Vairuotojo asmeninės savybės turi didelę įtaką jo elgesiui kelyje. Tyrimai rodo, kad ši sąsaja būdinga ne tik jauniems vairuotojams, bet tęsiasi per visą gyvenimą. Suprasti, kokios savybės lemia saugų ar pavojingą vairavimą, yra pirmas žingsnis link geresnių savo veiksmų kontrolės ir saugesnės aplinkos visiems eismo dalyviams.
Asmenybės tipai ir jų elgesys kelyje
LSE kartu su padangų bendrove „Goodyear" atlieka kelių eismo saugumo socialinės psichologijos tyrimą, kuris jau leido įvardyti skirtingus vairuotojų reakcijos į kitų vairuotojų elgseną būdus. Kad būtų galima teisingai suprasti individualius psichologinius vairuotojo savitumus, nepakankama išnagrinėti atskirus psichinius procesus. Taip pat būtina žinoti psichines savybes, apibūdinančias žmogaus asmenybę.
Psichologiniu požiūriu šie skirtingi asmenybių tipai atspindi būdus, kuriais vairuotojai naudojasi siekdami suvaldyti susierzinimą ir stiprius jausmus. Mes ne visada atitinkame kažkurį vieną ar kitą asmenybės tipą. Atsižvelgdami į konkrečią situaciją ir sąveiką su kitais, dauguma iš mūsų vieną kartą elgsis vienaip, o kitą - kitaip.
Ekspertai iš Lenkijos iš Transporto psichologų asociacijos vairuotojus gali suskirstyti į keturis tipus, kuriems būdingos tam tikros specifinės savybės:
- „Pašėlęs Maksas“: Norite būti greitkelių karalius, parodyti, kas kelyje „valdo“, bet kokia kaina primetate savo valią kitiems? Vairuodami neatsižvelgiate į kitų eismo dalyvių teises? Iš prigimties esate agresyvus ir savanaudis? Manote, kad niekas negali Jums prilygti? Jei į visus klausimus atsakėte teigiamai, kelyje turite „PAŠĖLUSIO MAKSO“ sindromą. Šiam tipui būdingas socialinis ir emocinis nebrandumas. Šiuo elgesiu norėtumėte akivaizdžiai įrodyti savo vertę. Tačiau problemos kyla tuo atveju, kai kelyje sutinkate kitą „pašėlusį Maksą“, tuomet jau galima kalbėti apie tragišką padėtį. Stiprus konfliktas yra daugiau nei garantuotas.
- „Saldžios idiotės“ sindromas: Tokio elgesio tipo vairuotojams būdingas egoizmas. Būna, kad laikote kelių eismo taisykles beprasmėmis, Jus domina tik Jūsų patogumas. Dažnai atkakliai tvirtinate, kad netyčia padarėte klaidą, nors esate šimtu procentų tikras, ką darote. Be to, kartais apsimetate kvailesniu nei esate iš tiesų. Jūsų nedomina tokio elgesio socialinės pasekmės, ir dar blogiau - Jums rūpi, kad keliate pavojų kitiems eismo dalyviams.
- „Auklėtojas“: Šio tipo vairuotojas elgesiu primena „pašėlusį Maksą“, bet jo tikslas yra kitoks - vairuotojas nori auklėti visus aplinkinius, nes jis pats juk viską žino geriausiai. Agresija ir baimė yra jo pagrindinės savybės. Savo baimes įveikiate automobilyje? Norite parodyti kitiems, kaip iš tikrųjų reikia vairuoti automobilį? Nirštate, kai nesugebate pastebėti savo silpnybių? Jei atpažįstate save šiame aprašyme, Jūsų tipas - AUKLĖTOJAS.
- „Atsikrato baimių“: Žiūrite į savo automobilį kaip į įrankį, skirtą atsikratyti savo kasdienių stresų ir nesėkmių? Esate nenuoseklus tame, ką darote? Dažnai atsisakote savo pasirinkto tikslo? Jūsų reakcijos sunkiai nuspėjamos? Tada priklausote tipui, kuris ATSIKRATO BAIMIŲ. Kartais galite būti pasyvus, užimti gynybinę poziciją. Kita vertus, galite rimtai supykti. Jūsų reakcijų diapazonas labai platus.
Taip pat išskiriami šie vairuotojų tipai pagal jų elgseną kelyje:
- Visažinis: mano, kad kelyje jį supa nemokšos bei mulkiai, ir dažnai arogantiškai apšaukia kitus vairuotojus saugiai jausdamasis savo automobilyje.
