Darbo santykių reguliavimas, įskaitant darbo laiko trukmę, yra itin svarbus aspektas, užtikrinantis darbuotojų teises ir darbdavių pareigas. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau - LR DK) numato įvairius darbo laiko režimus ir apibrėžia taisykles, kurių privaloma laikytis, siekiant išvengti darbo laiko pažeidimų ir su jais susijusių sankcijų.
Darbo laiko režimai pagal LR DK
LR DK 113 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbo laiko režimas apibrėžia darbo laiko normos paskirstymą per darbo dieną (pamainą), savaitę, mėnesį ar kitą apskaitinį laikotarpį, kuris negali viršyti trijų paeiliui einančių mėnesių. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip, darbo laiko režimą darbdavys nustato vieną iš šių galimų rūšių:
- Nekintančią darbo dienos (pamainos) trukmę ir darbo dienų per savaitę skaičių.
- Suminę darbo laiko apskaitą, kai viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma įvykdoma per apskaitinį laikotarpį.
- Lankstų darbo grafiką, kai darbuotojas privalo darbovietėje būti fiksuotomis darbo dienos (pamainos) valandomis, o kitas tos dienos (pamainos) valandas gali dirbti prieš ar po šių valandų.
- Suskaidytos darbo dienos laiko režimą, kai tą pačią dieną (pamainą) dirbama su pertrauka pailsėti ir pavalgyti, kurios trukmė ilgesnė negu nustatyta maksimali pertraukos pailsėti ir pavalgyti trukmė.
- Individualų darbo laiko režimą.
Darbo laiko norma, kurią darbuotojas vidutiniškai per tam tikrą laikotarpį turi dirbti darbdaviui, kad atliktų pareigas pagal darbo sutartį (neskaitant papildomo darbo ir viršvalandžių), turi būti nustatyta darbo sutartyje ir ji gali būti nurodoma darbo valandomis per savaitę, darbo valandomis per dieną ar kitą apskaitinį laikotarpį, nepažeidžiant Darbo kodekso ar kitų teisės aktų. Darbuotojo darbo laiko norma yra 40 valandų per savaitę, nebent darbo teisės normos darbuotojui nustato sutrumpintą darbo laiko normą arba šalys susitaria dėl ne viso darbo laiko.
Darbo laiko režimų ypatumai
Nekintančio darbo laiko režimas
Pasirinkus šį darbo laiko apskaitos režimą darbuotojo darbo valandų skaičius per darbo dieną ir darbo dienų skaičius per savaitę yra nekintantis, t. y. tokiu atveju yra nustatytas konkretus darbo laikas, kurį darbuotojas dirba darbo savaitę (pavyzdžiui, kiekvieną pirmadienį-penktadienį dirba nuo 9 val. iki 18 val.). Šiems darbuotojams nereikia vesti darbo laiko apskaitos. Atkreiptinas dėmesys, kad pasirinkus šią darbo laiko apskaitą, viršvalandžiais bus laikomas laikas, kai darbuotojas viršija jam nustatytą darbo dienos (pamainos) trukmę.
Suminė darbo laiko apskaita
Suminę darbo laiko apskaitą reglamentuoja LR DK 115 straipsnio nuostatos. Šiame straipsnyje įtvirtinta, jog jeigu nustatyta suminė darbo laiko apskaita, darbuotojas dirba darbo (pamainų) grafikuose nurodytu laiku, laikydamasis nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų. Darbdaviui yra numatytas įpareigojimas apie darbo (pamainų) grafikus pranešti darbuotojams ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas iki jų įsigaliojimo. Tačiau darbdaviams, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra mažiau kaip dešimt darbuotojų, netaikomos LR DK nuostatos dėl pareigos pranešti apie darbo pamainų grafikus ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas; tokie darbdaviai apie darbo pamainų grafikus privalo pranešti ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas, nebent su darbuotoju susitariama dėl kitokių pranešimo terminų. Darbo (pamainų) grafikai gali būti keičiami tik išimtiniais atvejais, įspėjus darbuotoją prieš dvi darbuotojo darbo dienas. Pagal įstatymą darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija, darbo (pamainų) grafikų derinimo tvarką suderinusi su įmonėje veikiančia darbo taryba (darbuotojų atstovais) arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka.
