Variklio veikimo optimizavimas yra sudėtingas procesas, apimantis daugybę parametrų, tarp kurių svarbią vietą užima degimo kampas. Tinkamai sureguliuotas degimo kampas užtikrina efektyvų kuro sudegimą, gerą trauką ir ekonomiškumą. Tačiau, kaip ir daugelis automobilių sistemų, ji gali kelti iššūkius, ypač kai kalbama apie senesnius automobilius ar specifines kuro sistemas, pavyzdžiui, dujas.
Kas yra degimo kampas ir kodėl jis svarbus?
Degimo kampas, dar kitaip vadinamas uždegimo kampu, nurodo, kada uždegimo žvakė išskiria kibirkštį, palyginti su viršutiniu mirusiu tašku (VMT), kai stūmoklis pasiekia aukščiausią tašką. Tai yra kritinis parametras, nes degimo procesas trunka tam tikrą laiką, ir kibirkštis turi būti išskirta pakankamai anksti, kad kuras sudegtų optimaliu momentu, kai stūmoklis juda žemyn. Anot liaudies išminties, kuro oktaninis skaičius reiškia visas benzino savybes: ir degimo vėlyvumą, ir kuro kokybę, ir liepsnos taško temperatūrą, ir kaloringumą ir visus kitus kosminius parametrus, kaip užšalimo bei garavimo ir virimo temperatūras, spūdumą ir t.t. Beje, dar neverta ir pamiršti, kad benzino kvapas ir yra tas oktanas, kuris garuoja ir išgaruoja. O realiai oktaninis skaičius rodo tik atsparumą detonacijai.
Optimalus uždegimo kampas yra tas, kurio variklis "norėtų" gauti iš uždegimo sistemos, tačiau realybėje jis niekada nepasiekiamas. Jis priklauso nuo daugelio veiksnių: apsukų, apkrovos, kuro oktano skaičiaus, kompresijos, oro temperatūros ir drėgmės. Realus uždegimo kampas yra tai, ką uždegimo sistema pateikia varikliui. Visų uždegimo sistemos korektorių ir reguliavimų esmė yra išlaikyti realų uždegimo kampą kiek įmanoma arčiau optimalaus. Ir tai pavyksta tuo geriau, kuo "gudresnė" uždegimo sistema.
Klasikinė sistema gali jausti apsukas, slėgį įsiurbimo kolektoriuje ir oktano skaičių. Jei "išstatysi mietkes" su stroboskopu pagal gamintojo instrukciją, tai iš tiesų bus geriausiai sureguliuota (bet tik sistemos galimybių ribose!) su sąlyga, kad per visus metus nuo mašinytės pagaminimo nepakito išcentrinio ir vakuuminio korektorių charakteristikos, bakas bus pilamas benzinas su tiksliai tokiu oktano skaičiumi, kaip numatė gamintojas.
Nors stroboskopas yra naudingas įrankis, senesnei technikai jis gali būti ne pats geriausias sprendimas. Kaip žinai, senai technikai skirtas 76, 80, 93 oktano benzinas. Vis dėlto tenka pilti tai, ką turim - 95. Sveikiausias sprendimas senam varikliui yra reguliuoti degimo kampą ne pagal stroboskopą, o pasitelkus taip vadinamą knock sensor. Schemų, kaip jį pasidaryti, rasi internete. Tačiau svarbu suprasti, kad nei vienas prietaisas variklio taip idealiai nesureguliuos, kaip stroboskopas. Visi reguliavimo prietaisai yra skirti padėti surasti tikslius variklio darbo parametrus.
Problemos ir sprendimai
Viena iš dažnų problemų, ypač naudojant dujas, yra ta, kad automobilis gali "nevažiuoti normaliai" perjungus į benziną. Dujų sistemos instaliuotojai dažnai rekomenduoja pakeisti degimo kampą, teigdami, kad be jo bus blogai. Tačiau ne visada įmanoma mechaniniu būdu pakeisti degimo kampą, pavyzdžiui, "permetant diržą", nes tai gali sukelti per didelį uždegimo kampo pasikeitimą.
Vienas iš variantų, kaip spręsti šią problemą, yra pasigaminti reguliuojamą viršutinę velenėlio diržo žvaigždutę. Tokią detalę gali pagaminti gerai dirbantis tekintojas. Kaina gali svyruoti, tačiau pavyzdžiui, M20 varikliui tokia žvaigždutė kainuoja apie £60. Jei atidžiai paanalizuosi nuotrauką, nieko sudėtingo ten nėra, ir geram tekintojui tai turėtų būti įveikiama užduotis.