- Lenktynininkas: siekia pralenkti visus kitus vairuotojus ir susierzina, jei kas nors jam sutrukdo tai padaryti.
- Baudėjas: nori nubausti kitus vairuotojus už, jo nuomone, netinkamą elgesį kelyje.
- Filosofas: lengvai susitaiko su netinkamu elgesiu kelyje ir bando racionaliai tai paaiškinti.
- Atsiskyrėlis: siekia izoliuotis nuo kitų eismo dalyvių, klausosi muzikos arba šneka telefonu. Vairuodami automobilį, atsiskyrėliai dažnai bendrauja su pasirinktais asmenimis, todėl jiems nerūpi ryšys su kitais vairuotojais kelyje.
Rizikingo vairavimo priežastys ir charakteristikos
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros docentės Lauros Šeibokaitės, rizikingas ir chuliganiškas vairavimas nėra tas pats. Rizikingas vairavimas yra bet koks vairavimo būdas, kurio metu padidėja tikimybė papulti į eismo įvykį. Tai yra sąmoningi ar nesąmoningi žmogaus veiksmai, kurie didina riziką, palyginus su vairavimu pagal taisykles. Chuliganiško vairavimo atveju žmogus jau turi intenciją pakenkti kitam vairuotojui ir tokiu būdu gauti sau kažkokių naudų.
Rizikingam vairavimui priskiriamas ne tik greičio viršijimas ar kitų taisyklių pažeidimas. Neapdairumas kelyje, vairavimas neišsimiegojus, pavargus, susinervinus, pavartojus budrumą mažinančių vaistų ir kt. taip pat yra rizikingo vairavimo pavyzdžiai. Net ir netyčinės klaidos priskiriamos rizikingam vairavimui.
Tyčiniai rizikingo vairavimo veiksmai kur kas būdingesni tam tikrai populiacijos grupei: dažniau vyrams nei moterims, taip pat jauniems vairuotojams, ypač iki 25 metų amžiaus. Tai lemia labai kompleksiniai pažintiniai procesai, adrenalino poveikis ir euforija, kai žmogus negali mąstyti racionaliai.
Pagrindinės asmenybės savybės, lemiančios polinkį į rizikingą vairavimą:
- Impulsų kontrolės nebuvimas: žmogus pirmiau daro, o po to galvoja.
- Aštrių pojūčių siekimas: ieškoma stimuliacijos aplinkoje daugiau nei jos yra normaliomis sąlygomis.
- Agresyvumas: polinkis į daugelį situacijų reaguoti agresyviai, lengvai sukyla pyktis.
Su amžiumi susijęs polinkis vairuoti rizikingai paaiškinamas keliais būdais: noras padaryti įspūdį aplinkiniams, įtvirtinti suaugusiojo statusą (pasąmoniniame lygmenyje) arba polinkis išgyventi neigiamus jausmus, gal net depresiją. Žmonės, jaučiantys neigiamus jausmus, dažnai linkę rizikingai vairuoti ir tokiu būdu tuos jausmus „išveikinėja“.
Tėvų ir visuomenės įtaka vairavimo elgesiui
Vairavimo modelį formuoja tiek tėvų, tiek visuomenės elgesys. Svarbu ne tik tai, ką žmonės sako, bet ir kaip elgiasi. Autoritetų vaidmuo čia labai svarbus, nes žmonės geriau išmoksta tam tikro elgesio jį stebėdami, o ne apie jį girdėdami. Jei žodžiai ir elgesys nesutampa - žmonės išmoksta žodžiais sakyti viena, o elgtis kitaip.
Mūsų gatvėse matome ne visada geriausius pavyzdžius. Yra visuotinė tolerancija greičio viršijimui, lyg ir sutariama, kad +10 km/val nieko tokio, už tiek net nebaudžiama. Visa tai formuoja elgseną. Vairavimo mokykloje visi laikosi greičio ribojimų, bet kai iš jos išeini - tampa sunku toliau jų laikytis ir važiuoti paskutiniam. Jausmas toks, lyg visi aplink tave skubina, juntamas tiesioginis spaudimas. Tėvų elgesys irgi labai svarbus - vaikai mato tėvų elgseną vairuojant.
Daugybė žmonių turi klaidingų nuostatų apie vairavimą, pvz., galvoja, kad kiti vairuoja greičiau ir pasižymi blogesniu elgesiu kelyje, nors tai nėra tiesa.
