Darbuotojų sauga ir sveikata transporto sektoriuje yra itin svarbi tema, apimanti daugybę aspektų, nuo profesinės rizikos vertinimo iki specifinių reikalavimų autoservisams. Šiame straipsnyje nagrinėsime pagrindinius saugos principus, dokumentų rengimo svarbą, vairuotojų darbo ir poilsio režimą bei iššūkius, su kuriais susiduriama automobilių remonto įmonėse.
Profesinės rizikos vertinimas transporto sektoriuje
Darbo vietų profesinės rizikos vertinimas yra privalomas visoms darbo vietoms, kur gali būti darbuotojas. Šiuos vertinimus reglamentuoja saugos ir sveikatos įstatymas, darbo vietų profesinės rizikos vertinimo nuostatai bei įvairios higienos normos ir metodinės rekomendacijos. Vertinimas gali būti kiekybinis arba kokybinis.
Kiekybinis vertinimas, atliekant matavimus su įranga, turėtų būti atliekamas tik ten, kur tai tikslinga ir būtina siekiant užtikrinti darbuotojų saugą. Jis vertas dėmesio tik tose vietose, kur rizika darbuotojui gali pakenkti ir kur neįmanoma įvesti kokybinio vertinimo metodo. Pavyzdžiui, lengvojo automobilio, kuris nėra pagrindinė darbo priemonė, triukšmo ar vibracijos vertinimai dažnai yra netikslingi, nes automobilis, atitinkantis techninius reikalavimus, jau iš gamyklos išvažiuoja atitinkantis saugos standartus. Šiuos parametrus galima rasti automobilio techninėje dokumentacijoje. Tokiais atvejais riziką darbo vietoje galima įvertinti kokybiniu (bendruoju) metodu.
Taip pat netikslinga matuoti kompiuterio skleidžiamo elektromagnetinio lauko administracijos darbuotojams, kurie dirba su kompiuteriu. Darbdavys, įrengdamas darbo vietas, privalo vadovautis darboviečių rengimo nuostatais, kitais saugos ir sveikatos įstatymais bei higienos normomis. Šiose normose, pavyzdžiui, Lietuvos higienos normoje HN 32:2004 „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai“, nurodomi reikalavimai kompiuterių išdėstymui ir darbuotojo saugaus atstumo iki monitoriaus parinkimui. Pavyzdžiui, atstumas nuo operatoriaus akių iki vaizduoklio turi būti ne mažesnis kaip 40 cm, o tarp vaizduoklių - ne mažesnis kaip 2 m.
Mikroklimato rizikos vertinimas turėtų būti atliekamas tik tose darbo vietose, kur tai akivaizdžiai tikslinga, pavyzdžiui, darbas šaldytuvuose ar rūsiuose. Daugelyje įmonių siūlomas ir vertinamas mikroklimato poveikis darbuotojams, dirbantiems lauke ar administracijoje, kur temperatūra nuolat kinta, yra netikslingas. Tokiais atvejais reikia vadovautis bendraisiais darboviečių rengimo nuostatais, atsižvelgiant į Lietuvos higienos normą HN 69:2003 „Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų norminės vertės ir matavimo reikalavimai“.
Profesinės rizikos vertinimą atlieka darbdavys, jam atstovaujantis asmuo arba saugos ir sveikatos darbe specialistas. Jei įmonėms trūksta žinių ar techninių galimybių, galima samdyti išorinius specialistus.
Dokumentų rengimas ir saugos užtikrinimas įmonėje
Saugos užtikrinimas įmonėje apima ir tinkamą dokumentų rengimą. Nėra privaloma ruošti daugybės atskirų vadovo įsakymų, tvirtinančių kiekvieną dokumentą. Pakanka vos keleto įsakymų, patvirtinančių visus įmonės saugos dokumentus. Taip pat neprivaloma ruošti darbų saugos ir gaisrinės saugos instrukcijų kiekvienam atskiram darbui, įrenginiui ar pareigybei.
Vairuotojų darbo ir poilsio režimas Europos Sąjungoje
Transporto sektoriuje itin svarbu laikytis ES taisyklių dėl vairuotojų darbo ir poilsio laiko. Darbdaviai turi užtikrinti, kad darbuotojai neviršytų 9 valandų vairavimo per dieną, su galimybe pratęsti iki 10 valandų ne daugiau kaip du kartus per savaitę. Bendras dviejų savaičių vairavimo trukmė negali viršyti 90 valandų. Savaitės darbo laikas gali būti pratęstas iki 60 valandų, o bendra trukmė per bet kurias dvi savaites - iki 100 valandų, jei vairuotojas veža prekes į kitą ES šalį.
Darbuotojai neturėtų dirbti daugiau kaip 6 valandas iš eilės be pertraukos. Jei jie dirba 6-9 valandas, privaloma bent 30 minučių pertrauka, o dirbantiems daugiau kaip 9 valandas - bent 45 minučių pertrauka. Pertrauka gali būti dalijama į dvi dalis: pirmoji ne trumpesnė kaip 15 minučių, antroji - ne trumpesnė kaip 30 minučių.
Naktinis darbas apibrėžiamas kaip darbas tarp 24 ir 7 valandos, trunkantis bent 4 valandas. Naktį dirbantiems darbuotojams negalima dirbti daugiau kaip 10 valandų per bet kurį 24 valandų laikotarpį. Jiems taip pat priklauso nepertraukiamas 11 valandų paros poilsio laikotarpis.
