Nenaujo automobilio savininkas paprastai būna laimingas tik du kartus: kai mašiną nusiperka ir kai po kurio laiko parduoda. Pastarasis procesas kaip taisyklė generuoja kur kas daugiau teigiamų emocijų, nes rasti optimistą, besitikintį „ilgai ir laimingai“ eksploatuoti 15 metų senumo (tai statistinis „lietuviško“ automobilio amžiaus vidurkis) transporto priemonę netaškant pinigų nesibaigiantiems remontams, kasmet vis sunkiau.
Deja, nors visos pastaraisiais metais valdžioje buvusios politinės jėgos yra deklaravusios siekius „skatinti saugių ir aplinką tausojančių transporto priemonių įsigijimą ir naudojimą“, per kelerius metus nenuveikė absoliučiai nieko, kad jis būtų įgyvendinamas.
Pasiteiravus kada pajudės „ledai“, Susisiekimo ministerijos specialistai patikino ieškantys būdų, kaip eliminuoti nesaugias transporto priemones iš viešojo eismo, pradedant garantijų reikalavimu iš serviso įmonių ir baigiant transporto parko atnaujinimo programa. Žadama, kad pastaroji bus parengta tik 2019-aisiais.
Kol kas į Lietuvą gabenamų nenaujų automobilių amžiaus vidurkis siekia 12 metų. Oficialiu valstybės požiūriu vienodai „geri“ yra tiek apynaujės, griežtus aplinkosaugos reikalavimus atitinkančios transporto priemonės, tiek eismo įvykiuose aplamdyti (tai viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios sąlyginai „gerų metų“ ir „nedaug nuvažiavęs“ automobilis yra parduodamas) „senukai“.
Teoriškai tokios technikos importo srautas turėtų būti filtruojamas itin atidžiai, siekiant apsaugoti būsimuosius pirkėjus nuo ratuotų „frankenšteinų“, tačiau praktiškai daromos prielaidos kontrolei susilpninti.
Techninės apžiūros pripažinimas neveikia
Šių metų gegužės 20-ąją įsigaliojo privalomąją techninę apžiūrą reglamentuojanti 45-oji ES direktyva (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/45/ES dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų periodinės techninės apžiūros), kurioje numatoma galimybė Europos ekonominės erdvės (EEE) šalims pripažinti kitose valstybėse narėse atliktą techninę apžiūrą. Pastarosios nuostatos privalo būti įgyvendintos ne vėliau kaip iki 2021-ųjų gegužės 20 d., bet Lietuvos Seimas atitinkamas „Saugaus eismo automobilių keliais“ įstatymo pataisas priėmė gerokai anksčiau.
Tvarką, kaip turėtų būti pripažįstama užsienyje atlikta TA, parengė Susisiekimo ministerija ir Lietuvos transporto saugos administracija. Teisė pripažinti EEE šalyse atliktą techninę apžiūrą yra deleguota VĮ „Regitra“, kuri kol kas teigiamus sprendimus priima tik registruodama sąlyginai nedidelę dalį pateikiamų automobilių.
Komentuodami, kodėl yra būtent taip, „Regitra“ komunikacijos skyriaus specialistai atkreipė dėmesį, kad pripažinti užsienyje atliktą techninę apžiūrą galima tais atvejais, kai patikra atitinka visus Lietuvos transporto saugos administracijos nustatytus reikalavimus, o pateikiama techninės apžiūros pažyma būna tokios formos, kokią nurodo minėtoji ES direktyva.
Tokios pat nuostatos laikosi visos Europos valstybės, į kurias atkeliauja nenauji automobiliai iš EEE šalių. Visgi numatytas trejų metų pereinamasis laikotarpis 45-osios ES direktyvos nuostatoms įgyvendinti, dar tik prasideda, todėl natūralu, kad ne visos šalys ir ne visos jose esančios techninės apžiūros stotys suskubo įgyvendinti naujoves.
„Regitra“ tikrina ne tik reikalingų kodų buvimą, bet ir informaciją, ar transporto priemonei nėra išduotas sunaikinimo pažymėjimas ir ar nėra pažeidimų, dėl kurių dalyvavimas eisme yra draudžiamas. Tam būtina patikrinti atitinkamas tarptautines duomenų bazes, nes informacija apie avarijos metu patirtus automobilio konstrukcijos apgadinimus, turinčius įtakos saugiam eismui, techninės apžiūros pažymoje niekaip neatsispindi.