Sveikatos patikra ir jos reikšmė
Kalbant apie vairuotojų amžiaus cenzo keitimą, svarbu atsižvelgti ne tiek į amžių, kiek į sveikatos būklę. Sveikatos patikra Lietuvoje vis dar nepakankama. Žmonės, pasiimantys ar pratęsiantys vairavimui reikalingą medicininę pažymą, kartais pasakoja, kad nebuvo nuodugniai patikrinti ar išsamiai apklausti apie sveikatos būklę, net regėjimas kartais nepatikrinamas.
Labai svarbu tikrinant sveikatą įvertinti žmogaus pažintinius procesus, kiek jis geba orientuotis erdvėje, savyje. Į šį faktorių žiūrima retai, nors senyvo amžiaus žmonėms šie pokyčiai gali būti staigūs ir paties žmogaus nepastebimi.
Sveikatos apsaugos ministerijos Bendrosios medicinos pagalbos skyriaus vyriausioji specialistė Genovaitė Paulauskienė sakė, jog vairuotojų sveikatos tikrinimo tikslas - nustatyti, ar tikrinamojo asmens sveikatos būklė atitinka minimalias psichikos ir fizinio tinkamumo normas. Reikalavimai nustatyti sveikatos apsaugos ministro įsakymu ir buvo derinti su ES direktyva.
Lietuvoje nėra psichofiziologinių gebėjimų tikrinimo. Atskirai tikrinami fiziniai gebėjimai ir psichinė būklė. Yra reikalavimai regėjimui, klausai, vairuotojams, kurie turi judėjimo problemų, tiems, kurie turėjo miokardo infarktą. Taip pat taikomi skirtingi reikalavimai tiems vairuotojams, kurie vežioja tik savo šeimą ir tiems, kurie dirba kvalifikuotą vairuotojo darbą - pastariesiems reikalavimai griežtesni ir jų sveikata tikrinama dažniau.
Tikrinant vairuotojų sveikatą didelis dėmesys skiriamas priklausomybėms nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų. Jeigu nustatoma, kad dėl sveikatos būklės asmuo negali vairuoti, gydytojas privalo informuoti policijos komisariatą.
Baudos ir jų veiksmingumas
Finansinių baudų didinimas ženklios įtakos keičiant vairavimo elgesį visgi neturi. Tyrimai rodo, kad baudos padidinimai turi įtaką tik nedidelei daliai vairuotojų, dažniausiai tiems, kurie itin stropūs, besilaikantys taisyklių. Atgrasomojo poveikio bauda beveik neturi, nes rizikingas vairavimas dažniau yra įprotis.
Bauda sukuria tam tikrą „išsipirkimo“ jausmą. Už nedidelį greičio viršijimą pirmą kartą skiriama 6 eurų bauda daug kam nėra atgrasanti suma. Jei žmogų pagauna, jis susimoka ir jaučiasi „atsiteisęs“ su visuomene. Dalį žmonių bauda sukuria neteisingumo arba „jūs prieš mane“ jausmą, nes beveik kiekvienas nubaustasis yra šventai įsitikinęs, kad šiaip blogai nesielgia, bet tik šįkart, savo veiksmui beveik visada turi priežastį ir pateisinimą, o gavęs baudą jaučiasi lyg su juo buvo pasielgta neteisingai.
Dėl baudų veiksmingumo turėčiau abejonių, juolab jei suma yra juokinga. Jei jau skiriame baudas - jos turėtų būti greitos, gaunamos iškart po nusižengimo, o ne ateinančios po mėnesio, ir turėtų būti taikomos visiems. Tada jos turėtų prasmę.
Nesu tikra ir ar vairavimo teisės apribojimas tampa pamoka. Kol žmogus nevairuoja - jis nedaro nusižengimų, bet ar jis pasimokys ateičiai - čia klausimas.
Kaip tobulinti vairavimo įgūdžius?
Vairuotojų ugdymo sistemoje šiuo metu susifokusuojama tik į taisykles ir automobilio valdymą. Tai svarbu, tačiau paraštėse lieka tai, kad vairavimas yra procesas, gyvenimo būdas. Mokymosi procese būtų labai naudinga kalbėti ne tik apie manevravimą, bet ir kaip numatyti tam tikras situacijas kelyje, į jas nepatekti, galvoti apie kitų žmonių poreikius vairuojant, galiausiai - skirti laiko refleksijai, ką man pačiam duoda vairavimas ir kodėl esu linkęs vairuoti taip ar kitaip.
