Nelegalų kuro ir cigarečių gabenimą į Lietuvą žlugdo nauja muitininkų naudojama mobilioji degalų kiekio matavimo įranga.
Automobiliai atrenkami įvažiavimo į Lietuvos Respubliką kanale įvairia turima medžiaga - naudojant rizikos profilius, skaičiuojant įvažiavimo kartus ir vizualiai žiūrint.
Bakuose yra padaromos pertvaros, įpilamas kažkoks kiekis kuro, kita dalis yra užpildoma cigaretėmis.
Kai kuriuose bakuose būna tik keletas litrų, kad būtų kuro kvapas, o visas bakas pilnas cigarečių.
Vieno automobilio patikrinimas trunka priklausomai nuo bako talpos - nuo 15 min. iki pusvalandžio.
Vairuotojai, turintys ir naudojantys automobilį, turi atsižvelgti į daugelį dalykų.
Vienas iš svarbiausių automobilio nuosavybės aspektų yra degalų sąnaudos, todėl supratimas apie automobilių degalų bakus yra labai svarbi lygties dalis.
Automobilio degalų bakas - tai talpykla, kurioje laikomi automobilio variklį maitinantys degalai.
Bakas paprastai būna automobilio gale ir yra skirtas laikyti pakankamai degalų, kad automobilis veiktų ilgesnį laiką.
Pagrindinė automobilio degalų bako funkcija - saugoti degalus, reikalingus automobilio varikliui maitinti.
Kuras yra būtinas automobilio varikliui ir yra gyvybiškai svarbus degimo proceso elementas, kuris priverčia Jūsų transporto priemonę judėti.
Veikimo principas atrodo gana paprastas - degimo kameroje susimaišęs su tiekiamu oru kuras užsidega, sukuria energiją ir galiausiai tampa išmetamosiomis dujomis, tačiau pati tiekimo sistema yra gana sudėtinga.
Kuro siurblio pagalba iš, dažniausiai automobilio gale esančio, degalų bako kuras keliauja į priekyje esantį variklį.
Degalų tiekimas: Degalų bakas tiekia degalus į variklį per degalų siurblį, kuris yra bako viduje.
Degalų matuoklis: Automobilio prietaisų skydelyje esantis degalų matuoklis vairuotojui rodo, kiek degalų yra bake.
Sauga: Degalų bakai suprojektuoti taip, kad būtų saugūs ir neleistų ištekėti degalams.
Yra keli automobilių degalų bakų tipai, ir kiekvienas jų turi savų privalumų ir trūkumų.
Plastikiniai degalų bakai yra labiausiai paplitęs degalų bako tipas šiuolaikiniuose automobiliuose.
Jie yra lengvi, nebrangūs ir gali būti įvairių formų ir dydžių, kad tiktų įvairioms transporto priemonėms.
Plieniniai degalų bakai buvo labiausiai paplitęs degalų bakų tipas iki plastikinių degalų bakų išpopuliarėjimo.
Plieniniai bakai yra patvarūs ir gali atlaikyti didelę jėgą, tačiau jie yra sunkūs ir linkę rūdyti.
Aliuminio degalų bakai yra lengvi ir atsparūs korozijai, todėl puikiai tinka aukštos klasės automobiliams.
Kompozitiniai degalų bakai gaminami iš įvairių medžiagų, pvz., plastiko ir anglies pluošto.
Jie yra lengvi, tvirti ir atsparūs korozijai, todėl yra puikus pasirinkimas aukštos klasės transporto priemonėms.
Reguliariai tikrinkite, ar degalų bakas yra sandarus ir nepažeistas.
Palaikykite degalų baką švarų.
Bake gali kauptis nešvarumai ir šiukšlės, dėl kurių gali užsikimšti ir kilti kitų problemų.
Naudokite aukštos kokybės degalus.
Naudodami nekokybiškus degalus galite sugadinti degalų baką ir kitas variklio dalis.
Reguliariai tikrinkite degalų - kuro filtrą.
Kuro filtras yra atsakingas už priemaišų pašalinimą iš degalų prieš jiems patenkant į variklį.
Automobilio degalų bakas yra labai svarbi transporto priemonės sudedamoji dalis, kurios neturėtumėte laikyti savaime suprantamu dalyku.
Tinkamai rūpindamiesi savo automobilio degalų baku ne tik užtikrinsite sklandų automobilio veikimą, bet ir padidinsite jo ilgaamžiškumą.
Labai svarbu atkreipti dėmesį į degalų bako priežiūrą ir nedelsiant spręsti bet kokias problemas, kad ateityje išvengtumėte didesnių problemų.
