Praėjusio šimtmečio pabaigoje pirkėjai, rinkdamiesi, kuo bus varomas jų automobilis, turėjo du variantus: benziną ir dyzeliną. Apie vidaus degimo varikliais varomus automobilius daug klausimų mums jau seniai nekyla. Jie gatvėmis važinėja antrą šimtmetį, o varomi energija, gaunama degimo kameroje sprogstant oro ir degalų mišiniui. Jis sprogsta kelis tūkstančius kartų per minutę, taip ne tik kurdamas energiją, bet ir skleisdamas ausiai malonų garsą. Šio variklio problema - mažai efektyvus, per ilgus metus naudingumas neperžengė 30-40 proc. ribos.
Kitame automobilių pasirinkimo spektro gale - vien elektra varomi. Pastarąjį dešimtmetį galime stebėti sparčiai populiarėjantį šį segmentą bei technologinį judėjimą į priekį. „Pilną baką“, t. y. elektromobilių bateriją, pripildyti užtrunka dešimtis kartų ilgiau nei vidaus degimu varomų automobilių, bet tai atperka gerokai mažesni kasdienių kelionių ir automobilio išlaikymo kaštai.
Tarp šių dviejų kraštutinių pasirinkimų įsikūrusi hibridų teritorija, kurią galima išskirstyti į tris pagrindinius tipus: įprasti savaime įsikraunantys („self charging“), švelnieji („mild“) bei iš tinklo įkraunami („plug-in“).
Skirtingos hibridinės sistemos
Universalus variantas - sparčiai rinkoje diegiamos įvairios hibridinės pavaros, kuriose vidaus degimo varikliai skirtingomis formomis derinami su elektros pavara. Dominuoja trijų tipų hibridiniai automobiliai: švelnieji arba daliniai hibridai (angl. Mild Hybrid Electric Vehicle, MHEV), tradiciniai hibridai (angl. Hybrid Electric Vehicle, HEV) bei iš tinklo įkraunami hibridai (angl. Plug-in Hybrid Electric Vehicle, PHEV).
Švelnieji hibridai (MHEV)
Švelniojo hibrido sistemą turinčiuose automobiliuose elektros vaidmuo bene menkiausiai pastebimas - 48 voltų sistema aprūpina didžiąją dalį automobilio elektrinių prietaisų elektra. Taip mažiau krūvio tenka automobilio generatoriui ir mažėja degalų sąnaudos. Dalinio ar švelniojo hibrido sistemas paprastai sudaro vidaus degimo variklis, sujungtas diržu su 48 V elektros sistema: starteriu-generatoriumi ar mažyčiu elektros motoru ir nedideliu akumuliatoriumi. Įvairių gamintojų duomenimis, ši sistema leidžia sutaupyti maždaug iki 0,8 litro degalų šimtui kilometrų, tačiau yra išties naudinga pajudant. Pavyzdžiui, „Opel Astra“ naudojama 136 AG dalinio hibrido technologija, kuri apima 1,2 litro benzininį variklį ir automatinėje 6 laipsnių dviejų sankabų pavarų dėžėje integruotą elektrinę sistemą, leidžia automobiliui pasiekti 4,9 litro benzino vidutines sąnaudas. Tik su 1,2 litro benzininiu 130 AG varikliu automobilis suvartoja 5,5 litro degalų. Vidutiniškai per metus nuvažiuojant 15 tūkst. kilometrų, jeigu benzino kaina siekia 1,40 euro už litrą, vien toks skirtumas leidžia sutaupyti 126 eurus. „Tokioje sistemoje ratus suka vien vidaus degimo variklis, bet jis gauna nedidelę elektrinę pagalbą, kai pasiekiamos didesnės apkrovos - pajudant iš vietos, lenkiant ir panašiose situacijose“, - paaiškina žinovas.
