1999-ųjų balandžio 22 dieną Kauno „Žalgiris“ Eurolygos pusfinalyje 87:71 nugalėjo Pirėjo „Olympiacos“ ir žengė į finalą, kuris tapo istorija. Miunchene vykęs finalo ketvertas baigėsi žalgiriečių pergale 82:74 ir žygiu, kuris ilgai nebus pakartotas. Tai buvo neeilinis įvykis, viena didžiausių klubinio krepšinio pergalių, kuri davė ir nemažą postūmį asmeninei karjerai. Tuomečio „Žalgirio“ žaidėjai Dainius Adomaitis, Darius Maskoliūnas, Mindaugas Žukauskas, Tomas Masiulis ir vyr. trenerio asistentas Algirdas Brazys pasidalijo, kaip jie prisimena tuometę komandą, emocijas laimėjus auksą ir „kosmosui“ prilygstančias sutiktuves.
„Visiems, kurie buvome toje komandoje Miunchene, tai buvo pirmiausia nauja patirtis, ir tik praėjus kažkiek metų atėjo supratimas, ką pasiekėme. Tuo metu tai buvo visiška euforija“, - sako D. M. „Priminimai patys maloniausi. Neeilinis įvykis. Viena didžiausių klubinio krepšinio pergalių, kuri davė ir nemažą postūmį asmeninei karjerai“, - prisimena T. Masiulis. „Didelis džiaugsmas, šventė, superinis sezonas, be proto daug žmonių pasitikime, visi pagerbimai, kurie gal kiek ir pabodę buvo, bet iš tikrųjų buvo didžiulė euforija“, - sako tuometis „Žalgirio“ kapitonas D. Maskoliūnas.
1999 m. Eurolygoje triumfavę žalgiriečiai nepabijojo pergalės paminėti originaliai - tada dauguma jų nusirėžė plaukus. „Vienas iniciatorių buvau aš, prisidėjo ir mano žmona. Visokiausių nesąmonių prisigalvodavom. Tai buvo fun. Neseniai keletą nuotraukų pamačiau iš to meto, tikrai buvo linksma prisiminti“, - pasakoja D. Maskoliūnas.
„Faktas, kad mes buvome išsišokėliai, Eurolygos atradimas, komanda, pirmus metus žaidžianti Eurolygoje, o einanti iki pat finalo. Niekas nelaukė, visi buvo nustebę“, - prisimena D. Adomaitis. Kodėl žalgiriečius tada lydėjo sėkmė? „Pagrindinis dalykas - visi buvo alkani, tiek lietuviai, tiek užsieniečiai. Buvom alkani pergalių ir noro kažką įrodyti. Tai buvo didžiausia persvara prieš kitas komandas, kurios jau buvo ir finalo ketverte žaidusios, ir laimėjusios Eurolygą“, - sako D. Adomaitis.
„Mūsų grupė buvo jauna, talentinga, ambicinga, su nuostabiu treneriu priešaky. Visi kažko norėjom, nebuvo niekas kažko pasiekę. Kaip komanda kovojom kiekvienose rungtynėse ir sezono pabaigoje gavom labai saldų atpildą“, - prisimena M. Žukauskas.
Kal
„Krepšinio pergales lietuviai moka švęsti. Atsimenu pilnas gatves, nuo pat oro uosto iki Kauno centro. Važiavom gyvu tuneliu, žmonės ant namų sulipę mojavo. Ir visa tai vyko vidury savaitės. Viskas taip, kaip kad vyksta, kai laimi NBA, Ispanijoje, tas pats vyko ir Lietuvoje. Kažkas nerealaus. Iš tikrųjų buvo kosmosas“, - sako M. Žukauskas. „Tie įspūdžiai, besileidžiant į Kauną lėktuvu, kai pamatai, kokia žmonių minia laukia oro uoste, ir vėliau vaizdas iš oro uosto važiuojant, kai žmonės stovi šalia kelio ir sveikina - tai kažkas, ko žodžiais negali papasakoti. Primena jausmą, kai šiurpas eina per nugarą“, - tikina D. Maskoliūnas.