Pasirinkus šią darbo laiko apskaitą, darbdavys privalo užtikrinti tolygų darbuotojų keitimąsi pamainomis. Darbdavys privalo sudaryti darbo (pamainų) grafikus taip, kad kiek įmanoma tolygiau paskirstytų darbuotojo darbo laiką per apskaitinį laikotarpį. Draudžiama skirti darbuotoją dirbti dvi pamainas iš eilės.
Jeigu apskaitinio laikotarpio pabaigoje darbuotojas dėl jam sudaryto darbo laiko režimo nėra išdirbęs bendros viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko normos, už neįvykdytą darbo laiko normą jam sumokama pusė priklausančio išmokėti darbo užmokesčio. Tuo tarpu, jeigu apskaitinio laikotarpio pabaigoje darbuotojas yra išdirbęs daugiau valandų, negu bendra viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma, už viršytą darbo laiko normą jam apmokama kaip už viršvalandinį darbą arba darbuotojo prašymu viršytas darbo laikas, padaugintas iš skaičiaus 1,5, gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko.
Dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą, darbo užmokestis mokamas už faktiškai išdirbtą laiką, išskyrus, kai yra neišdirbama bendra viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma arba, kai išdirbama daugiau valandų nei bendra viso apskaitinio laikotarpio darbo norma. Darbdavys turi teisę per kiekvieną apskaitinio laikotarpio mėnesį mokėti pastovų darbo užmokestį, nepaisydamas faktiškai išdirbtos darbo laiko normos, o galutinį atsiskaitymą už darbą per apskaitinį laikotarpį pagal faktinius duomenis atlikti apmokėdamas už darbą paskutinį apskaitinio laikotarpio mėnesį. Jeigu darbuotojas nusprendžia nutraukti darbo santykius viduryje apskaitinio laikotarpio, yra būtina apskaičiuoti, ar darbuotojas išdirbo jam nustatytą darbo laiko normą, ar nedirbo viršvalandžių, o tai užfiksavus, kompensuoti papildomai sumokant už neišdirbtą laiką ar viršvalandžius.
Lankstaus darbo laiko režimas
Lankstų darbo laiko režimą reglamentuoja LR DK 116 straipsnis. Nustačius lankstų darbo grafiką (visoms ar tik kelioms darbo savaitės dienoms), darbo dienos (pamainos) pradžią ir (arba) pabaigą nustato pats darbuotojas, laikydamasis LR DK numatytų taisyklių. Darbdavys nustato fiksuotas darbo dienos (pamainos) valandas, kuriomis darbuotojas privalo dirbti darbovietėje. Keisti šį darbo laiką galima įspėjus darbuotoją ne vėliau kaip prieš dvi darbuotojo darbo dienas. Nefiksuotos darbo dienos (pamainos) valandos dirbamos darbuotojo pasirinkimu prieš ir (arba) po fiksuotų darbo dienos (pamainos) valandų. Svarbu tai, kad darbuotojas per darbo dieną išdirbtų jam nustatytą darbo laiko normą. Šis darbo laiko apskaitos režimas ir tinkamas jo pritaikymas sudaro sąlygas išvengti viršvalandinio darbo. Jei dėl tam tikrų priežasčių darbuotojas turi atitinkamą dieną pradėti darbą ankščiau, jam būtų galimybė, išdirbus numatytą darbo valandų skaičių per tą dieną, baigti darbą ankščiau, taip išvengiant viršvalandinio darbo. Su darbdavio sutikimu neišdirbtos nefiksuotos darbo dienos (pamainos) valandos gali būti perkeltos į kitą darbo dieną, nepažeidžiant maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimų.