Tradiciniai hibridai (HEV)
Įprastas hibridas, kaip jau išduoda ir pats pavadinimas, mūsų gatvėse yra bene dažniausiai aptinkamas ir elektra čia turi didesnį vaidmenį nei švelniajame hibride - toks automobilis didžiąją laiko dalį yra varomas vidaus degimo variklio, o elektros motoras, gaudamas energiją iš nedidelės baterijos, padeda sukti ratus tais momentais, kai reikalinga daugiausia galios. Paprastai elektra čia „prideda rankas“ pajudant iš vietos ar įsibėgėjant. Baterija įprastinio hibrido sistemą turinčiame automobilyje įsikrauna regeneracijos būdu, kai stabdant automobilį kinetinė energija yra konvertuojama ir išsaugoma baterijoje. Tradiciniai hibridiniai, arba kitaip HEV modeliai, dažniausiai išsiskiria degalų naudojimo taupumu ir saikinga CO2 emisija. Juose paprastai montuojamos nedidelės, iki 2 kWh talpos siekiančios baterijos, kuriose kaupiama stabdant regeneruojama energija. Ji suteikia didesnį galios impulsą ir pastebimai didesnę pagalbą vidaus degimo varikliui pajudant ar įsibėgėjant. „Toyota“ hibridiniai modeliai, kaip antai „Corolla“ ar „Yaris“, kurių hibridinės sistemos apima 1,5 ar 1,8 litro benzininius variklius, leidžia išsitekti su 3,9-4,9 litro 100 km sąnaudomis. „Tai visiškai į ekonomiškumą orientuotas pavaros tipas, kurio pagrindiniai privalumai vėlgi atsiskleidžia mieste arba ten, kur reikia daug kartų įsibėgėti, stabdyti ir t. t. Norintiems važinėti taupiai, tačiau neturintiems galimybių racionaliai įsikrauti elektromobilio ar įkraunamojo hibrido, tradiciniai hibridai gali tapti puikiu pasirinkimu, nes jų baterijos įkraunamos tiesiog važinėjant“, - komentuoja E. Babelis. Pirmieji įprasti hibridai gatvėse pasirodė dar praėjusio amžiaus pabaigoje, kai 1997 metais buvo pristatytas „Toyota Prius“. Šių modelių vidaus degimo variklis veikia kartu su elektriniu motoru, kuriam energiją tiekia nedidelės talpos baterija.
Iš tinklo įkraunami hibridai (PHEV)
Technologiškai arčiausiai elektromobilių yra iš tinklo įkraunami hibridai, kuriuos lengvai nuo įprastų automobilių galima atskirti dėl dviejų bako durelių: viena dengia benzino ar dyzelino baką, kita - elektros įkrovimo lizdą. Iš tinklo įkraunami hibridai neretai siūlomi kaip vienas iš jau esančio modelio variantų, pavyzdžiui, „Peugeot 3008“ ar 508 galimi tiek su įprastais varikliais, tiek įkraunamais hibridiniais, kaip ir „Volkswagen Golf“ ar „Passat“. Šio tipo hibriduose puikiai dera geriausios elektromobilių ir įprastų automobilių savybės. Hibrido bateriją įkrauti galima iš namų tinklo per kelias valandas, o įsirengus greito įkrovimo stotelę - dar greičiau. Iš lizdo įkraunami hibridai pasižymi neįtikėtinai mažomis degalų sąnaudomis ir dažnai didele bendrąja galia. Pavyzdžiui, „Volvo XC40“, išvystantis 262 AG, šimtui kilometrų vartoja vos 2-2,4 litro benzino. Dėl talpios baterijos ir galingų elektrinių motorų šie modeliai turi kelis važiavimo režimus. Pirmas ir jau aptartas - važiavimas vien elektra, dažniausiai idealus pasirinkimas kasdien keliauti mieste. Anksčiau minėti „Peugeot“ hibridai vien elektra gali pasiekti iki 135 km/val. greitį - tai leidžia visapusiškai naudoti elektrinį režimą net ir užmiestyje. Baterijai pasiekus žemesnį įkrovos lygį arba važiuojant dinamiškiau, įsijungia hibridinis režimas, tada automobilis naudoja abu variklius. Dinamiško vairavimo entuziastams labiausiai patinka sportiško važiavimo režimas. Juo važiuojant vidaus degimo varikliui talkina elektros motorai ir taip išgaunama maksimali galia bet kuriuo sūkių diapazonu. Elektrinio motoro savybė bet kada į ratus perteikti 100 procentų generuojamos galios akceleratoriaus paminą padaro itin jautrią kojos judesiams, o iš tinklo įkraunami hibridai yra dinamiškesni, palyginti su tik vidaus degimo varikliais varomais