Nenaudojamos padangos ir ratlankiai ne tik teršia gamtą, bet ir sukuria palankias sąlygas veistis įvairiems gyvūnams. Naudotos padangos netik kelia pavojų aplinkai tačiau ir gali turėti įtakos žmogaus sveikatai. Taip pat padangos neretai tampa gaisro priežastimi. Vis dar atsiranda žmonių atsikratančių senas padangas jas deginant. Jas deginant į aplinką išskiriama daug kenksmingų medžiagų, kurios pavojingos ne tik žmogaus sveikatai, bet ir aplinkai.
„UN Comtrade Database“ - oficiali Tarptautinės prekybos statistika - skelbia, jog per paskutinius penkerius metus į Lietuvą įvežama maždaug po 40 tūkst. tonų padangų, o surenkama ir išgabenama perdirbimui į užsienį tik apie 15 tūkst. tonų. Metinis perviršis, įvairiais skaičiavimais siekia apie 8 tūkst. tonų.
Lietuvos kaimynė Švedija net 55 proc. tokių atliekų panaudoja energijai išgauti. Tuo tarpu kaimyninėje Lenkijoje iš jų gaminamos įvairios kelių ir stadionų dangos, naudojamos kaip cemento komponentas, gaminama šiluma. Absoliutus lyderis Europoje šioje srityje - Portugalija, Italija ir Danija. Šių šalių produkcija eksportuojama ir į kitas šalis.
Lietuvoje kasmet susidaro apie 30 tūkst. tonų senų padangų ir 5 tūkst. tonų nenaudojamų ratlankių. Padangos dažniausiai atsiduria sąvartynuose, šiukšlių aikštelėse, pastogėse, o ratlankiai paliekami rudyti garažuose ir kiemuose.
Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios aplinkosaugos institucijos nuolat primena, kad už ne vietoje išmestą padangą gali tekti atlyginti žalą, kuri siekia daugiau kaip 140 eurų. Skaičiuojama, kad guminės padangos, patekusios į gamtą, suyra apytikriai per 120-140 metų. Perdirbamos jos gali pavirsti įvairiomis dangomis sporto aikštynams ar žaidimų aikštelėms ir kitais gaminiais, kuriems tinka perdirbta guma.
Iššūkiai ir sprendimai
„Problemos žinomos ir jos neišsprendžiamos per labai trumpą laiką. Net gyventojai iš garažų jas vis dar traukia. Jau galvojome, kad po intensyvios reklaminės ir šviečiamosios kampanijos per praėjusius metus žmonės atsikratys senomis padangomis, juk susitvarkyti tikrai yra nebrangu. Tačiau paaiškėjo, jog ne. Žmonės jų dar randa ir randa. Gal tvarkydami sodybas, pamiškes… Bet pagrindinė problema, kad kol kas sunku įtinkinti kai kuriuos prekybininkus, kad ir jiems tinkamai tvarkyti tokias atliekas taip pat naudinga. Tereikia prisijungti prie centralizuotai jau veikiančios sistemos. Svarbu suvokti, jog narystė AGIA organizacijoje tikrai kainuos pigiau, nei nelegalių būdų paieška.“, - teigia R. Zdanevičienė, Autogamintojų ir importuotojų asociacijos „AGIA“ vadovė.
Asociacijos direktorės teigimu, panaudotų padangų eksportas iš Lietuvos kiekvienais metais auga, o oficialiai veikiantys padangų pardavėjai, turimais duomenimis, tikrai tokių kiekių neįveža. Situaciją iš esmės būtų galima pakeisti, jei pavyktų įtinkinti prie atsakingo požiūrio į tvarkymąsi prisijungti turgaus prekeivius ir internetu padangas pardavinėjančius juridinius bei fizinius asmenis.
Nors senų padangų surinkimas turėtų būti nemokamas, tačiau iki šiol Lietuvoje ši sistema neveikia iki galo. Taip nutinka dėl to, kad nemaža dalis gamintojų ir importuotojų, kurie pagal įstatymus privalėtų finansuoti susidarančių atliekų sutvarkymą, to nedaro. Tų lėšų, kurios surenkamos iš sąžiningų padangų importuotojų, nepakanka visų senų padangų tvarkymui finansuoti, todėl labai dažnai pasitaiko, kad servise pakeitę padangas, senas sukrauna į automobilio bagažinę, o pasilikdami ima kelių eurų mokestį, kurį įskaičiuoja į padangų keitimo kainą.