Didžioji dauguma šiandieninių automobilių vis dar varomi vidaus degimo varikliais, kuriuose įmontuotos pažangios kuro tiekimo sistemos.
Kadangi degalų sistema yra būtina jūsų automobilio variklio veikimui, bet kokie nedideli gedimai gali visiškai sustabdyti kuro padavimą, o tuo pačiu ir variklio darbą.
Viena iš priežasčių, kodėl automobilių gamintojai gali iš mažų variklių išspausti stebėtinai daug galios, yra patobulėjusios kuro sistemos.
Kone visos kuro sistemos detalės yra gaminamos naudojant kitokį dizainą nei prieš 20 metų.
Pavyzdžiui, visuose dyzeliniuose ir daugelyje benzininių modernių variklių naudojami aukšto slėgio degalų siurbliai, sutvirtintos kuro linijos, sumontuoti elektroniniai purkštukai bei integruoti įvairūs davikliai našesniam kuro tiekimui.
Pakankamai dažnas atvejis, kai susiduriame su dyzelinių automobilių kuro sistemos gedimais.
Atrodo turėtų užtekti dyzelinį kurą automobiliui pirkti degalinėje.
Tačiau nors ir degalinėse stengiamasi užtikrinti kuro kokybę, bei švarą to nepakanka, kad būtumėte tikri, jog į jūsų kuro baką nepapuolė jokių pašalinių teršalų.
Nuo teršalų kurie papuola į automobilio kuro baką visiškai apsisaugoti tikrai nepavyks.
Jei taip nutiktų, kad pamirštumėte laiku pasikeisti kuro filtrą, tuomet užterštas kuro filtras sumažins kuro praleidimą.
Toliau dirbant varikliui kuras bus priverstinai traukiamas per filtrą.
Pažeidus kuro filtrą patenka teršalai į variklio kuro tiekimo sistemą į dyzelinį kuro siurblį.
Pasunkėja variklio paleidimas.
Nelegalų kuro ir cigarečių gabenimą į Lietuvą žlugdo nauja muitininkų naudojama mobilioji degalų kiekio matavimo įranga.
Vieno automobilio patikrinimas trunka priklausomai nuo bako talpos - nuo 15 min. iki pusvalandžio.
Šaltą darbo dienos rytą su Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities viršininku Igoriu Tkačenko ir vyresniuoju inspektoriumi Andriumi Dikevičiumi susitinkame Lentvaryje esančioje „Emsi“ degalinėje.
Degalinių patikrinimus inspekcijos darbuotojai daro nuolat visoje Lietuvoje.
Galbūt keistokai atrodo tik tai, kad patikrinimai yra planiniai ir degalinių atstovai apie laukiamą patikrinimą būna informuojami 10 dienų prieš atvykstant inspektoriams.
Neplanuotus patikrinimus Lietuvos metrologijos inspekcija degalinėse atlieka tik tuomet, kai sulaukia degalinių klientų nusiskundimų.
Kaip pasakojo I. Tkačenko, tai nėra labai dažna.
Prieš aštuoniolika metų, kai tik pradėjau inspekcijoje dirbti, baudėme vos ne kas trečią degalinę dėl neteisingo pylimo, laiku neatliktos matavimo priemonių patikros, plombavimo, bet per tą laikotarpį labai stipriai pažeidimų sumažėjo.
Per paskutinius ketverius metus pažeidimų iš viso nenustatėme, o nusiskundimų kokių gal keturis per metus sulaukiame.
Nustačius pažeidimą bauda skiriama degalinės vadovui, baudos dydis - nuo 43 eurų.
Atvykus į degalinę iš pradžių laukia keletą minučių užtrunkantis dokumentų tikrinimas: anksčiau atliktų patikrų, kolonėlių sertifikatai.
Jį atlikus pasirenkama, kurie dozatoriai ir kurių degalų pylimas bus tikrinamas.
Kiekvienas „pistoletas“ taip pat turi sertifikatą.
Jie turi būti plombuojami.
Tai daroma ne šiaip, o pagal plombavimo schemas: jose konkrečiai nurodyta vieta, kur turi būti užplombuotas dozatorius, nes kitaip būtų galimybės juos reguliuoti.
Lentvaryje esančioje degalinėje nusprendžiama patikrinti, ar tiksliai pilami dyzelinas ir 95 rūšies benzinas.
Iš viso - tikrinami keturi dozatoriai.
Su savimi Lietuvos metrologijos inspekcijos darbuotojai atsiveža ir specialų įrenginį, į kurį pilama po 10 l degalų.
