Seimo narys Juozas Palionis žuvo spalio 17 dieną Prienų rajone. Nelaimė įvyko kelyje prie vadinamosios Napoleono kepurės, kelio Vilnius-Prienai-Marijampolė 65-ajame kilometre. Parlamentaro vairuojamas nuosavas automobilis susidūrė su priešpriešiais važiavusiu sunkiasvoriu automobiliu "Mercedes-Benz". Jis žuvo vietoje nuo patirtų daugybinių kūno sužalojimų.
Avarijos ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis Prienų rajono apylinkės prokuratūros prokuratūros prokuroras Jonas Gylys BNS pirmadienį sakė, kad siekiant nustatyti avarijos priežastį, paskirta autotechninė ekspertizė. Ji tirs parlamentaro automobilio ratus, vairo mechanizmą ir kitas mašinos dalis. Tokią išvadą avarijos tyrėjams pateikė teismo medicinos ekspertai. Jie taip pat nenustatė jokio sveikatos sutrikimo, kuris galėjo išprovokuoti avariją. Manoma, kad byla dėl avarijos gali būti nutraukta, nes kaltininku gali būti pripažintas į priešpriešinę eismo juostą savo automobiliu išvažiavęs J.Palionis. Tokiais atvejais bylos nutraukiamos, nes kaltininkas miręs.
J.Palionis Seime dirbo trečią kadenciją iš eilės nuo 2000 metų. Jis buvo išrinktas Prienų vienmandatėje apygardoje. Vyras žuvo važiuodamas iš susitikimo su rinkėjais. Politikas sovietmečiu yra buvęs Komunistų partijos narys, 1998-2004 metais buvo Naujosios sąjungos (socialliberalų) narys, nuo 2004-ųjų priklausė Socialdemokratų partijai.
Kelių eismo saugumo situacija Lietuvoje
Pastaruoju metu vairuotojų drausminimo tema sulaukė nemažai diskusijų ir dėmesio. Tai įvyko po to, kai Vyriausybės pasitarime buvo pateiktas siūlymas priimti nulio promilių leistiną alkoholio koncentraciją kraujyje, taip siekiant pagerinti padėtį ir užtikrinti saugumą keliuose. Pabrėžta, kad tokia iniciatyva taip pat žymiai sumažintų kelių eismo įvykių, kuriuose nukenčia ar žūsta žmonės, skaičių.
Remiantis statistikos duomenimis, 2011 metais Lietuvoje dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 304 eismo įvykiai. Juose žuvo 33 ir buvo sužeisti 439 žmonės. Iš 29 neblaivių vairuotojų, pražudžiusių gy
Seimo narių dalyvavimas kelių eismo įvykiuose: tragedijos ir prevencijos poreikis
Kelių eismo saugumas - viena svarbiausių visuomenės gerovės sričių, kuriai svarbu skirti ypatingą dėmesį. Deja, statistika rodo, kad eismo įvykių, kuriuose nukenčia ar žūsta žmonės, skaičius išlieka didelis. Ypač skaudu, kai į tokius įvykius patenka ir visuomenėje žinomi žmonės, tokie kaip Seimo nariai, kurių elgesys keliuose turėtų būti pavyzdinis. Šiame straipsnyje apžvelgsime kelis atvejus, kai Seimo nariai buvo susiję su eismo nelaimėmis, ir aptarsime prevencijos priemonių svarbą.
Seimo nario Juozo Palionio žūtis
Viena tragiškiausių ir visuomenėje rezonansą sukėlusių nelaimių - Seimo nario Juozo Palionio (60 m.) žūtis. Spalio 17 dieną jo vairuojamas automobilis „Toyota Corolla“ kelyje Vilnius-Prienai-Marijampolė, 65-ajame kilometre, prie vadinamosios Napoleono kepurės, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su sunkvežimiu „Mercedes-Benz“. Seimo narys žuvo vietoje nuo patirtų daugybinių kūno sužalojimų. Jis važiavo vienas ir, pirminiais duomenimis, grįžo iš susitikimo su rinkėjais.