konkurentais. Pastaruosiuose dažniausiai montuojamos keliolikos kilovatvalandžių talpos baterijos, kurios vien elektros režimu, smarkiai netaupant, leidžia nukeliauti bent 30-60 kilometrų. Štai minėtas „Astra“ hečbekas ar universalas gali turėti iš tinklo įkraunamą 225 AG arba 180 AG hibridinę pavarą. Joje montuojamas 12,4 kWh talpos akumuliatorius leidžia vien elektros energija nukakti iki 65 km, tad tokio atstumo pakanka didžiajai daliai kasdienių kelionių mieste. Išnaudojus elektros energiją, galima be rūpesčių tęsti kelionę naudojant benzininį variklį, nes automobilio bake gale teliūškuoti iki 42 litrų benzino. Abiejų sistemų sinergija leidžia pasiekti vos 1,2 litro vidutines degalų sąnaudas 100 km nuvažiuoti, o 28 g/km CO2 emisija - išvengti taršos mokesčio. Naudojant sieninį 7,4 kW įkroviklį, baterija visiškai įkraunama per 2 val. E. Babelis pažymi, kad visų tipų hibridinės pavaros daugiausia naudos suteikia važinėjant miestuose. O iš tinklo įkraunama pavara suteikia papildomos galios užmiestyje, nes joje montuojami galingesni nei kituose hibriduose elektros motorai sukuria didesnį papildomą sukimo momentą. „Tiesa, pasibaigus elektros energijai dėl didesnio svorio degalų sąnaudos pastebimai paauga, tačiau tie, kas daugiausia kilometrų susuka miestuose, gali kone be pertrūkio važinėti elektros režimu. Tai iš dalies lemia ir faktas, kad nedidelės šių hibridų baterijos greitai įkraunamos“, - paaiškina žinovas. Ką daryti pasibaigus elektrai? Net ir truputį viršijus šį atstumą ir kasdien nuvažiuojant keliomis dešimtimis kilometrų daugiau, tokio tipo hibridinių automobilių vairuotojai gali pasigirti neįtikėtinai mažomis degalų sąnaudomis - įprastai šios svyruoja apie 2 l/100 kilometrų. Pagrindinis klausimas lieka tai, kas nutiks su įkraunamuoju hibridu išsikrovus baterijoms. Ne paslaptis, kad baterijos bei elektros motorai sudaro nemenką papildomą masę, o tai turėtų būti papildoma našta, reiškianti didesnes benzino sąnaudas. „Lietuvos metų automobilio“ rinkimų komisijos narys, žurnalistas Egidijus Babelis sako, kad tokiu atveju daug kas priklauso nuo gamintojo taktikos. „Gamintojai daro skirtingus dalykus - važinėdamas vienais modeliais pastebėjau, kad visuomet lieka nedidelis elektros rezervas. Jis pagelbėja pajudant nuo šviesoforo, bet nesuteikia daug dinamikos. Kiti gamintojai, pavyzdžiui, „Volkswagen“, baterijose palieka daugiau elektros energijos. Šio gamintojo modeliai veikia panašiai kaip įprasti hibridai, įsikraunantys per regeneraciją. Net ir pasibaigus elektros energijai, tokie automobiliai yra ekonomiškesni už turinčius tik vidaus degimo variklius“, - paaiškina E. Babelis. Skirtingus gamintojų pasirinkimus gaminant įkraunamuosius hibridus liudija ir nevienodos įkrovimo galimybės. Vieni automobiliai yra įkraunami tik naudojant laidą, o išsikrovus didžiajai daliai baterijos įkrovos tampa įprasti hibridai, kurie dėl regeneracijos gauna tiek energijos, kiek reikia pajudėti iš vietos. Kiti gamintojai leidžia pilnavertiškai įsikrauti bateriją važiuojant. Geras to pavyzdys yra jau minėtas „Peugeot 508 PSE“, turintis „e-Save“ funkciją. Pasirinkus šią funkciją, hibrido baterijos įkraunamos ne tik stabdant, kai ima veikti regeneracijos sistema, bet ir nuo vidaus degimo variklio. Taip net ir pasibaigus elektros energijai, spustelėjus mygtuką, galima pasirūpinti, kad, sakykime, atvykus į miesto centrą ar į kitą vietą, kurioje norisi važiuoti tyliai ir švariai, baterijoje būtų pakankamai energijos. Tad iš esmės bet kuris įkraunamasis hibridas, net ir pasibaigus elektros energijai, mažų mažiausiai veiks kaip įprastas hibridas ir padės taupyti degalus. Šiuo atveju bene pagrindinis skirtumas - kokios jo įkrovimo galimybės, norint kuo daugiau atstumo įveikti naudojantis elektros energija.