„Priminė, kai laimėjome taurę 1998 metais ir netgi laikus, kai dar pats žaidžiau, kai su CSKA kovojome. Pamenu, kai grįžtant mažu lėktuvu į Kauno Aleksoto oro uostą dėl žmonių kiekio net nebūdavo vietos, kur leistis, ir tekdavo tūpti ant atsarginio tako. Pamenu, kai Kaune buvo popiežius, kai buvo savotiškas stebuklas, gatvėse visi laukė, kol pravažiuos jo automobilis. Tai sutiktuvės 1999-aisiais kažką tokio priminė“, - su šypsena prisimena A. Brazys.
1998-1999 metų sezoną „Žalgiris“ pirmą kartą rungtyniavo Eurolygoje. Nors komanda neturėjo didelių žvaigždžių, ambicingi ir alkani pergalių krepšininkai, vadovaujami Jono Kazlausko, sukūrė stebuklą. „Žalgiris“ reguliariajame sezone iškovojo 8 pergales ir užėmė pirmą vietą grupėje. Antrajame etape taip pat sekėsi sėkmingai, iškovojus dvyliktą pergalę komanda užsitikrino pirmą vietą grupėje ir aikštės pranašumą atkrintamosiose varžybose. Aštuntfinalyje buvo eliminuota Stambulo „Ulker“, ketvirtfinalyje - Stambulo „Efes Pilsen“. Pusfinalyje Miunchene 87:71 nugalėtas Pirėjo „Olympiacos“, o finale 82:74 parklupdytas ir Eurolygos čempionų titulą gynęs Bolonijos „Kinder“ klubas.
Pergalę lėmė ne tik puolimo, bet ir gynyba. „Visi grožėjosi puolimu, bet niekas neatkreipė dėmesio į kitą dalyką: jei varžovai įmesdavo mažiau taškų, vadinasi, ir mūsų gynyba buvo gera, - sako J. Kazlauskas. - Manau, kad puolimas yra žaidėjų talentas, o gynyba - trenerių darbas. Visi nori nepakartojamo reginio. Be abejo, Edney tai demonstravo virtuoziškais prasiveržimais. Bet turėjome geležinės gynybos specialistus Maskoliūną ir M. Žukauską. O kur dar universalieji Štombergas ir Bowie. Mūsų gynyba buvo subalansuota ir gana stipri. Turėjome E. Žukauską - vieną geriausių kamuolių blokuotojų.“
Vyriausiojo trenerio asistentas A. Brazys taip pat turėjo savo nuomonę apie „Žalgirio“ sėkmę. „Mums pasisekė su viršūnėlėmis ir šaknelėmis. Juk tuo metu vyko NBA lokautas, tad turėjome galimybę pasikviesti ir T. Edney, ir J. Zideką. O lietuviai krepšininkai buvo patys stipriausi tuo metu“, - aiškino strategas. Taip pat Brazys pasakojo, kad labiausiai jam įstrigo rungtynės su Turkijos klubais, „Žalgiris“ įveikė visas turkų ekipas.
„Dideliuose klubuose viskas atiduodama į superžvaigždžių rankas ir laukiama, kuo baigsis ataka. Mes žaidėme kitokį, totalinį, krepšinį. Tą tipišką lietuvišką krepšinį“, - teigė J. Kazlauskas.
