Darbo sutarties nutraukimas yra sudėtingas procesas, kurio metu gali kilti įvairių teisinių pasekmių, ypač jei darbuotojas yra perkeltas į kitą įmonę. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kokios baudos gali grėsti darbdaviui, jei jis netinkamai nutraukia darbo sutartį su darbuotoju, kuris buvo perkeltas į užsakovo įmonę.
Kai viena iš sutarties šalių tinkamai neatlieka savo pareigų, gali atsirasti tam tikras neigiamas poveikis kitai šaliai, bei, žinoma, civilinė atsakomybė. Nuobauda yra būtina civilinės atsakomybės taikymo sąlyga, kadangi jos nesant apskritai negali būti kalbama apie civilinės atsakomybės taikymą. Štai kaip darbo santykiai gali tapti pagrindu atsirasti civilinės atsakomybės teisiniams santykiams.
Darbo sutarties nutraukimas ir perkėlimas
Darbo sutarties nutraukimas gali sukelti finansinių pasekmių darbdaviui, ypač jei tai susiję su darbuotojo perkėlimu. Kai darbuotojas yra perkeltas į užsakovo įmonę, jo darbo santykiai gali būti reglamentuojami skirtingai, priklausomai nuo sutarties sąlygų ir taikomų įstatymų.
Teisiniai santykiai perkeliant darbuotoją
Skoliniai teisiniai santykiai pasižymi tuo, kad jei viena iš šalių tinkamai neatlieka savo pareigų, gali atsirasti tam tikras neigiamas poveikis kitai šaliai, bei civilinė atsakomybė. Tai reiškia, kad jei darbdavys netinkamai nutraukia sutartį su perkeltu darbuotoju, jis gali patirti finansinių nuostolių.
Skolinio teisinio santykio teisę turintis subjektas turi tik reikalavimo teisę, nukreiptą į kitą teisinio santykio dalyvį. Vadinasi, jo teisės įgyvendinamos kito asmens veiksmais. Pavyzdžiui, kalbant apie bendrosios nuosavybės teisinius santykius, galima išskirti vidinius ir išorinius bendrosios nuosavybės santykius.
Civilinė atsakomybė ir jos taikymas
Nuobauda yra būtina civilinės atsakomybės taikymo sąlyga, kadangi jos nesant apskritai negali būti kalbama apie civilinės atsakomybės taikymą. Štai kaip darbo santykiai gali tapti pagrindu atsirasti civilinės atsakomybės teisiniams santykiams.
Atstovavimo teisiniai santykiai
Formuojant sandorius, pirkėjas ir/ar pardavėjas gali įgalioti kitą asmenį atstovauti. Asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmeniškai sudaromi, ir kitus įstatymų nurodytus atvejus. Štai jau atsiranda civiliniai atstovavimo teisiniai santykiai, reglamentuojami Civilinio kodekso.
Šie santykiai yra civiliniai, kadangi jų subjektai turi organizacinį ir turtinį atskirumą. Įgaliojimas, kuriam būtina notarinė forma, turi būti notaro patvirtinamas. Įgaliotas asmuo, turintis atitinkamą įgaliojimą, savo įgaliojimo ribose įgyvendina ne tik jam suteiktas teises, bet ir pareigas. Tuo tarpu kiti teisinio santykio dalyviai įgyja teisę reikalauti atlikti jų naudai tam tikrus veiksmus jau iš įgalioto asmens.
Atsiskaitymų teisiniai santykiai
Greta civilinių-komercinių teisinių santykių egzistuoja ir kiti civiliniai teisiniai santykiai - atsiskaitymo. Visais atvejais, kai vienas asmuo turi kitam asmeniui sumokėti tam tikrą pinigų sumą, prievolės įvykdymas yra susijęs su atitinkamu atsiskaitymu pinigais. Taip atsiranda atsiskaitymų teisiniai santykiai, kurie teisės aktais pripažįstami savarankiškomis civilinėmis teisinėmis prievolėmis.
Atsiskaitymų teisiniai santykiai grindžiami grynaisiais ir negrynaisiais pinigais. Atsiskaitymams negrynaisiais pinigais būdinga tai, kad atsiskaitymų santykiuose operuojama ne tam tikrais piniginiais ženklais, o tam tikrais rašytiniais ar dokumentiniais pavedimais ir čekiu, vekseliu, inkaso ir kitomis įstatymų nustatytomis atsiskaitymo priemonėmis.
Nuosavybės teisiniai santykiai
Asmuo, pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijęs turtą, tampa savininku ir taip įstoja į teisinius santykius, kurių objektas - turtas. Nuosavybės teisė, kaip ir daugelis kitų pagrindinių asmens teisių ir laisvių, yra įtvirtinta Konstitucijoje, todėl nuosavybė yra viena svarbiausių socialinių vertybių, kuri yra konstitucinio teisinio santykio objektas.
