Nuo balandžio 1 dienos Lietuvoje oficialiai leidžiama žiemines padangas pakeisti vasarinėmis. O nuo balandžio 10 dienos bus draudžiama važiuoti žieminėmis dygliuotomis padangomis. Ką reikia žinoti apie vasarines padangas?
Jei važiuojate ne su dygliuotomis padangomis, neskubėkite jų keisti, kadangi dėl Lietuvoje esančių permainingų orų pavasarį, dar galime sutikti ir sniego ir ledo. Nuo balandžio 10 iki lapkričio 10 dienos leidžiama važiuoti tik vasarinėmis, universaliomis arba žieminėmis padangomis. Draudžiama važiuoti dygliuotomis padangomis nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d.
Vos tik pradeda tirpti sniegas, daugelis vairuotojų stabteli prie garažo durų su tuo pačiu klausimu: ar dar galima važiuoti su žieminėmis padangomis, jei jos be dyglių? Atrodo, kad nieko blogo - jos juk dar geros, protektorius gilus, o rytai vis dar vėsūs. Tačiau įstatymas leidžia, bet fizika - ne visai.
Žieminės padangos pagamintos iš minkštesnio gumos mišinio. Ši guma geriau sukimba su šaltu keliu, kai temperatūra nukrenta žemiau +7 °C. Tokiu metu vasarinės padangos sukietėja, o žieminės suteikia stabilumą. Pavasarį tokios padangos tampa pernelyg lanksčios. Tai reiškia ilgesnį stabdymo kelią, mažesnį automobilio valdymo tikslumą ir greitesnį dėvėjimąsi. Kai oro temperatūra dieną peržengia +10 °C ribą, žieminė padanga jau nebeatlieka savo darbo taip, kaip turėtų.
Nuo balandžio mėnesio dauguma vairuotojų Lietuvoje pradeda keisti žiemines padangas į vasarines. Tačiau vien tik pakeisti padangas - nepakanka. Pagal Lietuvos kelių eismo taisykles, nuo balandžio 1 d. žieminės padangos nebeprivalomos, tačiau reali padangų keitimo riba turėtų būti ne data, o oro temperatūra. Vos tik ji nuolat viršija +7 °C - metas montuoti vasarines padangas.
Karštis daro didelį poveikį padangoms - tiek jų elgsenai, tiek ilgaamžiškumui. Esant aukštesnei nei +20 °C temperatūrai, padangų slėgis pradeda kilti, o kartu - ir vidinė trintis. Perkaitimas ypač pavojingas važiuojant dideliu greičiu, pilnu kroviniu ar nelygiu keliu.
Važiuojant įkaitusia kelio danga su žieminėmis padangomis, žieminių padangų pasipriešinimas riedėjimui yra daug didesnis nei vasarinių padangų. Su žieminėmis padangomis mažesnis stabilumas kelyje. Su žieminėmis padangomis pailgėja stabdymo kelias. Jei vairuotojas, norėdamas išvengti susidūrimo, kelyje turi atlikti staigų manevrą, kritinėje situacijoje automobilio valdymas nebus toks stabilus, kaip turėtų būti.
Padangų būklės tikrinimas
Ar reikalingas naujas padangų komplektas? Naujos padangos nėra pigus malonumas, todėl vairuotojai dažniausiai jas keičia tik esant rimtam poreikiui. Įsigyti naują komplektą gali prireikti ne tik pastebėjus, kad protektorius nusidėvėjęs - ženklų yra gerokai daugiau.
Pamatuokite protektoriaus likutį
Naujų padangų protektoriaus gylis siekia apie 8-9 mm. Su tokiu protektoriumi padangos užtikrina geriausią sukibimą su įvairiomis kelio dangomis ir puikias vandens sklaidymo savybes. Kuo likutis mažesnis, tuo šios savybės darosi prastesnės.
Nors stipriai susidėvėjęs protektorius gali būti pastebimas ir plika akimi, sužinoti ar jis atitinka anksčiau minėtus reikalavimus galima jį pamatavus. Patogiausias būdas pamatuoti protektoriaus likutį yra pasitelkus tam skirtą įrankį arba slankmatį. Tiesiog įstatykite jį į griovelį ir pamatuokite, koks atstumas tarp apatinės ir viršutinės protektoriaus dalies. Pamatuoti galite ir naudodami monetą - jeigu ją įstačius į griovelį nesimato žvaigždutės ant monetos krašto, tai padanga tinkama naudojimui (žieminėms padangoms naudokite dviejų, o vasarinėms vieno euro monetas).