„Kitaip tariant, net oficialiai pripažintas „pavojinga atlieka“, tačiau reikiamą išvaizdą atgavęs automobilis Lietuvoje turi visas galimybes grįžti į eismą - tereikia pateikti minėtą galiojančią techninės apžiūros pažymą, kuri savaime neturi jokių apsaugos nuo klastojimo „saugiklių“ ir gali būti atspausdinama paprasčiausiu spausdintuvu“, - tikina G. Šlėderis.
Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ turimais duomenimis, šiuo metu atliekant į mūsų šalį įvežtų automobilių patikrą, teigiamą išvadą pirmuoju bandymu gaudavo apie 57 proc. transporto priemonių, turinčių galiojančias TA pažymas.
„Atsižvelgiant į Lietuvą įvežamų ir pirmą kartą registruojamų transporto priemonių kiekį bei jų techninę būklę, manytume, kad techninės apžiūros, atliktos kitoje valstybėje narėje, galiojimo pilnavertis pripažinimas gali būti įgyvendintas tik susiejus esamas nacionalines informacines sistemas ir duomenų bazes, siekiant užtikrinti už transporto priemonių apžiūrą, registravimą ir patvirtinimą atsakingų valstybių narių kompetentingų institucijų, techninės apžiūros centrų keitimąsi su techninės apžiūros galiojimu susijusia informacija. Tačiau, mūsų žiniomis, kol kas toks susiejimas nėra įgyvendintas“, - pastebi A. Glėbus.
„Transekstos“ duomenimis, Lietuvoje naudojamoje tarptautinėje duomenų bazėje EUCARIS informacija apie atliktas technines apžiūras ir jų galiojimą nekaupiama - tik keletas šalių (Belgija, Olandija) po eismo įvykių perduoda informaciją, kad transporto priemonei būtina atlikti specialų techninį patikrinimą, kuris apima platesnį, nei numatyta šalyje periodinė techninė apžiūra, patikrinimą.
Reikalavimai techninės apžiūros pažymai
Jei šalyje, iš kurios įvežama nenauja transporto priemonė, techninę apžiūrą atlikusios įmonės išduoda seno pavyzdžio TA protokolus, kuriuose nėra visų reikalingų kodų, Lietuvoje dokumentas nėra laikomas tinkamu.
VĮ „Regitra“ komunikacijos skyriaus specialistai atkreipė dėmesį, kad pripažinti užsienyje atliktą techninę apžiūrą galima tais atvejais, kai patikra atitinka visus Lietuvos transporto saugos administracijos nustatytus reikalavimus, o pateikiama techninės apžiūros pažyma būna tokios formos, kokią nurodo minėtoji ES direktyva. Dokumente turi būti nurodyti šie duomenys ir kodai:
- Transporto priemonės identifikavimo numeris (VIN arba važiuoklės numeris).
- Transporto priemonės valstybinis numeris ir registracijos valstybės ženklas.
- Techninės apžiūros vieta ir data.
- Ridos skaitiklio (jei yra) rodmenys tuo metu, kai buvo atliekama techninė apžiūra.
- Transporto priemonės kategorija (jeigu nustatyta).
- Nustatyti trūkumai ir jų pavojingumo lygis.
- Techninės apžiūros rezultatas.
- Kitos techninės apžiūros data arba šios pažymos galiojimo laikotarpio pabaigos data (jeigu ši informacija nepateikiama kitu būdu).
- Techninę apžiūrą atlikusios organizacijos arba centro pavadinimas ir už apžiūrą atsakingo kontrolieriaus parašas arba tapatybės duomenys.
Jei pateikiami dokumentai atitinka visus reikalavimus, užsienyje atlikta techninė apžiūra galios ir Lietuvoje tol, kol nepasibaigs jos galiojimo terminas.
Pavojingumo lygis ir greičio ribojimai
Greitis išlieka viena labiausiai diskutuojamų kelių eismo saugumo temų visoje Europoje. Naujausiose Pasaulio banko ir Europos transporto saugumo tarybos (ETSC) rekomendacijose šalys raginamos sumažinti greičio apribojimus miestuose, kaimo keliuose ir net greitkeliuose. Nors tokios priemonės galėtų išgelbėti tūkstančius gyvybių, ne kiekviena šalis yra pasirengusi pasekti jų pavyzdžiu.
Pagrindinė logika: kas +10 km/val. reikšmingai padidina rimtų avarijų tikimybę ir sunkumą.