Nuosavybės teisiniai santykiai gali atsirasti ne tik įsigyjant turtą pirkimo-pardavimo sutartimi, t.y. gali kilti ne tik iš civilinio-komercinio teisinio santykio. Jie gali atsirasti ir įstojus į tokius civilinius teisinius santykius kaip paveldėjimas ar dovanojimas. Paveldėjimas gali būti dviejų rūšių - pagal įstatymą ir pagal testamentą. Paveldėjimas pagal įstatymą vyksta tik tada, kai testamentu nepakeista ar tik iš dalies pakeista. Jeigu nėra įpėdinio nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.
Baudžiamieji teisiniai santykiai ir turto pasisavinimas
Kitas nuosavybės įgijimo būdas - turto pasisavinimas. Tai praktikoje neretai pasitaikantis atvejis. Nusikaltimo padarymas yra juridinis faktas, sukuriantis baudžiamuosius teisinius santykius. Apskritai sakoma, kad teisės reguliavimo metodai yra du - dispozityvus, labiau būdingas civilinei teisei, ir imperatyvus, labiau būdingas administracinei ar baudžiamajai teisei. Dispozityvus metodas grindžiamas sutarties šalių lygybe, o imperatyvus - šalių pavaldumu.
Mokestiniai ir draudimo teisiniai santykiai
Kai kuriais atvejais asmenys, įsigiję turtą, privalo įstoti į mokestinius teisinius santykius. Pavyzdžiui, asmenys, tapę nekilnojamojo turto savininkais ir įgiję jį paveldėjimo būdu, norėdami jį parduoti per trejus metus po turto įsigijimo dienos, įstoja į administracinius-mokestinius teisinius santykius ir privalo mokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį.
Iš nuosavybės taip pat išsirutulioja ir draudimo teisiniai santykiai. Nelaimingas atsitikimas ar kitas įvykis gali paskatinti drausti turtą draudimo bendrovėse ir taip įstoti su jomis į draudimo teisinius santykius. Draudimas gali būti privalomas ir savanoriškas.
Darbo santykiai ir pensijų teisiniai santykiai
Grįžtant prie darbo teisinių santykių, reikia paminėti, kad jie gali būti pagrindu atsirasti pensijų teisiniams santykiams. Šie santykiai reguliuojami administracinės teisės šakos normomis, nes viena šalis - pensijos davėjas - yra privalomas subjektas, už pažeidimus atsakantis valstybei. Beje, darbo santykiai - tai tik vienas faktas, kuris turi būti, kad atsirastų pensijos teisiniai santykiai. Reikalingi ir tokie faktai kaip asmens amžius, darbo stažas, tai rodantys dokumentai, kompetentingų institucijų sprendimai.
Profesinių sąjungų ir paskolų teisiniai santykiai
LR Konstitucija ir kiti teisės aktai reglamentuoja asmens subjektines teises, susijusias su jungimusi į tam tikrus susivienijimus, organizacijas ar kitus junginius. Konstitucijos 34 straipsnis suteikia teisę laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas. Toks teisnumo lygio teisės leidimas ir legalizavimas, nurodytas Konstitucijoje, daro šiuos santykius konstituciniais.
Profesinių sąjungų įstatymo pakeitimas reikalingas ne tik todėl, kad tai suteiktų galimybę asociuoti ir kitas visuomenės grupes. Kiti teisiniai santykiai, su kuriais susiduria dauguma asmenų, ypač pastaraisiais 10 metų, tai paskolos teisiniai santykiai. Viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokių pat kiekių, tokios pat rūšies ir kokybės daiktus bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.
Šeimos teisiniai santykiai
Tam tikru savo gyvenimo etapu asmuo įstoja į šeimos teisinius santykius. Šis leidimas suteiktas asmeniui LR Konstitucija. Konstitucija suteikia tik teisnumą ir leidžia imtis tam tikrų pareigų, kad įgyti subjektinę teisę, tačiau nereikalauja jokio išankstinio pareigų vykdymo.
Asmuo, norėdamas įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus, pasinaudodamas Konstitucijos legalizuota teise, įstoja į šeimos teisinius santykius, kurie gali būti turtiniai ir neturtiniai. Tiek tarp sutuoktinių, tiek tarp sugyventinių, užregistravus partnerystę, susiklostantys šeimos turtiniai ir neturtiniai santykiai yra civilinės teisės reglamentavimo dalykas. Nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojus LR CK, šeimos teisės normos yra įtvirtintos Civilinio kodekso knygoje. Prieš tai šeimos teisė buvo atskira teisės šaka, kurią reguliavo Santuokos ir šeimos kodeksas.
Studentų atstovybės ir jungimasis į asociacijas
Kiekvienas teisinis santykis yra kito teisinio santykio juridinis faktas, t.y. vieno teisinio santykio pagrindu išsirutulioja kitas teisinis santykis. Tai gali atsirasti tik švietimo santykio pagrindu. Pavyzdžiui, Aukštojo mokslo įstatymo pagrindu (juridiniu faktu) studentai gali sudaryti studentų atstovybes. Tai jų subjektinė teisė. Minimas įstatymas numato ir studentų atstovybių sąjungas (susivienijimus).