Avarijos ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras Jonas Gylys BNS pirmadienį sakė, kad siekiant nustatyti avarijos priežastį, paskirta autotechninė ekspertizė. Ji turėjo ištirti parlamentaro automobilio ratus, vairo mechanizmą ir kitas mašinos dalis. Teismo medicinos ekspertai pateikė išvadą, kurioje nenustatė jokio sveikatos sutrikimo, kuris galėjo išprovokuoti avariją. Tai sukėlė papildomų klausimų dėl nelaimės aplinkybių.
Manoma, kad byla dėl avarijos gali būti nutraukta, nes kaltininku gali būti pripažintas į priešpriešinę eismo juostą savo automobiliu išvažiavęs J.Palionis. Tokiais atvejais bylos nutraukiamos, nes kaltininkas miręs. Šis atvejis dar kartą parodo, kokia svarbi yra prevencija ir atidumas keliuose, net ir patyrusiems vairuotojams.
J.Palionis Seime dirbo trečią kadenciją iš eilės nuo 2000 metų. Jis buvo išrinktas Prienų vienmandatėje apygardoje. Politikas sovietmečiu yra buvęs Komunistų partijos narys, 1998-2004 metais buvo Naujosios sąjungos (socialliberalų) narys, nuo 2004-ųjų priklausė Socialdemokratų partijai.
Kiti Seimo narių dalyvavimo eismo įvykiuose atvejai
Nors J.Palionio žūtis yra viena skaudžiausių, istorija mena ir kitų Seimo narių, susijusių su eismo nelaimėmis. 1993-ųjų liepą per avariją Vilniaus rajone žuvo tuometinės Tėvynės sąjungos ir Seimo narys Tautvydas Lideikis (45 m.), važiuojantį dviračiu į savo sodą, jį kliudė automobilis. Nors teisėsaugininkai atmetė versijas apie „užsakytą“ likimą, ši nelaimė sukėlė daug diskusijų.
2002-ųjų rudenį Seimo narys Rimantas Ruzas (43 m.) žuvo kaip keleivis automobilio „Audi 100“, kuris susidūrė su vilkiku. Teismas nustatė, kad avarijos kaltininkas - vairuotojas, viršijęs leistiną greitį ir nesaugiai manevravęs.
1999-ųjų spalio 28-osios vakarą Seimo nario J.Oleko vairuojamas automobilis „Volkswagen Golf“ partrenkė du garbaus amžiaus pėsčiuosius. Nors tyrimas dėl šios avarijos buvo nutrauktas nenustačius vairuotojo J.Oleko kaltės, įvykis sukėlė rezonansą, ypač dėl sutemusio ir neapšviesto kelio ruožo.
Taip pat minimas ir 2006 m. įvykis, kai parlamentaro vairuojamas mikroautobusas „Mercedes Benz Vito“ buvo sustabdytas sostinės pakraštyje.
Statistika ir prevencijos poreikis
Nors Seimo narių dalyvavimas eismo įvykiuose yra retesnis reiškinys, bendra statistika apie kelių eismo saugumą Lietuvoje kelia susirūpinimą. Kaip rašo „Vakarų ekspresas“, nors žuvusiųjų avarijose skaičius Lietuvoje per metus išaugo 9 proc., Seimas vis nesugeba pasirūpinti griežtesniais įstatymais nekaltus žmones keliuose žudantiems girtiems vairuotojams.
Remiantis statistikos duomenimis, 2011 metais Lietuvoje dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 304 eismo įvykiai. Juose žuvo 33 ir buvo sužeisti 439 žmonės. Kai kurie vairuotojai, pražudę gyvybes, buvo sulaikyti pakartotinai, sėdę už vairo neblaivūs. Pastebima, kad kitais metais žuvusiųjų skaičius dėl pakartotinio neblaivumo tik augo.