Kelios šalys artėja prie mažesnių apribojimų. Nyderlandai sumažino dienos greitį greitkeliuose iki 100 km/h. Velse ir kai kuriose Italijos dalyse 30 km/h miesto zonos buvo išplėstos, siekiant geriau apsaugoti pažeidžiamus eismo dalyvius. Kitur tendencija priešinga: nauja Čekijos greitkelio atkarpa leidžia važiuoti 150 km/h greičiu, o Austrija panaikino tam tikrus aplinkosauginius „Luft-100“ apribojimus.
Šiandien Lietuvoje vasarą greitkeliuose leidžiama važiuoti iki 120 km/h (o žiemą - paprastai mažesnį). Visoje ES mastu taikomas 100 km/h standartas daugeliui vairuotojų šiltaisiais mėnesiais atrodytų kaip žingsnis atgal. Bet kokiems pokyčiams reikėtų vidaus teisėkūros veiksmų pagal Lietuvos kelių eismo taisykles (KET) ir aiškaus politinio mandato.
Saugus greitis nėra vienas skaičius visiems keliams; jis priklauso nuo konteksto. Tankiai apgyvendintose gatvėse, kuriose intensyvus pėsčiųjų ir dviračių eismas, 30 km/h greitis smarkiai sumažina stabdymo kelią ir smūgio jėgas. Susidūrimo atveju pažeidžiamų eismo dalyvių išgyvenamumas gerokai padidėja.
Dviejų krypčių keliai be fizinio atskyrimo kelia nuolatinę kaktomušos avarijos riziką. 70 km/h atskaitos riba kartu su kelkraščių patobulinimais, triukšmo slopinimo juostomis ir tiksliniu vykdymu gali sumažinti sunkiausias pasekmes.
Keliaaukštos prieigos keliai yra saugiausia klasė vienam nuvažiuotam kilometrui, tačiau greitis vis tiek lemia avarijos energiją. 100 km/h rodiklis yra tarptautinis atskaitos taškas, o ne privaloma riba. Šalys gali jį viršyti aukštos kokybės ruožuose, ypač esant geram orui ir naudojant modernias saugos sistemas.
Techninės apžiūros atlikimo periodiškumas
Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, B kategorijos lengvojo automobilio, motociklo, sunkvežimio (kurio didžiausioji leidžiamoji masė yra ne didesnė nei 3,5 tonos), priekabos bei puspriekabės techninė apžiūra atliekama yra vieną kartą per dvejus metus. Autobusai ir troleibusai privalo atlikti techninę apžiūrą reguliariai kas 6 mėnesius. Krovininiai automobilių techninė apžiūra atliekama po metų arba dviejų metų nuo pirmos registracijos datos.
| Transporto priemonės tipas | Techninės apžiūros periodiškumas |
|---|---|
| B kategorijos lengvasis automobilis, motociklas, sunkvežimis (iki 3,5 tonos), priekaba, puspriekabė | Kas 2 metus |
| Autobusas, troleibusas | Kas 6 mėnesius |
| Krovininis automobilis | Kas 1 ar 2 metus (nuo pirmos registracijos datos) |
Asmuo, kuris turi leidimą ir yra atsakingas už transporto priemonės pristatymą į techninės apžiūros įmonę, privalo užtikrinti, kad pristatoma transporto priemonė nesukeltų pavojaus eismo saugumui, žmonių sveikatai, aplinkai.
Jeigu automobilio techninė apžiūra buvo atlikta užsienio valstybėje bei norima mašiną eksploatuoti Lietuvoje, tokiu atveju yra remiamasi 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/45/ES.
Primename, kad „Regitra“ yra atsakinga tik už transporto priemonių registravimą, tačiau joje atlikti TA - negalima.
Stočių, į kurias galima registruotis iš anksto, skaičius pagal metus - vis augo. Šiuo metu galima rinktis šiuo daugiau nei 60 vietų visuose šalies regionuose. Registruoti transporto priemonę į techninę apžiūrą galima internetu arba paskambinus pasirinktos techninės apžiūros stoties telefonu.
Spraga „frankenšteinams“
Iki šiol nenaujas automobilis Lietuvoje būdavo registruojamas pasirūpinus privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir atlikus privalomąją techninę apžiūrą. „Transekstos“ atstovai tikina, kad įsigaliojus Lietuvos transporto saugos administracijos l.e. direktoriaus pareigas einančio Geniaus Lukošiaus įsakymui dėl techninės apžiūros pripažinimo tvarkos, procedūra registruojant supaprastės.
Jei iš kurios nors EEE šalies atgabentas automobilis tebeturi galiojančią techninės apžiūros pažymą, patikrinti tokios transporto priemonės „sveikatos“ kuriame nors Lietuvos techninės apžiūros centre nereikės - „Regitra“ galės tą transporto priemonę įregistruoti.