Matuojant dyzelino ir benzino dozatorius leistina 0,5 proc. paklaida, dujoms - 1 proc.
Prieš pradedant matuoti, ar degalinėje tiksliai matuojami pilamų degalų kiekiai, inspektoriai pačiose kalonėlėse dar patikrina, ar nėra pažeistos plombos.
Jos naudojamos tam, kad nebūtų galima pakeisti degalų kiekio, kuris yra iš tiesų išnaudojamas.
Degalinių patikrą atlieka įgaliotos laboratorijos, kurios turi licencijas atlikti metrologinę patikrą.
Mes atliekame tik kontrolę: ar iš tiesų tos laboratorijos viską padaro pagal dokumentus, kurie yra išrašyti degalinėms.
Laboratorijos patikrinimus daro kasmet pačių degalinių iškvietimu.
Apžiūrinėdamas nepažeistas degalinėje plombas inspekcijos atstovas teigė, kad daugiausia nusiskundimų iš gyventojų dėl neva neteisingai įpilamų degalų sulaukiama, nes patys transporto priemonių savininkai ne visada žino, kokio dydžio jų automobilio degalų talpa.
Įdeda „pistoletą“, prisipila ir sako, man rodo, kad įpylė 40 l, o mano bakas - 35 l.
Iš tiesų dažnai paaiškėja, kad bakas yra mažesnis.
Jis taip pat paminėjo, kad pasipiktinimų sulaukiama iš žmonių, kurie pila degalus į plastikinę tarą - skundžiasi, kad vėl prašoma sumokėti už daugiau litrų nei taros talpa.
Tačiau Lietuvos metrologijos inspekcijos atstovas priminė, kad plastikinė tara gali išsipūsti, todėl į ją taip pat gali sutilpti daugiau degalų.
Be to, pilant pilną degalų baką nereikia pamiršti, kad užsipildo ir įvairūs kakleliai, vamzdeliai - kas gali sudaryti iki poros litrų degalų, tikino inspekcijos atstovas.
Ar tiksliai degalinės pila degalus, inspekcija matuoja specialiu įrenginiu.
Pilant degalus išmatuojama net jų temperatūra, kad tikslumas būtų preciziškas.
Pirmuoju pylimu sudrėkinama pati matavimo tara, kad matavimai būtų dar tikslesni.
Kiekvienu kartu išmatuoti vieną dozatorių degalai į matavimo įrenginį pilami 2-3 kartus.
Kaskart po 10 l.
Išnaudoti degalai nešvaistomi - jie vėl atgal supilami į degalų rezervuarą.
Tūrinis dozatorius matuoja tik tūrį, o kiekis yra apskaičiuojamas pagal temperatūrinę lentelę.
Tikrasis kiekis yra šiek tiek kitoks, nes temperatūrinis benzino išsiplėtimas yra didelis ir priklausomai nuo temperatūros jis arba susispaudžia arba prasiplečia.
Iš pradžių tikriname dyzelino dozatorius.
Visi pylimai patvirtina, kad abu tikrinimai parodo, kad nuo leistinos paklaidos nėra nukrypstama.
Kas yra metrologija?
Čia yra ir tikimybių teorijos.
Mes niekada negalime garantuotai pasakyti, kad čia viskas yra gerai.
Pirma, visada yra leistinos ir neleistinos paklaidos.
Antra, kad padarytume visų dozatorių patikrą, tai užtruktų visą dieną.
Mes sau to leisti negalime.
Todėl jei šis dozatorius visiškai gerai veikia, nereiškia, kad gerai veikia ir nepatikrintas.
Tiesiog atsitiktine tvarka pasirinkus ir patikrinus, galiu sakyti, kad šis dozatorius matuoja gerai.
Benzino dozatorių tikrinimas degalinėje Lentvaryje taip pat patvirtina, kad į automobilių bakus įpilama tiksliai tiek, kiek rašoma klientui.
Patikrinimo metu vienoje degalinėje praleidome daugiau nei valandą, tačiau inspekcijos atstovai tikina, kad tai tik mažoji laiko pareikalaujanti darbo dalis.
Vėliau kokį pusdienį pildysime dokumentus.
Per metus Vilniaus apskrityje pagal planinius patikrinimus inspekcija apsilanko apie 60 degalinių.
Iš viso Vilniaus apskrityje yra apie 130.
Lietuvos metrologijos inspekcija prižiūri ne tik degalus pardavinėjančius verslus, patikrinimai taip pat atliekami parduotuvėse, viešojo maitinimo įstaigose, turgavietėse, medicinos įstaigose ir pan.