Darbo kodeksas darbdaviui nustato imperatyvią pareigą tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą, išskyrus darbuotojų, dirbančių nekintančios darbo dienos trukmės ir nekintančio darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu. Darbo laiko apskaita tvarkoma darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurie gali būti pildomi ir saugomi elektroniniu būdu. Tariantis dėl lankstaus darbo grafiko, rekomenduojama nustatyti ir darbo laiko apskaitos taisykles, aiškiai numatyti tvarką, kaip darbuotojas darbdaviui praneša apie išdirbtų valandų skaičių, tam tikrus apribojimus dirbti konkrečiomis dienomis ar valandomis.
Suskaidytos darbo dienos laiko režimas
Pasirinkus šį darbo laiko režimą darbuotojui yra nustatoma konkreti darbo pradžia ir pabaiga, tačiau suteikiama ilgesnė nei maksimali pertrauka pailsėti ir pavalgyti. Pavyzdžiui, darbuotojui yra nustatoma, kad jis turi dirbti nuo 9 val. iki 13 val., „pietų pertrauka“ nuo 13 val. iki 17 val. ir toliau dirbama nuo 17 val. iki 21 val. Tokiu būdu yra išlaikoma 8 val. darbo diena, tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių dirbama tik atitinkamomis valandomis. Taikant šį darbo laiko režimą turi būti nepažeistos maksimalios darbo laiko ir minimalios poilsio laiko normos, t. y. kasdienio nepertraukiamo poilsio trukmė tarp darbo dienų ar pamainų neturėtų būti trumpesnė nei 11 valandų iš eilės, o per 7 paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui turi būti suteiktas bent 35 valandų nepertraukiamas poilsis.
Individualus darbo laiko režimas
Taikant individualų darbo laiko režimą, darbuotojai savo darbo laiką tvarko patys, nepažeisdami maksimaliųjų darbo laiko bei minimaliųjų poilsio laiko reikalavimų. Tai reiškia, kad pačiam darbuotojui yra suteikiama galimybė pasirinkti darbo pradžią bei pabaigą ir atlikti darbo funkcijas būtent tuo metu, kai to labiausiai reikia. Vis dėlto, nepaisant to, jog darbuotojas pats tvarko savo darbo laiką, už atitinkamus darbo ir poilsio laiko pažeidimus atsakomybė tektų darbdaviui, kadangi darbdavys yra atsakingas už darbuotojų darbo organizavimą. Būtent darbdavys nustato atitinkamo darbuotojo darbo laiko apskaitos tvarką ir turi stebėti, kad darbuotojas taikant šį režimą laikytųsi maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimų.
Individualus darbo laiko režimas yra atskiras režimas, kai šalys gali susitarti dėl atskiro darbo laiko paskirstymo per dieną, savaitę ar kitą laikotarpį, nepažeidžiant Darbo kodekse nustatytų maksimalaus darbo ir minimalaus poilsio laiko reikalavimų. Jeigu įprastai įmonėje dirbama nuo pirmadienio iki penktadienio, tačiau dalis darbuotojų pageidauja dirbti kitu laiku, pvz., nuo sekmadienio iki ketvirtadienio, su šiais darbuotojais galima susitarti dėl individualaus darbo laiko režimo. Tokiu atveju darbas, numatytas grafike, pvz., sekmadienį, nebūtų laikomas darbu poilsio dieną, ir už darbą šią dieną galėtų būti apmokama įprastu - viengubu - darbuotojo darbo užmokesčiu.
Tiek lankstus, tiek individualus ar kiti darbo laiko režimai gali būti nustatomi atsižvelgiant į darbuotojo prašymą, taip pat į įmonės, įstaigos, organizacijos galimybes ir efektyvaus darbo užtikrinimą, o tai reiškia, kad darbo santykių šalys, vadovaudamosi Darbo kodekso nuostatomis, yra laisvos tartis dėl atitinkamo darbo laiko režimo taikymo.
Maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad dirbant svarbu užtikrinti darbo ir poilsio laikui keliamų reikalavimų laikymąsi. Maksimaliojo darbo laiko reikalavimai yra šie:
- Vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per kiekvieną septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip 48 val.
- Darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per darbo dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip 12 val., neįskaitant pietų pertraukos, ir 60 val.