Elektromobiliai (EV/BEV)
Pradėti verta nuo elektromobilių, nes jų Lietuvos gatvėse nuosekliai daugėja. Jų angliškasis trumpinys - EV (Electric vehicle) reiškia elektrinę transporto priemonę. Neretai aptinkamas akronimas BEV (Battery electric vehicle) iš esmės reiškia tą patį, tik juo pabrėžtinai pažymima, jog automobilis varomas vien baterijoje sukaupta elektros energija ir neturi jokių kitų galios šaltinių. Automobilių apžvalgininkas, „Lietuvos metų automobilio“ rinkimų komisijos narys Egidijus Babelis sako, kad šiandien elektromobilių pasiūla yra ganėtinai plati. Jie gali būti įvairių kėbulo tipų, turėti skirtingo galingumo elektros motorus ir skirtingos talpos baterijas, paprastai leidžiančias realiomis sąlygomis nuvažiuoti nuo 200 iki 500 kilometrų. Nerimaujančius dėl nuvažiuojamo atstumo dar labiau nuraminti gali neseniai pristatytų naujausių modelių charakteristikos. Pavyzdžiui, ką tik debiutavę naujos kartos SUV segmento modeliai „Audi Q6 e-tron“ ar „Opel Grandland“ su 100 kWh talpos baterijomis, gamintojų duomenimis, viena įkrova galės įveikti atitinkamai iki 625 ir iki 700 km (pagal pasaulinę suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymo procedūrą, angl. Worldwide Harmonised Light Vehicles Test Procedure, WLTP). „Kitaip sakant, jau yra elektromobilių, kurių viena įkrova nuvažiuojamas atstumas labai panašus į benzininių analogų. Jeigu turite patogias įkrovimo sąlygas (namuose ar darbe, kur jūsų elektromobilis stovi nenaudojamas), daugybe aspektų, tarp jų - ir ekonominiu, tai gali būti pasiteisinantis pasirinkimas“, - komentuoja žurnalistas. Priklausomai nuo turimos įrangos, elektros vartojimo plano ir pasirinkto įkrovimo laiko, įkrauti elektromobilio bateriją namuose ar darbe gali kainuoti nuo 0 iki apytikriai 30 centų už 1 kWh. Imant vidutinę 15 centų vertę, minėtu „Grandland“ elektromobiliu nuvažiuoti 100 kilometrų kainuotų apie 2,2 euro (kai sąnaudos 14,5 kWh/100 km). Sąnaudoms pasiekus 20 kWh, atitinkamai ši atkarpa pabrangtų iki 3 eurų. Renkantis įkrovimą viešosiose stotelėse, priklausomai nuo pasirinkto paslaugos teikėjo, papildyti baterijos atsargas tektų mokant apie 30-75 centus už kilovatvalandę. Tuomet 100 km nuvažiuoti kainuotų nuo 4,3 iki 15 eurų. Palyginimui, vidutiniškai 8 litrus benzino naudojančiu automobiliu nuvažiuoti 100 km lapkričio viduryje, priklausomai nuo pasirinktos degalinės, būtų kainavę apie 11,5 euro.
Mitai ir realybė apie įkraunamuosius hibridus
Nepaisant akivaizdžių įkraunamųjų hibridų privalumų, visuomenėje jų vaidmuo suvokiamas vis dar miglotai.
Mitas nr. 1: PHEV modelių baterijos trumpai tarnauja.
Neretai tenka susidurti su mitu, esą PHEV modelių baterijos trumpai tarnauja. Atitinkamai daroma prielaida, kad ir paties automobilio tarnavimo laikas sutrumpėja, mat baterija yra viena brangiausių jo dalių. Tačiau dabartiniuose modeliuose diegiamos pažangios energijos valdymo sistemos užtikrina optimalų baterijų veikimą ir atitinkamai - ilgaamžiškumą. Vartotojų tyrimų organizacijos „Consumer Reports“ duomenimis, įkraunamųjų hibridų baterijos sukurtos taip, kad nepriekaištingai veiktų ne mažiau nei dešimtmetį. Europoje visi gamintojai įpareigoti suteikti PHEV modeliuose montuojamoms baterijoms 8 metų arba 160 000 kilometrų garantiją - tokios pat trukmės, kaip ir taikomą elektromobiliams.
Mitas nr. 2: Su PHEV automobiliais elektros režimu nuvažiuojamas atstumas yra nereikšmingas.