Tikrinti mobiliojo degalų bako sandarumą yra labai svarbu, kad būtų galima efektyviai užkirsti kelią degalų nutekėjimui ir išvengti saugos pavojų.
Čia yra keletas bendrų tikrinimo būdų:
- Išvaizdos patikrinimas: Pirmiausia atlikite išsamų degalų bako išvaizdos patikrinimą, kad patikrintumėte, ar yra akivaizdžių naftos dėmių, alyvos ženklų ar degalų nutekėjimo požymių ant degalų bako paviršiaus.
- Slėgio testas: Tai yra tikslesnis tikrinimo metodas. Galite naudoti specialią slėgio bandymo įrangą, kad užklijuotumėte degalų baką ir užpildytumėte jį tam tikru dujų slėgiu (paprastai oro). Bendra slėgio vertė priklauso nuo degalų bako specifikacijų ir reikalavimų, paprastai tarp 0.1-0.3 MPA. Kai reikia užpildyti dujas, nurodytas laikas (pvz., 10-15 minučių). Jei slėgis sumažėja daugiau nei tam tikru diapazonu (pvz., 0.05MPA), tai reiškia, kad degalų bake yra nuotėkis, o nuotėkio taškas turi būti pritaikytas ir pataisytas.
- Degalų lygio stebėjimo metodas: Įdėkite tam tikrą degalų baką ir stebėkite degalų lygio pokyčius per tam tikrą laiką. Jei lygis smarkiai sumažėja nenaudojant degalų, degalų bake gali būti nuotėkis, tačiau šis metodas yra palyginti netikslus, nes kritimą lygyje gali būti paveikti kiti veiksniai, pavyzdžiui, degalų plitimas, tačiau jis gali būti naudojamas kaip priešakiniam inspekcijai.
- Vakuuminis testas: Išbandykite degalų baką, naudodami vakuuminio bandymo įtaisą. Įpurškite degalų bako vidų į vakuuminę būseną, o tada stebėkite, kaip prižiūrimas vakuuminis laipsnis. Jei vakuuminio laipsnis negali išlikti stabilus, ir yra didelė atkovoto reiškinio, kuris yra efektyvus, yra efektyvus nutekėjimai.
Aplinkosaugininkams paskelbus apie planuojamus taršos reidus gatvėse, visuomenėje pasklido ne tik pasipiktinimo, bet ir maistinio aliejaus kvapas.
Būtent šio skysčio kai kurie internautai pataria vairuotojams pilti į dyzelinių automobilių bakus, kad nereikėtų baimintis viršijus taršos normas netekti techninės apžiūros.
LRT.lt kalbinti ekspertai ramina, kad aliejaus lentynose nepritrūks, mat jo naudojimas turi mažai ką bendro su mažesne tarša.
Nuo š. m. Automobilių taršos patikra / E. Planais gatvėse tikrinti taršą nepatenkinti vairuotojai socialiniuose tinkluose jau seniau ėmė kurti įvairias specializuotas grupes, skirtas dalintis informacija apie aplinkosaugininkų reidų vietas.
Viena bene dažniausiai pasitaikančių rekomendacijų dyzelinių automobilių savininkams - degalus skiesti maistui skirtu aliejumi, pavyzdžiui, išgautu iš rapsų.
Visgi baimintis, kad aliejus jau netrukus taps deficitine preke, mat jį dyzelinių automobilių vairuotojai tiesiog išpirks, nereikėtų.
Nežinau, iš kur kilo tokia mintis, kad aliejus kažkaip gali sumažinti taršą.
Galbūt tai aktualiau, kai kalbame apie CO2 dujas aplinkoje, nes aliejus gaminamas iš augalinių, kitaip sakant, atsinaujinančių žaliavų.
Bet aplinkosaugininkai, stabdydami automobilius, ar techninės apžiūros stotyje dirbantys specialistai nematuoja dyzelinių automobilių CO2 taršos, matuojamas dūmingumas, t. y. kietosios dalelės.
Šiuo atveju dūmingumui aliejaus naudojimas įtakos neturi.
Tiesą sakant, su aliejumi galima tik sugadinti variklį, ypač jei jis yra naujas, šiuolaikinis.
Besibaiminantiems dėl aplinkosaugininkų reidų ir savo automobilių išmetamos taršos vertėtų vykti ne į parduotuvę įsigyti aliejaus, bet į autoservisą, ten būtų galima nustatyti tikrąją problemos priežastį.
Jeigu jau vairuotojas jaučia, kad jo automobilis viršija leistinas ribas, tai patarčiau apsilankyti autoservise ir paprašyti, kad būtų diagnozuota, kur yra problema.