„Tai patys sėkmingiausi metai ir mano karjeroje, ir „Žalgirio“ klubo istorijoje“, - prisiminė 35 metų puolėjas Saulius Štombergas. „Tai buvo dveji vaisingiausi Kauno komandos metai. Pasak S. Štombergo, Eurolygoje debiutavusi Lietuvos komanda apie finalo ketvertą net nesvajojo, tačiau ji po truputį stūmė iš savo kelio varžovus: „Matėme, kad galime eiti toliau, nes neturime ko prarasti. Taip atsidūrėme aštuntfinalyje, ketvirtfinalyje, patekome į finalo ketvertą. Mums buvo viskas nauja - daug įspūdžių.“
„Labiausiai prisimenu pergalės euforiją ir sutikimą Kaune“, - į praeitį sugrąžino 33 metų 205 cm ūgio puolėjas Mindaugas Žukauskas. „Tai buvo neįtikima. Niekas to iš mūsų nesitikėjo, gal todėl ir žaisti buvo lengviau, nejutome spaudimo. Tiesiog mėgavomės žaidimu, nes ir pralaimėjus Miunchene tragedijos nebūtų buvę.“
Darius Maskoliūnas, kaip ir Eurelijus Žukauskas, vieninteliai labiausiai juntantys jubiliejinį šurmulį. Prieš dešimtmetį Darius kėlė Eurolygos taurę, būdamas komandos kapitonas. Dabar jis taip pat „Žalgiryje“ - dirba vyriausiojo trenerio Gintaro Krapiko asistentu. „Šiemetiniai jubiliejiniai renginiai vis primena Miuncheno įvykius“, - sako D. Maskoliūnas. „Tie dveji metai klube buvo nuostabūs - gerai žaidėme, daug dirbome ir viskas mums sekėsi, - dalijosi mintimis įžaidėjas. - O vienas pagrindinių dalykų - turėjome geriausią tuo metu Lietuvoje trenerį.“
Pasak D. Maskoliūno, kolektyvas buvo nuostabus, nes neturėjo žvaigždžių. „Kai į komandą atvyko T. Edney, jis nebuvo žvaigždė.“
D. Maskoliūnas ir T. Masiulis pažymi, kad, skirtingai nei 1999-aisiais, dabar Kauno klubo sėkmė nebėra visiškas netikėtumas, o, kalbant apie panašumus, verta išskirti panašią atmosferą ir J. Kazlausko bei Š. Jasikevičiaus darbą. „Treneriai jauni, ambicingi, abu tikri strategai, taktikai. Be to, komanda ir dabar, ir tada buvo draugiška. Visi tą pabrėžia. Nėra individualistų, visi dirba komandos labui. Be to, klubo vadovybė sudaro geras sąlygas, tada taip pat buvo. Tikrai yra nemažai panašumų“, - sako T. Masiulis.
„Didžiausias skirtumas - šis „Žalgiris“ yra žymiai dinamiškesnis, greitesnis, nei buvome mes. Nors, aišku, tada turėjom Tyusą Edney, kuris tuo metu buvo greičiausias įžaidėjas Europoje - žaidėme turbūt greičiausią krepšinį Europoje“, - sako D. Maskoliūnas.
„Žalgirį" nuo pergalės Eurolygoje vėl skyrė metimas
Krepšinio specialistai tą sezoną sutartinai pripažino, kad „Žalgiris“ demonstravo puikų atakuojantį krepšinį. „Visi grožėjosi puolimu, bet niekas neatkreipė dėmesio į kitą dalyką: jei varžovai įmesdavo mažiau taškų, vadinasi, ir mūsų gynyba buvo gera, - sako J. Kazlauskas. - Manau, kad puolimas yra žaidėjų talentas, o gynyba - trenerių darbas.“
Po triumfo Eurolygoje žalgiriečius akimirksniu išgraibstė turtingieji Europos klubai. Mažasis dievaitis T. Edney kitą sezoną jau žaidė Trevizo „Benetton“ (Italija) klube. „Puikiai atsimenu tą komandą, jos žaidėjus - nuostabus kolektyvas aikštelėje ir už jos ribų.“, - sako T. Edney. Čekijos vidurio puolėjui J. Zidekui „Žalgiris“ buvo pirmoji stotelė Europoje grįžus iš NBA. „Tą sezoną „Žalgiris“ buvo ypatingas. Mes buvome tarsi šeima tiek aikštelėje, tiek už jos ribų. Kartu pietavome, leidome laiką namie bei treniruotėse. Tai nebuvo dirbtinai skatintas draugiškumas - tiesiog mėgome vienas kitą.“
Daugelis krepšininkų šiuo metu jau baigė profesionalią karjerą, visi pasuko skirtingais keliais: vieni tapo treneriais, kiti nėra tiesiogiai susiję su krepšiniu, tačiau didžioji dalis krepšininkų tą Eurolygos sezoną prisimins visą gyvenimą. „Tai patys sėkmingiausi metai ir mano karjeroje, ir „Žalgirio“ klubo istorijoje“, - minėdamas laimėjimo dešimtmetį sakė žaidėjas S. Štombergas.
„Tai, ką jie šiandien rodo, yra neįtikėtina, todėl tikrai nesame patys silpniausi šiame ketverte. Labai realiai galime pagalvoti apie pirmą vietą“, - tikina A. Brazys, kalbėdamas apie dabartinę „Žalgirio“ komandą.