Vairuotojai privalo pasinaudoti paros poilsio laikotarpiu per 24 valandas nuo darbo dienos pradžios. Jis gali būti sutrumpintas iki 9 valandų, tačiau ne daugiau kaip tris kartus per savaitę. Jei paros poilsio laikotarpis yra sutrumpintas iki 9 valandų, jis turi būti kompensuojamas vėliau. Reguliarus savaitės poilsio laikotarpis yra ne mažiau kaip 45 valandos, kurį galima sutrumpinti iki 24 valandų kas antrą savaitę. Jį galima atidėti ir sujungti su kitu poilsio laikotarpiu.
Tachografas yra būtinas prietaisas, registruojantis vairavimo ir poilsio laiką. Tachografo įrašus reikia saugoti bent vienus metus ir pateikti juos tikrinančioms institucijoms.
Saugos ir sveikatos reikalavimai automobilių remonto įmonėse
Automobilių remonto įmonėse darbuotojai dažnai susiduria su specifinėmis rizikomis. Dažnai traumuojami dirbantieji šiose įmonėse, todėl Valstybinės darbo inspekcijos specialistai parengė metodines rekomendacijas „Saugus darbas automobilių remonto įmonėse“, siekdami atkreipti dėmesį į pagrindinius pavojus ir prevencines priemones.
Pavojai ir prevencija
- Kenksmingos medžiagos: Tepalų keitimo metu kyla rizika susirgti vėžiu. Dirbant uždarose patalpose su užvestais varikliais, kaupiasi anglies dioksidas, kuris gali sukelti kosulį, dusulį ir padidinti plaučių vėžio riziką.
- Kėlimo įranga: Vienas pavojingiausių faktorių - darbas po pakelta ant keltuvo transporto priemone. Dažnai nelaimingi atsitikimai įvyksta dėl neteisingo automobilio kėlimo, neužtraukto rankinio stabdžio ant keturių kolonų keltuvo, netinkamos keltuvo priežiūros ar naudojimo, arba keliant didesnį svorį nei leidžia keltuvo gamintojas. Kiekvienam keltuvui turi būti reguliariai atliekama techninė priežiūra ir patikra pagal gamintojo nurodymus.
- Apžiūros duobės: Neuž}{(dengtos apžiūros duobės kelia pavojų ne tik dirbantiems jose, bet ir aplinkiniams, kurie gali į jas įkristi.
- Suspaustas oras: Nors ir reti, nelaimingi atsitikimai gali įvykti dėl per didelio suspausto oro kiekio įrangoje, naudojamo padangų pripūtimui, pneumatiniuose įrankiuose ir kt.
- Oro kondicionavimo sistemos: Norint atlikti kokybišką automobilio kondicionieriaus pildymą, reikia gerai išmanyti pildymo stotelės darbą. Draudžiama šaldymo agentą išleisti tiesiog į orą, atlikti suvirinimo ar kaitinimo darbus šalia, maišyti skirtingus šaldymo agentus ar perpildyti sistemą.
- Kėbulų paruošimas ir dažymas: Dirbant su cheminėmis priemonėmis, ypač dažais ir skiedikliais, kyla rizika susirgti kvėpavimo takų ligomis, astma. Degūs garai gali sukelti sprogimą, todėl talpos turi būti sandariai uždarytos ir laikomos ugniai atspariose vietose.
Reikalavimai patalpoms ir kvalifikacijai
Renkantis patalpas autoservisui, svarbu atsižvelgti į jų paskirtį - veikla gali būti vykdoma tik negyvenamosios paskirties pastatuose (paslaugų, garažų, gamybos ir pramonės paskirties). Dirbtuvių grindys turi būti padengtos nelaidžia skysčiams danga, atsparia benzino ir kitų skysčių poveikiui. Jei įrengiama surinkimo sistema, ji negali būti jungiama su nuotekynu, išskyrus talpas plovimui.
Būtina numatyti vietą atliekų rūšiavimui ir laikymui (naudotos padangos, akumuliatoriai, alyva, filtrai). Ne mažiau svarbi ir specialistų kvalifikacija - darbuotojai turi turėti atitinkamus pažymėjimus, patvirtinančius jų žinias ir kvalifikaciją, ypač dirbant su transporto priemonių kondicionavimo sistemomis.
Prieš pradedant veiklą, autoservisas privalo būti užregistruotas GPAIS sistemoje atliekų apskaitai.
Priešgaisrinė ir civilinė sauga autoservisuose
Jei autoservisas didesnis nei 300 m² ir jame yra degiųjų medžiagų, privaloma turėti už priešgaisrinę saugą atsakingą asmenį. Jis privalo pravesti mokymus darbuotojams, paruošti evakuacinius planus. Būtina turėti priešgaisrinės saugos instrukciją, aprašančią veiksmus kilus gaisrui.
Daugiausia gaisrų kyla dirbant su atvira liepsna (virinant). Tokiems darbams reikia imtis ypatingų saugumo priemonių: pašalinti degias medžiagas, naudoti apsauginius uždangalus, specialią aprangą. Dėl galimybės įkristi į neuždengtas apžiūros duobes ar sunkumų evakuojantis dėl per didelio automobilių kiekio, reikia atidžiai planuoti patalpas.
Dažymo darbai turi būti atliekami specialiai įrengtose patalpose su veikiančia vėdinimo sistema. Po darbo iš dažymo kameros būtina išvalyti degiąsias nuosėdas. Rūkymo vieta turi būti lauke arba specialioje patalpoje. Svarbu užtikrinti tvarkingą elektros instaliaciją, vengti perkaitimo ir kibirkščiavimo.
Nuo 2019 m. įmonėms, kuriose dirba 10 ir daugiau žmonių, taikomi nauji civilinės saugos reikalavimai, apimantys ekstremalių situacijų valdymo planus ir prevencinių priemonių planus.
tags: #darbuotoju #sauga #automobiliu #transporte