Kita problema gali kilti su sunkų užvedimą šaltu oru. Kai prieš porą metų buvo susireguliuotas degimo kampas, viskas buvo gerai, tačiau vėliau atšalus orams, automobilis pradėjo sunkiau kurtis. Dėl to kilo mintis vėl pasireguliuoti degimo kampą, tačiau nenorint palikinėti automobilio servise, kilo klausimas, ar tai galima atlikti savarankiškai.
Jei automobilis sunkiai kuriasi, verta patikrinti, kaip jis kuriasi pakaitinus žvakes. Tai galima padaryti atjungus temperatūrinį daviklį. Pakaitinus žvakes, viskas turėtų būti gerai. Tačiau, jei įjungus ir palaikius degimą ilgesnį laiką užsidega "CE" (sugedęs "coolant temperature sensor"), gali tekti spręsti ir šią problemą. Lygiagrečiai relės kontaktui galima pastatyti varžą, kad kol nekrūna generatorius, kompiuteris matytų tam tikrą temperatūrą (pvz., -10 laipsnių). Eksperimentuojant su įvairiomis varžomis (pvz., 2kOhm ar 5kOhm), galima rasti optimalų sprendimą. Pavyzdžiui, 5 kOhm varža gali būti per didelė, nes žvakes kaitins net prie 90 laipsnių. Sumažinus varžą iki 2 kOhm, automobilis gali užsikurti lengviau, o pašilus varikliui žvakių kaitinimas nebeveiks.
Benzino ir dyzelino variklių skirtumai užvedant
Transporto rinkoje dominuoja trys pagrindiniai variklių tipai: elektriniai, benzininiai ir dyzeliniai. Benzino ir dyzelino varikliai turi uždegimo sistemą, kuri reikalinga norint juos užvesti ir sklandžiai važiuoti. Tačiau šios sistemos skiriasi.
Dyzelinio variklio energija sukuriama į degimo kamerą įpurškus kurą, kuris sumaišomas su šiltu oru. Stūmoklio sukuriama suspaudimo jėga susprogdina mišinį, taip sukuriant energiją. Visa tai puikiai veikia šiltuoju metų laiku. Tačiau žiemą automobilius su dyzeliniu varikliu užvesti sunkiau nei benzininius. Norint užvesti dyzelinį variklį esant minusinei temperatūrai, reikalingos tvarkingos ir veikiančios pakaitinimo žvakės. Jų užduotis - pakaitinti kuro mišinį, kad lengviau įvyktų sprogimo procesas. Neveikiančios pakaitinimo žvakės dažnai tampa priežastimi, kodėl žiemą automobilis sunkiai ar visai neužsiveda.
Panašus, bet kiek kitoks principas yra benzininiuose varikliuose. Juose energijos sukūrimui naudojamos uždegimo žvakės. Kai susimaišo įleidžiami degalai ir oras, šios žvakės sukuria kibirkštį ir uždega mišinį. Taip atsiranda sprogimas ir sukuriama energija. Šis veikimo principas nepriklauso nuo lauko temperatūros. Uždegimo žvakių patikrinimas reikalauja tam tikrų žinių ir gali būti pavojingas, todėl gedimo atveju rekomenduojama kreiptis į profesionalus.
Degimo kampo reguliavimas
Karbiuratoriaus priežiūra ir reguliavimas
Nors diskusija daugiausia sukasi apie degimo kampą, svarbu nepamiršti ir kitų variklio dalių, kurios tiesiogiai veikia jo veikimą, pavyzdžiui, karbiuratorius. Jei benzininė žoliapjovė ar trimeris nedirba tinkamai, dažnai pakanka iš naujo nustatyti kuro/oro mišinį karbiuratoriuje. Dažnai tokio tipo prietaisams to pakanka ir jie vėl veikia sklandžiai. Iš esmės prietaiso neveikimo darbinėje padėtyje problema būna įtakota kliento nemokėjimo naudotis ir saugoti benzininės technikos.