Protektoriaus gylį būtinai pamatuokite keliose vietose, nes dėl blogo ratų suvedimo arba netvarkingos važiuoklės tam tikros zonos dėvisi greičiau. Minimalus leistinas vasarinių padangų protektoriaus gylis yra 1,6 mm.
Važiuojant mieste 50 km/h greičiu, stabdant, skirtumas tarp žieminių ir vasarinių padangų yra 2-3 metrai. Važiuojant užmiesčio keliu 90 km/h greičiu, stabdant, skirtumas tarp žieminių ir vasarinių padangų yra 13-16 metrų.
Padangų amžius irgi svarbus
Senos padangos yra pavojingos, net jeigu protektoriaus likutis vis dar tinkamas. Gamintojai rekomenduoja keisti padangas, jeigu jos yra pagamintos prieš daugiau nei penkis metus. Laikui bėgant gumos mišinys sukietėja ir nebėra toks elastingas, tvirtas.
Jeigu vairuotojas nepamena, kokio senumo jo turimos padangos, tą nustatyti galima radus ant padangos šono esančius keturis skaičius, apibrėžtus plona linija. Pavyzdžiui, skaičius 3112 reiškia, kad ji pagaminta 2012 m. Jeigu padangos tokios senos, kad buvo pagamintos iki 2000-ųjų, jos bus pažymėtos tik trimis skaičiais: pirmi du nurodys savaitę, kada padanga pagaminta, paskutinis - metus.
Jeigu padangos tokios senos, kad buvo pagamintos iki 2000-ųjų, jos bus pažymėtos tik trimis skaičiais: pirmi du nurodys savaitę, kada padanga pagaminta, paskutinis - metus. Patekę su tokiomis padangos į eismo įvykį, rizikuojate negauti draudimo išmokos.
Patikrinkite bendrą padangų būklę
Galiausiai, įvertinkite bendrą padangų būklę. Ilgainiui padangos gali sutrūkinėti, nusitrinti ir deformuotis. Perbraukite ranka per protektorių - jis turėtų būti tolygus, be jokių duobių ar bangų. Kartais vairuotojai randa į padangą įsmigusius varžtus ar vinis - juos turėtų pašalinti specialistai ir, jeigu įmanoma, sutvarkyti padangą.
Taip pat atidžiai apžiūrėkite padangų sieneles. Jos turėtų būti minkštos, elastingos, nesutrūkinėjusios. Vizualiai gerai atrodanti padanga gali būti nebetinkama naudoti, jei ji per sena.
Žieminių padangų naudojimas vasarą: rizika ir pasekmės
Kas nutinka naudojant žiemines padangas visus metus? Kadangi reikalavimai vasarinių padangų protektoriui yra mažesni, vairuotojai dažnai pasilieka sudėvėtas žiemines padangas eksploatavimui vasarą. Nors tai gali atrodyti kaip logiškas ir taupus pasirinkimas, taip daryti nerekomenduojama.
Žieminių padangų protektorius ir mišinys yra pagaminti naudojimui žemesnėse nei +7°C temperatūrose. Važiuojant įkaitusiu asfaltu vasarą žieminės padangos gali labai suminkštėti, gerokai padidinant riziką prarasti sukibimą. Tad rinkitės tik atitinkamam sezonui skirtas padangas ir vairuokite atsargiai.
Jeigu nusprendėte su žieminėmis padangomis važiuoti visus metus, prisiminkite, kad padangų tarnavimo laiką sumažinsite net 60 procentų. Žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos, žieminės padangos, kurios buvo eksploatuojamos visą pavasarį, vasarą ir rudenį, gali būti smarkiai nudilusios.
Žieminių padangų naudojimas šiltu metu - ne tik brangesnis, bet ir neekologiškas pasirinkimas. Jos dėvisi greičiau, todėl į aplinką patenka daugiau mikroplastiko. Taip, žiemines padangas (be dyglių) naudoti pavasarį galima - tačiau tai nėra nei saugu, nei ekonomiška.