Vairuotojams, norintiems patobulinti savo vairavimą, patariama pirmiausia permąstyti ir atvirai sau atsakyti, ką šiuo metu darote negerai ir kodėl taip darote, koks jūsų motyvas ir ką kam mėginate įrodyti. Daugybė žmonių tiesiog negerbia eismo taisyklių.
Yra ne kartą girdėta frazė „durnas ženklas, čia jo neturėtų būt“. Ir kai kuriais atvejais greičiausiai taip ir yra, tačiau tai nereiškia, kad kvailai pastatytas ženklas leidžia man jo nepaisyti. Galima apie tai diskutuoti, yra institucijos, į kurias galima kreiptis, mes gyvename demokratinėje valstybėje, yra procedūros, kaip skųsti įvairius apribojimus ir t.t.
Be to, tikrai turime aklumą ženklams - jei ženklas naujas, o pro tą vietą daug kartų važiavome, akys lyg ir mato, bet smegenys nepriima. Esame įpročių vergai, nes būtent įpročiai kažkada leido mums išgyventi.
Geras vairuotojas turi gebėti ne tik laiku numatyti galimas kitų eismo dalyvių klaidas, bet ir būti pasirengęs padėti jiems bei prireikus keisti savo vairavimo būdą - tai vadinama atsargiu ir pagarbiu elgesiu kelyje.
Įžvalgumas, budrumas ir gera nuojauta - tai yra tos savybės, kurios lemia atsargų vairuotojų elgesį. Svarbu ne tik nujausti, kaip gali susiklostyti situacija eisme, bet ir greitai reaguoti.
„Bet kuris eismo dalyvis gali suklysti. Ir tai reikėtų suvokti kaip natūralų ir labai įmanomą scenarijų, kuriam reikia būti tinkamai pasiruošusiam. Už padarytas klaidas nereikia smerkti vairuotojo. Štai kad ir tokioje situacijoje, kai kitas vairuotojas nepraleidžia jūsų, nors ir turite pirmumo teisę, geriau pristabdykite arba sustokite“, - sako „Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas.
Ne mažiau svarbu būti pakančiam ir nedemonstruoti agresijos, kuri gali iššaukti nepageidaujamus bei pavojingus veiksmus. Neerzinkite kitų eismo dalyvių. Jei atsidūrėte spūstyje, neskubėkite užimti atsiradusios laisvos vietos, jeigu ja gali pasinaudoti kitas vairuotojas. Be to, reikia elgtis taip, jog jūsų elgesys nestebintų kitų eismo dalyvių.
„Iš tiesų, labai svarbu suprasti, jog neatsargus ir neapgalvotas tavo veiksmas gali sukelti nepatogumų kitam asmeniui. Pavyzdžiui, apvažiuojant stovintį automobilį, negalima staigiai įvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, nes tokiu manevru galima išgąsdinti priešais atvažiuojantį vairuotoją“, - teigia S. Šuminas.
Vairuotojas taip pat turi būti itin atidus bei paisyti pėsčiųjų interesų, nes jie yra viena pažeidžiamiausių eismo dalyvių grupių. Paprastas tokio elgesio pavyzdys - vengti važiuoti per balas, kad neaptaškytumėte einančių šaligatviu. Išskirtinį dėmesį vairuotojas turi skirti vaikams, kurių elgesys yra sunkiai prognozuojamas, o taip pat ir pagyvenusiems žmonėms, neįgaliesiems, kurie dažniausiai lėtai reaguoja į situaciją ir negali imtis greitų veiksmų.
„Vairuodami turime prisiminti, kad pėstieji, o ypač vaikai ir senyvo amžiaus žmonės, gatvę mato visai iš kitos perspektyvos nei vairuotojai. Ypatingai sunku automobilio ir vairuotojo galimybes įvertinti tiems pėstiesiems, kurie niekada nėra vairavę. Jiems sunku asmeniškai pajusti, kaip vairuotojai jų gali nematyti, jų nepraleisti, nespėti sustabdyti automobilio“, - sako Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros docentė dr. Laura Šeibokaitė.
5 požymiai, kad esate geras vairuotojas (Iseult Gillespie)
Norint būti saugiu vairuotoju, svarbu ne tik žinoti taisykles, bet ir suprasti bei kontroliuoti savo asmenybės savybes, kurios gali turėti įtakos elgesiui kelyje. Atpažinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, stengtis jas tobulinti ir visada atsiminti, kad kelias yra bendra erdvė, kurioje svarbu gerbti ir saugoti ne tik save, bet ir kitus.
tags: #vairuotojo #stipriosios #savybes