Pavyzdžiui, atliekų tvarkymu užsiimanti bendrovė „Atliekų tvarkymo centras“ surenka naudotas padangas. Kaip sako įmonės direktoriaus pavaduotojas Audrius Puškorius, dėl pasikeitusios situacijos pasaulio rinkose bei krintančios naftos ir kitų žaliavų kainos įmonė yra priversta didinti mokestį už šių atliekų priėmimą. Geresnė situacija yra su tomis įmonėmis, kurios bendradarbiauja su Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacija (ENTPTA). Iš tų automobilius ardančių ir dalis parduodančių įmonių, kurios yra pasirašiusios sutartis su ENTPTA, padangos yra surenkamos nemokamai, jų surinkimą ir perdirbimą finansuoja Gamintojų ir Importuotojų Asociacija (GIA).
Miškininkai taip pat aktyviai prisideda prie aplinkos tvarkymo. Šalčininkų regioninio padalinio miškininkai surinko net 52 tonas. Kretingos regioniniame padalinyje darbuotojai praėjusiais metais surinko beveik 27 tonas padangų, Nemenčinės regioniniame padalinyje miškininkai pašalino 20 tonų senų padangų. 2019 m. miškuose išmestų nenaudojamų padangų rasta beveik 157 tonos, 2018 m. - dar daugiau.
Padangų atliekoms nuo 2016 m. Lietuvoje taikoma užduotis - perdirbti (ar kitaip panaudoti) ne mažiau kaip 80 proc. tokių atliekų.
Kur ir kaip galima legaliai atsikratyti senomis padangomis?
Legaliai atsikratyti padangomis Lietuvoje galima net penkiais būdais:
- Tokį pat kiekį, kokį perki, atiduodant pardavėjui.
- Paliekant automobilių servise, kuriame tos padangos keičiamos.
- 4 vnt. ir daugiau priduodant į specializuotus atliekų surinkimo punktus.
- Perdirbimo įmonėse, kurios už tam tikrą kiekį padangų gali pasiūlyti simbolinį atlygį.
- Specializuotose aikštelėse, kuriose priimamos padangos.
Tinkamai sutvarkyti senas padangas galima nemokamai, tačiau svarbu žinoti, kur tai galima padaryti.
Nenaudojamų padangų ir ratlankių supirkimas
Senų padangų ir ratlankių pardavimas yra geras būdas sumažinti taršą gamtai bei pašalinti susikaupusias šių atliekų krūvas. Naudotų padangų mažmenininkai ir metalo laužai gali turėti senų padangų ir ratlankių poreikį. Tačiau jie gali turėti įvairių taisyklių, pagal kurias superkamos naudotos padangos ir ratlankiai. Geriausias būdas sužinoti apie jų paslaugas tai kreiptis į juos.
Atvežus nenaudojamas padangas ir ratlankius, jie bus patikrinti ir išbandyti. Padangos tikrinamos naudojant unikalius ir specializuotus aparatus. Patikros metu padanga tikrinama, ar nėra išsipūtimų, įtrūkimų, ar jose nematyti jokių vinių, varžtų, stiklų. Taip pat apžiūrima, ar padanga nėra labai nusidėvėjusi ir ar padangos siūlės dar tvirtos ir tinkamos tolimesnei eksploatacijai.
Ratlankiai tikrinami dėl apgadinimo. Jie tikrinami apžiūrint, ar nėra įtrūkimų, įlenkimų, įbrėžimų. Taip pat apžiūrima, ar ratlankiai nėra virinti, ar jie išlaikė savo estetinį grožį. Kaip jūs galite įsivaizduoti, kiti klientai, norintys atnaujinti savo automobilio išvaizdą nori gražių ir nenusidėvėjusių ratlankių. Didelę įtaką ratlankių supirkime turi ir centriniai dangteliai. Nepilnos komplektacijos ratlankių superkamoji kaina krinta.
Pinigai, kuriuos gaunate iš parduodamų padangų ir ratlankių, visada priklausys nuo tokių veiksnių kaip dydis, kokybė ir paklausa. Gali būti pirkėjų, kurie už panaudotą padangą ar ratlankį gali sumokėti 40 € ir daugiau, o taip pat gali būti pirkėjų, kurie už jas nemokės daugiau 10 €.
Baudos už netinkamą atliekų tvarkymą
Bauda fiziniams asmenims gali siekti nuo įspėjimo arba nuo 30 iki 90 Eur, o maksimali - nuo 2300 iki 2900 Eur. Baudos dydis tiesiogiai susijęs ir priklauso nuo pašalinto atliekų kiekio. Juridiniams asmenims baudos siekia nuo 300 iki 850 Eur, ir maksimali - nuo 1700 iki 6000 Eur.
Senų padangų perdirbimas: lietuvių mokslininkai atvėrė kelius į statybų pramonę
tags: #nenaudojamu #padangu #supirkimas