Gali užtekti pakeisti oro filtrą, gali būti ir didesnių problemų, pavyzdžiui, susijusių su degalų siurbliu, purkštuvais ir pan.
Kad aliejus gali pridaryti daugiau žalos nei duoti naudos, perspėjo ir techninės apžiūros įmones vienijančios asociacijos „Transeksta“ atstovas spaudai Renaldas Gabartas.
Nuo „Euro 5“ standarto įvedimo, kai kuro aparatūra tapo preciziškai tiksli, biodyzelinas, t. y. iš aliejaus išgautas metilo esteris, nes aliejus tėra žaliava, net specialiai pagamintas kaip priedas mineraliniam dyzelinui, laikomas motorui pavojingu.
Neatsitiktinai ant degalų bako dangtelio klijuojamas perspėjimas „No biodiesel“, o grynas biodyzelinas gali būti naudojamas tik tam pritaikytuose varikliuose.
Automobiliams skirtose parduotuvėse galima rasti įvairių cheminių degalų priedų, skirtų variklių darbui pagerinti, dūmingumui ar kitų išmetamųjų teršalų kiekiui sumažinti ir t. t.
Tai reiškia didesnę garantiją, kad tas priedas nepakenks varikliui arba jei nepagerins situacijos, tai bent nepadarys nieko žalingo.
Beje, degalų pardavėjai irgi naudoja įvairius priedus variklių ilgaamžiškumui padidinti, kad neužsiterštų degimo kameros, degalų purkštuvai ir pan.
Jeigu degalinėje pilame pigesnių degalų, galbūt situaciją pagerinti galėtų automobilių prekių parduotuvėje įsigytas koks nors priedas, bet nereikia tikėtis, kad situacija būtinai iš karto pagerės.
Visgi, anot S. Pukalsko, renkantis įvairius cheminius priedus reikia išlikti budriems ir aklai nepasitikėti skambiais užrašais ant pakuotės.
Jeigu pamatytume kokį neaiškų priedą, ant kurio parašyta, kad jis mažina 20 proc. degalų sąnaudas, 50 proc. mažina dūmingumą, galima iš karto tokį produktą atmesti.
Stebuklų nebūna.
Anot R. Gabarto, sumažinti dyzelinių variklių poveikį aplinkai įmanoma bene vieninteliu būdu - naudojant vadinamąjį antrosios kartos biodyzeliną arba hidrintą augalinį aliejų, žymimą akronimu HVO (angl. Hydrotreated Vegetable Oil).
Palyginti su iškastinės kilmės dyzelinu, tokiu biodyzelinu varomi automobiliai į aplinką išmeta iki 90 proc. mažiau CO2, 30 proc. mažiau kietųjų dalelių ir 9 proc. mažiau NOx.
VILNIUS TECH universiteto mokslininkų atlikti eksperimentai liudija, kad net vienas bakas tokių degalų turi įtakos taršos matavimų rezultatams.
Savo ruožtu techninių ekspertizių įmonės „Transporto studijos“ direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius pažymėjo, kad apskritai klaidinga manyti, jog per techninę apžiūrą tikrinama, kiek ir kokių teršalų išmeta automobilis.
Techninės apžiūros tikslas yra patikrinti techninę automobilio būklę ir palyginti tai su tuo, kas buvo nustatyta tvirtinant transporto priemonės tipą, todėl tai yra variklio ir pagalbinių sistemų įvertinimas.
Tačiau tai neduoda absoliučių reikšmių, kiek ir kokių medžiagų išmetama nuvažiavus kilometrą.
Tai nėra automobilio taršos įvertinimas.
Į kolbą patekus išmetamųjų dujų išmatuojama, kiek šviesos yra išspinduliuojama ir kiek jos prasiskverbia.
Jei kietųjų dalelių kiekis per didelis, daroma išvada, kad variklis yra techniškai netvarkingas ir taršus.
Atkreipiamas vairuotojų dėmesys, kad pirmieji automobilių taršos kontrolės reidai bus prevencinio pobūdžio.
Per šias akcijas bus tikrinama stabdomų automobilių tarša, bet vairuotojams nebus taikoma administracinė atsakomybė.
Pirmieji prevenciniai reidai planuojami nuo balandžio.
Taip pat numatoma panaikinti aplinką teršiančių transporto priemonių techninę apžiūrą.
Remiantis kovo 20-ąją įsigaliojusiu Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymu, techninės apžiūros dokumentas baigs galioti po 48 valandų nuo sprendimo surašymo momento.
tags: #degalu #tikrinimas #automobiliu #bakuose