu, kuris reikalingas dujų grįžtamajai magistralei prijungti.
Kaip ir penktos kartos sistemoje, šeštos kartos dujų sistema naudoja žmemos temperatūros dujas (- 42 °C), todėl kuro mišinys tampa vėsesnis. Dėl to automobilis tampa galingesnis ir dinamiškesnis.
Svarbu paminėti, kad ši sistema yra itin panašaus veikimo principo kaip originali benzino įpurškimo sistema, todėl transporto priemonės vedimas ir darbas atliekamas 100 % dujų pagrindu.
Pastaruoju metu aplinka teršiama tiek, kad gamta pati savaime jau negali apsivalyti. Dėl to gamtoje sutrinka nusistovėjusi pusiausvyra, kyla sunkiai sprendžiamų ekologinių problemų, didėja žmonių sergamumas. Pasaulyje ekologiniai klausimai tampa vieni iš svarbiausių. Mažiausią ir trumpiausią transformacinį nuosmūkį patyrė transporto sektorius. Faktiškai visą laiką, nuo nepriklausomybės atkūrimo bendras automašinų (ypač lengvųjų) kiekis Lietuvoje augo, o prieaugio tempai kasmet vis didėja. Emisijos iš įvairių transporto šaltinių beveik 40% buvo sumažėjusios tik 1992 metais (1 pav.), o nuo 1993 metų su tam tikromis fluktuacijomis didėja ir šiuo metu jau viršija du trečdalius 1990-jų metų lygio.
Šimtui tūkstančių automobilių sumontavus dujinę įrangą, į aplinką kasmet nepatektų apie 150 tonų įvairių labai kenksmingų teršalų. Galima teigti, jog techniškai tvarkingas automobilis, naudojantis dujinį kurą, išskiria tik truputį daugiau nuodingųjų medžiagų negu variklis su katalizatoriumi, deginantis bešvinį benziną. Jeigu 10% šalies automobilių naudotų LPG, į aplinką patektų apie 120 tonų CO ir maždaug 30 tonų mažiau ypač pavojingų kancerogeninių medžiagų HC ir NOx. Tai labai svarbu dabar, dar svarbiau bus ateityje.
Automobilių dujinio kuro privalumus jau seniai įvertino Olandija, Italija, Australija, Japonija ir daugelis kitų šalių. Minėtose šalyse ne tik automobiliai, bet ir motociklai, motorinės valtys, kilnojamos elektros stotys, kompresoriai naudoja suskystintas dujas. Daugelyje miestų, ypač kurortinėse vietovėse net privaloma, kad viešasis transportas naudotų dujinį kurą.
Be to, šios šalys naudoja ir ekonominius svertus. Visose minėtose šalyse dujos daugiau kaip du kartus pigesnės už benziną, galioja įvairios nuolaidos licencijoms visuomeniniam transportui, įvažiavimui į miesto centrą ir t.t. Siekiant sėkmingo integravimosi į Europos Sąjungą neužtenka vien gero gamybinio ir ekonominio, taip sakant ir transporto sistemos, išvystymo, greta to reikia spręsti ir aplinkosaugines problemas.
Kokie degalai pakeis dyzeliną?
„Volvo Trucks“ ekspertai jau ilgą laiką įsitikinę, kad nėra vieno idealaus sprendimo, kuris leistų dekarbonizuoti visą transporto sektorių. Kiekvieni degalai turi privalumų ir trūkumų, o tai, kurie iš jų labiausiai tiks jūsų veiklai, priklausys nuo aplinkybių ir eksploatavimo sąlygų. Kai kuriems vežėjams geriausias sprendimas galėtų būti bio LNG.
Bio LNG yra gaminamos iš organinių atliekų, įskaitant maisto, žemės ūkio ir industrines atliekas, taip pat mėšlą, nuotekų dumblą ir nuotekas. Paprastai tariant, atliekos skaidomos ir išvalomos, kad susidarytų biometanas. Bio LNG chemiškai prilygsta įprastinėms LNG dujoms. Jos užtikrina tokias pačias savybes ir gali būti naudojamos tose pačiose transporto priemonėse ir degalų pildymo infrastruktūroje.
Kai biodujos gaminamos iš mėšlo, gali būti generuojamas net neigiamas CO2 kiekis iki 200 % (per visą gamybos procesą). Taip yra todėl, nes gamybos metu į atmosferą neleidžiama išsiskirti metanui, kuris atsiranda įprastai laikant ir perdirbant mėšlą. Be to, kadangi bio LNG gamybai naudojamos atliekos, o likęs degazuotasis substratas gali būti naudojamas kaip trąšos, tai prisideda prie žiedinės ekonomikos.
Tuojau bus galima sužinoti daugiau apie „Volvo Trucks“ dujomis varomus sunkvežimius.
Savaeigių automobilių etinė dilema – Patrick Lin
tags: #co2 #emisija #suskystintos #dujos #automobiliui