Pastebima, kad kitais, 2012, metais žuvusių žmonių skaičius dėl pakartotinio neblaivumo tik augo. Buvo užfiksuota 320 eismo įvykių, kuriuose 40 žmonių žuvo, 422 buvo sužeisti. Taip pat buvo sulaikyti 17 vairuotojų, vairavusių transporto priemonę neblaivūs, o 15 iš jų - po vieną ir daugiau kartų.
Svarstomos įvairios priemonės, siekiant pagerinti padėtį keliuose. Viena iš jų - nulio promilių leistina alkoholio koncentracija kraujyje. Tačiau sprendimo būdai dažnai susitelkia aplink problemą, bet ji nesprendžiama iš esmės. Pavyzdžiui, nuo liepos 1-osios įsigalioja Saugaus eismo įstatymo pakeitimai, numatantys, kad asmeniui, iš kurio teisė vairuoti buvo atimta du kartus už vairavimą neblaiviam, teisė vairuoti grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų. Tačiau ar tai užkerta kelią pakartotiniams pažeidimams?
Siūlomi ir veiksmingesni būdai, pavyzdžiui, ne pirmą kartą neblaiviam už vairo sulaikytam asmeniui skirti namų areštą, atimti teisę vairuoti visam laikui bei uždrausti įregistruoti transporto priemonę. Taip pat svarbus klausimas - žalos atlyginimas avarijose artimųjų netekusiems asmenims. Nors įstatymais tai numatyta, kol priteisti pinigai pasiekia nukentėjusiuosius, praeina ne metai ir ne du, o dažnai kaltininkai sugalvoja būdų išsisukti nuo atsakomybės.
Futsal A lyga. Finalas: Kauno Žalgiris - FK Akmenės kraštas (2026-04-04)
Seimo narys Vytautas Čepas, bandantis įteisinti griežtesnę atsakomybę ne kartą Kelių eismo taisykles pažeidusiems vairuotojams, apgailestauja, kad pataisa užstrigo. Jis siūlo atimti teisę vairuoti visam laikui, o Vyriausybėje pasigirsta siūlymai atimti automobilį. Tačiau automobiliai dažnai yra šeimos nuosavybė, todėl kyla klausimas, ar tai teisinga.
Pasak VĮ "Regitra" generalinio direktoriaus Ramučio Oleko, saugu Lietuvoje bus tik tada, kai išmirs dabartinė karta. Jis pabrėžia, kad karą keliuose skatina nebaudžiamumas ir didžiulis dėmesys turėtų būti skiriamas prevencijai, kuri sovietmečiu buvo mažai rūpinamasi, o dabar - visiškai nesirūpinama.
Kitose šalyse, pavyzdžiui, JAV, neblaivus vairuotojas praleidžia parą policijoje ir dažniausiai netenka teisės vairuoti, nors gali būti naudojamas elektroninis antkojo. Daugelyje šalių konfiskuojami įžūlių pažeidėjų automobiliai, o Danijoje atimama teisė vairuoti visam gyvenimui.
Lietuvos kelių eismo statistika rodo, kad metai iš metų daugiausia eismo įvykių ir žuvusiųjų registruojama didžiuosiuose miestuose, tačiau problema yra visoje šalyje. Svarbu ne tik griežtinti įstatymus, bet ir ugdyti vairuotojų sąmoningumą bei atsakomybę.
Šiuo metu svarstomos Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir Baudžiamojo kodekso pataisos, tačiau jų priėmimas užtruko dėl siūlomų variantų tobulinimo. Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas palygino atsakomybės sugriežtinimo atidėliojimą su žaibo greičiu, kuriuo buvo nagrinėjamas rentų Seimo nariams klausimas, tačiau pabrėžė, kad šiuos klausimus lyginti gali tik neišmanėliai.
Apibendrinant, Seimo narių dalyvavimas eismo įvykiuose, kaip ir bendra kelių eismo statistika, primena apie būtinybę nuolat stiprinti prevencines priemones, griežtinti atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir ugdyti bendrą visuomenės sąmoningumą bei atsakomybę už saugumą keliuose.