Daugelis potencialių PHEV modelių pirkėjų nerimauja, jog su šiais automobiliais elektros režimu nuvažiuos nereikšmingą atstumą. Pavyzdžiui, viename populiariausių kompaktinių universalų segmento modelyje „Opel Astra Sports Tourer GSe 225 PHEV“ montuojamas 12,4 kWh talpos akumuliatorius leidžia vien elektros energija nukeliauti iki 65 km (pagal WLTP metodiką). Lietuvoje toks atstumas reiškia, kad neišmetant teršalų galima pasiekti visus tradicinės darbo dienos tikslus: nuvežti vaikus į mokymosi įstaigas, važiuoti į darbą, aplankyti parduotuves ir pan. Štai „Astra“ hibride naudojamas 1,6 litro benzininis variklis su turbokompresoriumi išvysto 181 AG galią, o elektros motoras suteikia papildomas 110 AG. Dėl tokios galios sistemos universalas nuo 0 iki 100 km/val. greičio gali įsibėgėti per 7,5 sek ir išvysto maksimalų 235 km/val. greitį.
Mitas nr. 3: PHEV modelių baterijų gamybos poveikis aplinkai yra didesnis nei jų ilgalaikė nauda.
Įvertinus visą baterijos naudojimo ciklą aiškėja, kad, nepaisant poveikio aplinkai gamybos metu, ilguoju laikotarpiu PHEV modelių baterijos atsveria pradinį anglies dvideginio išmetimą. Štai Tarptautinės švaraus transporto tarybos ekspertų tyrimo rezultatai parodė, kad įkraunamieji hibridai gali išmesti iki 50 proc. mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei tradiciniai.
Mitas nr. 4: PHEV modelių baterijų įkrovimas trunka labai ilgai.
Dar vienas populiarus mitas - ilgai trunkantis PHEV modelių baterijų įkrovimas. Tarkime, prisijungus prie kintamosios srovės sieninio 7,4 kW galios įkroviklio, minėto „Opel Astra“ PHEV modelio bateriją pavyks visiškai įkrauti vos per 2 val. Tiek šį, tiek daugelį kitų įkraunamųjų hibridų galima pakankamai sparčiai įkrauti per paprasčiausią namų kištukinį lizdą - jam nebūtina papildoma įkrovimo įranga.
Mitas nr. 5: Aukšti PHEV modelių eksploatavimo kaštai.
Dar vienas įkraunamuosius hibridus supantis mitas - aukšti jų eksploatavimo kaštai. O būtent galimybė naudoti elektros pavarą leidžia vairuotojams smarkiai sumažinti degalų išlaidas. Daugybė tyrimų rodo, kad apie 80 proc. kasdienių kelionių galima įveikti vien elektra, taip gerokai sumažinant kuro sąnaudas.
Mitas nr. 6: Vairuoti PHEV yra nuobodu.
Yra žmonių, manančių, kad vairuoti įkraunamuosius hibridus yra nuobodu. Tačiau tai netiesa. PHEV privalumas - galimybė aktyvuoti skirtingus vairavimo režimus: tarkime, važiuoti naudojant tik elektros pavarą ar aktyvuoti abu galios šaltinius ir važiuoti sportiškai. Netgi ikoniškiausių sportinių automobilių gamintojai vis dažniau sąmoningai kuria PHEV modelius, nes juose gali suderinti komfortą ir dinamiškumą.
Mitas nr. 7: Menkas PHEV modelių pasirinkimas ir didžiulė jų kaina.
Kitas paplitęs mitas - menkas PHEV modelių pasirinkimas ir didžiulė jų kaina. Iš tiesų įkraunamųjų hibridų pardavimo apimtys nuosekliai auga, plečiasi ir jų pasiūla: daugelis gamintojų siūlo skirtingų kėbulų, dydžių bei kainų modelius, kad šie atitiktų įvairių pirkėjų poreikius ir galimybes. „Consumer Reports“ analitikai skaičiuoja, kad 2023 metais PHEV modelių pardavimas visame pasaulyje augo 60 proc. ir siekė per 4,6 mln. vienetų. Skirtingose šalyse taip pat galioja įvairios PHEV modelių įsigijimo finansinės paskatos ir subsidijos, kurios sumažina pradines pirkėjų išlaidas ir taip pagreitina įkraunamųjų hibridų atsiperkamumą, palyginus su benzininiais automobiliais. Pavyzdžiui, Lietuvoje iki 50 tūkst. eurų kainuojančių naujų PHEV automobilių įsigijimui taikomos Aplinkos ministerijos subsidijos.