Universalių ir žieminių padangų žymėjimai
Ar padangos tinkamos sezonui, galite patikrinti vizualiai pažiūrėdami, kas užrašyta ant padangos šono. Žiemines padangas leidžiama naudoti ir vasarą, tačiau dygliuotų - ne.
M+S - žymimos padidinto pravažumo padangos (Mud+Snow). Dažnai šis žymėjimas klaidingai vertinamas kaip universalių padangų požymis, nes teisės aktai leidžia naudoti tokias padangas žiema neatsižvelgiant į sezoniškumą. Tačiau ši teisinė spraga kartais prasilenkia su gamintojų rekomendacijomis. Juo žymimos dauguma žieminių padangų net ir dygliuotos, kuriomis vasarą važinėti draudžia kelių eismo taisyklės.
Universalios padangos kuriomis galima važinėti visus metus ne visuomet turi šį žymėjimą. “M+S” žymėjimą turi visos žieminės padangos! Visos tikros žieminės padangos papildomai žymimos SNAIGĖS KALNO FONE LOGOTIPU 3PMSF (Three Peak Mountain Snow Flake).
Nuo 2024 metų spalio mėnesio tik 3PMSF (kalnų simboliu su snaige) pažymėtos padangos bus priimamos kaip žiemos padangos. Taip, visų sezonų padangos gali būti sertifikuotos žiemai. Tačiau tai priklauso nuo padangų ženklinimo. Kad visų sezonų padanga būtų laikoma sertifikuota žiemos sąlygoms, ji turi turėti 3PMSF simbolį (Three Peak Mountain Snowflake), vaizduojantį kalną su trimis viršūnėmis ir snaige. Kai kurios šalys vis dar priima M+S ženklu pažymėtas padangas kaip žiemos padangas, tačiau šis reglamentavimas palaipsniui pereina prie plačiai naudojamo 3PMSF simbolio reikalavimo.
Padangų keitimo reikalavimai Europoje
Kokia yra žiemos padangų teisė Europos šalyse? Europoje kiekviena šalis turi savo teisės aktus dėl žiemos padangų naudojimo, todėl taisykles gali būti sunku suprasti vairuotojams. Laiko tarpai su specialiais reglamentais, minimalūs protektoriaus gyliai, sniego grandinių ar dygliuotos padangų leidimas: reglamentai skiriasi priklausomai nuo šalies. Nepriklausomai nuo to, ar dažnai kertate sieną, ar planuojate kelionę po Europą žiemos sezono metu, būtina žinoti vietinius teisės aktus dėl žiemos padangų, kad galėtumėte saugiai vairuoti.
| Šalis | Žieminės padangos | Dygliuotos padangos | Minimalus protektoriaus gylis |
|---|---|---|---|
| Airija | Nėra privalomos, rekomenduojamas 4 mm gylis | Draudžiamos nuo gegužės 1 d. iki spalio 10 d. | 4 mm |
| Belgija | Nėra privalomos, bet rekomenduojamos esant reikiamoms sąlygoms | Nėra duomenų | Nėra duomenų |
| Danija | Nėra privalomos, bet rekomenduojamos | Nuo lapkričio 1 d. iki gruodžio 1 d. | 3 mm |
| Graikija | Nėra privalomos, bet gali būti reikalaujama esant slidžiam keliui (spalio-balandžio mėn.) | Nėra duomenų | Nėra duomenų |
| Italija | Privalomos tam tikruose regionuose (Val d'Aosta, Pietų Tirolis) nuo spalio 15 d. | Nėra duomenų | Nėra duomenų |
| Jungtinė Karalystė | Nėra privalomos, bet rekomenduojamos esant žemesnei nei 7°C temperatūrai | Draudžiamos nuo gegužės 1 d. iki spalio 10 d. | 3 mm |
| Prancūzija | Privalomos 34 departamentuose, esant sniegui, ledui ar apledėjusiam keliui | Nėra duomenų | Nėra duomenų |
| Slovakija | Privalomos nuo lapkričio 15 d. iki kovo 31 d. (nuo 2024 m. spalio mėn.) | Nuo lapkričio 1 d. | 3 mm |
| Šveicarija | Nėra privalomos, bet vairuotojas atsako už netinkamą įrangą | Nuo spalio 1 d. iki balandžio 15 d. | Nėra duomenų |
