Automobilių statymas ant šaligatvių - aktuali problema daugelyje Lietuvos miestų, kelianti diskusijas dėl eismo saugumo, pėsčiųjų patogumo ir vairuotojų atsakomybės. Nors Kelių eismo taisyklės (KET) aiškiai draudžia statyti transporto priemones ant šaligatvių, vejų ar kitų tam neskirtų vietų, gyventojai dažnai susiduria su vietų trūkumu ir ieško alternatyvių sprendimų, kurie kartais virsta pažeidimais.
S. Žukausko gatvėje Kaune gyventojai susidūrė su ypač aštria automobilių stovėjimo vietų stygiaus problema. Po atliktų remonto darbų pirma eismo juosta buvo pertvarkyta į A juostą, skirta maršrutiniam transportui, todėl šimtai automobilių, kurie anksčiau čia galėjo stovėti, dabar neturi kur. Vienas gyventojas, palikęs automobilį ant šaligatvio įvažiavime, sulaukė 60 eurų baudos iš Kauno miesto savivaldybės, nes, kaip teigiama, nedalyvavo posėdyje. Vyras piktinosi, kad pati savivaldybė panaikino parkavimo juostą, o dabar baudžia vairuotojus už tai, kad jie neturi kur statyti automobilių.
Kaip teigia naujienų portalo skaitytojas, S. Žukausko gatvėje automobilių statymo vietų trūkumas toks didelis, kad atrodo, jog automobiliai turėtų stovėti „trimis aukštais“. Jis taip pat nurodo, kad netoliese esanti aikštelė yra mokama, bet nesaugoma, todėl iš esmės prilygsta viešai aikštelei, tačiau už jos naudojimą vis tiek reikia mokėti.
Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Eugenijus Juodis aiškino, kad S. Žukausko gatvė priskirta C gatvių kategorijai, kurioms taikomi griežti reikalavimai. Pagal statybos techninį reglamentą, šios kategorijos gatvėse automobiliai gali būti statomi tik izoliuotose aikštelėse ir šalia važiuojamosios dalies specialiai įrengtose juostose. Todėl galimybės statyti automobilius pirmojoje S. Žukausko gatvės eismo juostoje nėra.
Anksčiau Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius teigė, kad pokyčiai S. Žukausko gatvėje buvo atlikti siekiant užtikrinti eismo saugumą. Pirmoje juostoje paliktos transporto priemonės blogino matomumą ir didino avaringų situacijų tikimybę. Ateityje, įrengus viaduką, transporto srautas gatvėje išaugs, todėl reikės didesnio pralaidumo.
Panaši situacija yra ir kituose miestuose. Panevėžietė skundžiasi, kad automobiliai, statomi ant šaligatvių, jai, sunkiai vaikštančiai, sudaro didelę kliūtį, ypač nešant produktus. Ji taip pat kenčia nuo automobilių išmetamųjų dujų kvapo po langais ir teigia, kad šaligatviai yra skirti pėstiesiems, o ne automobiliams. Moteris mano, kad vietos automobiliams galėtų atsirasti išvežus nereikalingus automobilius iš kiemo arba įrengus stovėjimo aikštelę gretimo namo vietoje.
Daugiabučių kiemai dažnai būna pilni automobilių, ypač vakarais. Vietų trūkumas priverčia vairuotojus statyti automobilius ant žaliosios vejos, šaligatvių, prie prekybos centrų. Išvažiuoti iš tokių kiemų tampa sudėtinga, o pėstiesiems vaikščioti šaligatviais - nepatogu.
Miesto savivaldybės Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus specialistė Rosita Baltutytė teigia, kad gavus skundą dėl netinkamai pastatyto automobilio, faktas užfiksuojamas, rašomas protokolas ir pažeidėjas baudžiamas. Tačiau ji pabrėžia, kad teritorijos prie namų priklauso bendrijoms, kurios pačios rūpinasi automobilių stovėjimu. Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus darbuotojai kiemus tikrina tik gavę gyventojų skundą, o problemas dažniausiai sprendžia pačios bendrijos.