Statistika ir tendencijos
Statistika rodo, kad pirkėjams reikia įvairių modelių. „DataCenter“ duomenimis, pernai Lietuvoje daugiausia - 38 proc. - parduota naujų hibridinių automobilių. Jiems įkandin sekė modeliai su benzininiais varikliais (33 proc.), dyzeliniai automobiliai (19 proc.) ir elektromobiliai (7 proc.).
Nuo scenos nužengti dar neketina ir tradiciniai benzininiai bei dyzeliniai varikliai, tačiau alternatyviosios pavaros pamažu perims vis didesnę rinkos dalį. Tad kaip nepasiklysti šiame informacijos lauke ir suprasti, kas yra kas? Vartotojams dar svarbiau - kada ir kokią galios sistemą geriau rinktis?
Dalis gamintojų siūlo savo gaminius su kone visų tipų galios sistemomis: tiek hibridinėmis, tiek sudarytomis vien iš benzininių ar dyzelinių variklių, tiek elektrinėmis. Tad vairuotojai gali išmėginti vieną modelį ir išsirinkti tinkamiausią pavarą. Vienas tokių pavyzdžių yra populiaraus kompaktinių automobilių segmento modelis „Opel Astra“. Jo elektrinė 156 AG galios pavara kartu su 54 kWh baterija leidžia viena įkrova įveikti iki 412 kilometrų. Taip pat galima rinktis dalinę hibridinę, iš tinklo įkraunamą hibridinę galios sistemas ar tiesiog benzininį arba dyzelinį variklius.
E. Babelis atkreipia dėmesį, kad, išnaudojus didžiąją dalį elektros energijos, skirtinguose modeliuose skirtingai sumažėja ir automobilio dinamika. Tiesa, tai priklauso nuo to, kokio galingumo varikliai sumontuoti automobilyje. Štai eksperto minėtas „Volkswagen“ į savo hibridinius modelius įprastai montuoja 1,4 litro darbinio tūrio benzininį variklį, išvystantį 150 AG, kartu su 110 AG elektriniu motoru - abu šie agregatai varo priekinius ratus. Tuo tarpu sportiškojo prancūzų „Peugeot 508 PSE“ modelio priekinius ratus suka 1,6 litro darbinio tūrio benzininis variklis, sukuriantis 200 AG jėgą, o jam talkina net du elektriniai motorai, išvystantys po 110 AG kiekvienas, sumontuoti ant priekinės bei galinės ašių. Taigi, išsikrovus baterijai, galios pokytis pastarajame modelyje neišvengiamai bus labiau juntamas. Svarbiau tai, kad tokios konstrukcijos hibridinė pavara sukuria efektyvią galimybę automobiliams būti varomiems keturiais ratais, o dėl itin tikslaus elektrinės pavaros galios perdavimo elektrinė visų varančiųjų ratų sistema smarkiai prisideda prie automobilio stabilumo bei saugumo kelyje. Būtent tokią sistemą „Peugeot“ naudoja ir populiariame SUV modelyje 3008. Dėl to 300 AG galią generuojanti iš tinklo įkraunama hibridinė šio modelio versija yra vienintelė, kuri gali būti varoma visais keturiais ratais.
Patogus kompromisas
Paklaustas, ar įkraunamasis hibridas gali būti vadinamas aukso viduriuku tarp vidaus degimo varikliais ir elektra varomų automobilių, E. Babelis sako, kad tai veikiau kompromisas. „Ir Europos Sąjunga su labai griežtais aplinkosaugos reikalavimais lieka patenkinta, ir žmogus turi automobilį, kurį gali naudoti neprisirišdamas prie įkrovimo infrastruktūros“, - konstatuoja žurnalistas. Automobilių žinovas pamini, kad daugelyje didžiųjų Europos miestų įkraunamieji hibridai yra itin populiarūs dėl to, kad jais galima įvažiuoti į centrines miesto dalis - dažnai jose leidžiama važinėti tik elektrinėmis transporto priemonėmis. Taip pat kai kuriose šalyse tokio tipo automobilių pirkėjai bei vairuotojai gauna įvairių lengvatų. Tarptautinės švaraus transporto tarybos ekspertų tyrimo rezultatai parodė, kad iš tinklo įkraunami hibridiniai automobiliai (angl. Plug-in Hybrid Electric Vehicles, arba PHEV) gali išmesti iki 50 proc. mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei tradiciniai.
tags: #daugiausia #el #energijos #sunaudojantys #irenginiai #automobilyje