Minimaliojo poilsio laiko reikalavimai:
- Kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip 11 val. iš eilės.
- Per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui turi būti suteiktas bent 35 val. nepertraukiamojo poilsio laikas.
- Jeigu darbuotojo darbo dienos (pamainos) trukmė yra daugiau kaip 12 val., bet ne daugiau kaip 24 val., nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) laikas negali būti mažesnis negu 24 val.
Kiekvienam darbuotojui turi būti suteikta pietų pertrauka ne vėliau kaip po 5 val. darbo ir jos trukmė negali būti trumpesnė negu 30 min. ir ne ilgesnė kaip 2 val., nebent šalys susitaria dėl suskaidytos darbo dienos laiko režimo.
Viršvalandinis darbas ir jo apmokėjimas
Kai darbuotojas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę, nustatomi viršvalandžiai, kuriuos darbdavys gali nurodyti dirbti tik su darbuotojo sutikimu, išskyrus išimtinius atvejus, kai dirbami visuomenei būtini nenumatyti darbai arba siekiama užkirsti kelią nelaimėms, pavojams ir kt.; kai būtina užbaigti darbą arba pašalinti gedimą, dėl kurio didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą arba sugestų medžiagos, produktai ar įrenginiai; arba kai tai numatyta kolektyvinėje sutartyje.
Maksimali viršvalandžių trukmė - 8 val. per savaitę, darbuotojui sutikus - 12 val. per savaitę. Per septynių paeiliui einančių kalendorinių dienų laikotarpį negali būti dirbama ilgiau kaip aštuonias valandas viršvalandžių, nebent darbuotojas savo sutikimą dirbti iki dvylikos valandų viršvalandžių per savaitę išreikštų raštu. Maksimali viršvalandžių trukmė per metus - vienas šimtas aštuoniasdešimt valandų. Dirbant viršvalandžius, negali būti pažeisti maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato sutrumpintas darbo laiko normas ir apmokėjimo tvarką asmenims, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, ir šių darbų, profesijų ir pareigybių sąrašą, ir sutrumpintas darbo laiko normas darbuotojams, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje įvertinus riziką nustatyta, kad sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų leistinus dydžius (kiekius) ir jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma. Darbo kodekse taip pat numatyta sutrumpinta 32 val. darbo laiko norma.
| Rodiklis | Reikalavimas |
|---|---|
| Vidutinis darbo laikas per 7 dienas (su viršvalandžiais) | Ne daugiau kaip 48 val. |
| Darbo laikas per dieną (pamainą) (su viršvalandžiais) | Ne daugiau kaip 12 val. |
| Darbo laikas per savaitę (su viršvalandžiais ir papildomu darbu) | Ne daugiau kaip 60 val. |
| Kasdienis nepertraukiamas poilsis tarp pamainų | Ne trumpiau kaip 11 val. |
| Nepertraukiamas poilsis per 7 dienas | Ne trumpiau kaip 35 val. |
| Maksimali viršvalandžių trukmė per savaitę | 8 val. (sutikus - 12 val.) |
| Maksimali viršvalandžių trukmė per metus | 180 val. |
Pagal Europos Teisingumo Teismo sprendimus, siekiant taikyti Europos Sąjungos direktyvą 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų, visas budėjimo laikas turi būti visiškai įskaitomas kaip darbo laikas. Dirbant viršvalandžius, negali būti pažeisti maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai.
Minėtoje Direktyvoje dėl darbo laiko nustatytos griežtesnės naktimis dirbančių darbuotojų apsaugos nuostatos: jiems negalima dirbti daugiau negu vidutiniškai 8 valandas per dieną, o kai naktinis darbas yra itin pavojingas ar įtemptas - daugiau negu 8 valandas bet kurią konkrečią dieną. Dirbančio naktį darbuotojo darbo laikas vidutiniškai negali viršyti aštuonių valandų per darbo dieną (pamainą) per apskaitinį trijų mėnesių laikotarpį, jeigu aukštesnio negu darbdavio lygmens kolektyvinėse sutartyse nesusitarta kitaip.