Kaip pavyzdys, Vaižganto gatvės 22-ojo namo gyventojai sulaukė leidimo statyti automobilius ant šaligatvio, bet tik nurodytu būdu - vienu ratu. Tokiu būdu pastatytas automobilis taisyklių nepažeidžia. Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus specialistai protokolus rašo tik tuomet, jei automobilis stovi *visas* ant šaligatvio.
Dauguma Vaižganto g. 22-ojo namo gyventojų pasirašė, kad būtų leidžiama statyti automobilius ant šaligatvio, nes kitos išeities nemato. Katedros gatvėje, pasak bendrijos pirmininkės Danutės Bagdonavičienės, automobiliams buvo kenkiama - nulupdavo veidrodėliai, pradurdavo padangos, išdaužydavo stiklus. Po daugumos gyventojų prašymo ir pritarus policijai, buvo išduotas leidimas statyti specialią lentelę, leidžiančią tokį stovėjimą.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių biuro viršininkas Virginijus Mačėnas pripažįsta, kad automobiliams statyti didžiuosiuose miestuose labai trūksta vietų. Jis teigia, kad policija reaguoja į skundus ir baudžia pažeidėjus, tačiau visų kiemų patikrinti negali, nes prioritetas teikiamas didesniems eismo saugumo pažeidimams.
Miestų kiemų infrastruktūros gerinimui Klaipėdos savivaldybė skyrė nemažai lėšų. Gyventojams nusprendus, kad automobiliai gali būti statomi ant šaligatvio, galima pateikti prašymą kelio ženklo lentelei statyti ir pagal numatytus reikalavimus parengus projektą įteisinti tokį stovėjimą. Svarbu, kad tokiam sprendimui pritartų dauguma gyventojų ir kad būtų numatytas patekimas prie laiptinių, vaikų vežimėliams bei specialiosioms tarnyboms.
Klaipėdoje, Bandužių gatvėje, gyventojai taip pat susidūrė su automobilių statymo vietų stygiumi. Dėl įrengtų pusiau požeminių šiukšlių konteinerių ir greta esančio prekybos centro, kuris aptvėrė savo teritoriją ir uždraudė statyti automobilius, laisvų vietų sumažėjo. Gyventojai, kurie anksčiau 10 metų statė automobilius prekybos centro aikštelėje, dabar priversti statyti ant šaligatvio ir sulaukia baudų.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Asta Kažukauskienė teigė, kad policijos pareigūnai privalo reaguoti į gaunamus pranešimus ir fiksuoti pažeidimus. KET numato, kad statyti automobilius draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus atvejus, kai tai leidžiama kelio ženklais ar specialiu leidimu), sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonėms neskirtose teritorijose. Policijos atstovė pripažino, kad automobilių statymo vietų trūkumo mieste problema yra žinoma, tačiau jos sprendimas nėra policijos funkcija.
Lietuvos Kelių eismo taisyklės (KET) griežtai draudžia sustoti ar statyti automobilius ant šaligatvių, vejų ar žaidimų aikštelių, nebent tai būtų specialiai leidžiama kelio ženklais ar oficialiu leidimu. Baudos už tokius pažeidimus paprastai svyruoja nuo 30 iki 100 eurų. Jei automobilis pastatytas taip, kad trukdo pėsčiųjų judėjimui, eismui ar avarinei prieigai, jis gali būti nutemptas, o tai užtraukia papildomas išlaidas.
Vairuotojai dažnai pateisina parkavimą šaligatvyje argumentais, kad „nėra vietos“ ar „sustojau tik minutei“. Tačiau teisiškai tokie pasiteisinimai neatleidžia nuo atsakomybės. Jei manote, kad bauda buvo skirta neteisingai, galite pateikti apeliaciją atitinkamai administracinei institucijai (savivaldybei arba policijai).
Netoli Kauno susidūrė keturi automobiliai: nukentėjo žmogus
Nors vietų automobiliams statyti trūksta, o gyventojai ieško kompromisų, svarbu nepamiršti, kad šaligatviai yra skirti pėstiesiems, užtikrinant jų saugumą ir patogumą. KET reikalavimai galioja visiems be išimties eismo dalyviams.
tags: #del #admistracinio #nusizegimo #passtatimo #automobilio #ant