Naudojant per daug alyvos, variklis jos nespės sudeginti, todėl apsineš vidaus elementai ir karbiuratorius. Taip pat gali tekti perreguliuoti karbiuratoriaus oro/kuro mišinio santykį. Svarbu naudoti tik vartotojo instrukcijoje aprašytus alyvos tipus. Nenaudokite senesnio nei 30 dienų benzino ir nelaikykite kuro tam neskirtoje taroje, nes benzinas tirpdo ir maišosi su plastiku, vėliau tai nusėda ant karbiuratoriaus ir cilindro sienelių. Naudokite tik sertifikuotus, iš spec. talpas. Po darbo nepalikite kuro prietaiso bake. Griežtai draudžiama transportuoti prietaisą su benzinu bake, nes gali įvykti savaiminis užsidegimas ar sprogimas!
Oro filtrą plaukite su šiltu vandeniu ir muilu po kiekvieno ilgesnio darbo su trimeriu. Užsinešęs filtras neapsaugo karbiuratoriaus nuo dulkių ir šiukšlių, ko pasėkoje prietaisui bus reikalingas rimtas remontas. Nevartykite trimerio su kuru, galite užpilti cilindrą. Tokiu atveju reikia išsukti žvakę, porą kartų lėtai patraukti užvedimo lyną ir bent 10 min. palaukti.
Jei prietaiso planuojate ilgai nenaudoti (pvz., prieš žiemą), paruoškite jį ilgam stovėjimui. Besisukančios dalys, sujungimai, reduktorius būtina sutepti specialiu tepalu. Dirbdamos be lubrikanto dalys itin greitai dėvisi. Atkreipkite dėmesį į instrukcijoje pateiktus įrenginio užvedimo nurodymus.
Jei kyla problemų su karbiuratoriumi, gali prireikti jį išplauti arba pakeisti oro filtrą. Oro filtras plaunamas su šiltu vandeniu ir muilu. Nenaudokite benzino ar alyvos! Jei turite patirties, galite pabandyti jį išvalyti su karbiuratoriaus valymo skysčiu. Jei vis tiek kyla problemų, rekomenduojama kreiptis į serviso tarnybą.
Profesionalai su savimi visada turi karbiuratoriaus reguliavimo raktą ir esant reikalui gali pasireguliuoti kuro/oro mišinį pagal poreikį. Duodant daugiau kuro padidės galia, bet išaugs sąnaudos, duodant per mažai kuro trimeris nedirbs maksimaliomis apsukomis.
Priedai ir jų paskirtis
Renkantis priedus žoliapjovei ar trimeriui, svarbu pasirinkti tinkamą įrankį darbui. Pjovimo valas skirtas neaukštai ar aukštesnei minkštai žolei/vejai pjauti. Su valu galėsite nupjauti labai tiksliai, apipjauti patvorius ir aplink kitus kietus objektus. Privalumai - mažos kuro sąnaudos. Minusai - reikės pirkti ir susukinėti valą į ritę. Valas yra dažniausias operatorių pasirinkimas.
Trijų ar keturių ašmenų peilis skirtas pjauti netolygiai, aukštai žolei (iki juosmens ir aukščiau). Privalumai - paprastesnis darbas, nes nereikės dažnai ištraukinėti nutrūkusio valo.
Aštuonių ašmenų diskas dedamas, kai pjaunama "kieta" žolė, tokia kaip nendrės, usnys, medžių ar krūmų jauni ūgliai ir panašiai. Dėl didesnio ašmenų skaičiaus sumažėja apkrovos reduktoriui. Privalumai - paprastesnis darbas, nes nereikės dažnai ištraukinėti nutrūkusio valo, o reduktoriaus apkrova bus mažesnė. Minusai - dar didesnės kuro sąnaudos ir šis darbo metodas reikalauja operatoriaus atidumo, nes nepastebėjus kieto objekto rizikuojate sulankstyti peilį, sugadinti reduktorių ar susižeisti. Mažesnis peilio kirtimo plotas, ilgiau užtruksite dirbdami.
36 ašmenų diskas naudojamas krūmų ir plonų medelių pjovimui. Kitaip tariant, atlikti valymo darbus. Priešingai nei kiti peiliai, šiuo disku ne kirsite, o pjausite. Todėl su šiuo peiliu sudėtinga pjauti žolę. Rekomenduojamas pjaunamų medžių/krūmų storis iki 30 mm. Privalumai - galėsite atlikti miško, pakelės ir kitus medžių/krūmų valymo darbus.
tags: #degimo #reguliavimas #benzinas