Nors tai šiek tiek geresnis rodiklis, nei Lietuvoje ilgą laiką eksploatuojamų automobilių (kontrolieriai didelių trūkumų neaptinka kiek daugiau nei 52 proc. lengvųjų automobilių), visgi kai kurie daly
„Norime atkreipti dėmesį, kad nemaža dalis transporto priemonių iš Europos ekonominės erdvės valstybių į Lietuvą patenka jau būdamos išregistruotos pakankamai ilgą laiką jų kilmės šalyje, galimai po eismo įvykių, po kurių paprastai panaikinamas transporto priemonės techninės apžiūros galiojimas. Tačiau net tais atvejais, kai informacija apie avarijos metu patirtus automobilio konstrukcijos apgadinimus, turinčius įtakos saugiam eismui, atsiduria atitinkamose duomenų bazėse, techninės apžiūros pažymoje jokių papildomų įrašų neatsiranda. Todėl net oficialiai pripažinta „pavojinga atlieka“, tačiau automobilio išvaizdą atgavusi transporto priemonė Lietuvoje turės visas galimybes grįžti į eismą - tereikės pateikti minėtą galiojančią techninės apžiūros pažymą, kuri savaime neturi jokių apsaugos nuo klastojimo „saugiklių“ ir gali būti atspausdinama paprasčiausiu spausdintuvu“, - perspėja asociacijos „Transeksta“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Glėbus.
Specialisto teigimu, nesklandumų būtų išvengta, jei veiktų vieninga ES sistema.
„Transeksta“ vadovų ir specialistų manymu, riziką nukentėti nuo nesąžiningų, „nurašytus“ automobilius parduodančių ir duomenis klastojančių veikėjų padėtų reglamentas, jei supaprastinta tvarka būtų registruojamos tik tos transporto priemonės, apie kurių apžiūros galiojimą informacija pasiekiama elektroniniu būdu. T. y. esant galimybei visai kanalais patikrinti jos eksploatavimo istoriją ir statusą. Būtent tokių nuostatų laikomasi kaimyninėje Latvijoje.
Beje, naujieji reikalavimai techninei apžiūrai ir jos pripažinimui kitose valstybėse narėse, privalo būti įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2021-ųjų gegužės 20 d. Būtent tada, visos EEE šalys privalės būti baigusios įgyvendinti informacijos mainus tarp duomenų bazių elektroniniu būdu.
Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) tikina, kad naujoji sistema veiks be problemų. „Pagrindinė naujovė - palengvės naudotų transporto priemonių registracija. ES šalyje naudotą transporto priemonę su galiojančia technine apžiūra (pagal naujos direktyvos reikalavimus) įsigijęs asmuo techninės apžiūros Lietuvoje galės neatlikinėti ir iš karto registruoti transporto priemonę. Techninė apžiūra bus užskaitoma tam pačiam laikotarpiui, kuriam buvo suteikta ES šalyje, bet tas laikotarpis negalės skirtis nuo Lietuvoje numatyto techninių apžiūrų periodiškumo“, - teigiama LTSA atsakyme DELFI.
Naudotą transporto priemonę Lietuvoje ketinantis perregistruoti asmuo privalės pateikti techninės apžiūros dokumentą, kuriame turės būti nurodyta: arba registruojanti institucija šią informaciją gaus elektroniniu būdų iš tos šalies, kurioje transporto priemonei buvo atlikta privalomoji techninė apžiūra.
„Reikėtų atkreipti dėmesį, kad privalomoji techninė apžiūra nebus pripažįstama, kai Europos ekonominės erdvės valstybės Transporto priemonių registre, kuris yra tiesiogiai prieinamas VĮ „Regitra“, arba transporto priemonės registracijos dokumentuose bus informacija apie transporto priemonei išduotą sunaikinimo pažymėjimą bei transporto priemonės pažeidimus, dėl kurių yra panaikintas leidimas dalyvauti viešajame eisme“, - rašoma LTSA atsakyme.
EEE valstybėse atlikta techninė apžiūra Lietuvoje pripažįstama nuo gegužės 20-osios. Panorus užregistruoti automobilį, kuris tebeturi techninę apžiūrą, šiam nereikia atlikti apžiūros Lietuvoje. Jei registruojamas automobilis, jau nebeturintis galiojančios techninės apžiūros, prieš registraciją šią privaloma atlikti.
„Regitra“ gali pripažinti EEE valstybėje atliktą techninę apžiūrą, bet ši privalo atitikti visus jai keliamus reikalavimus, kuriuos nustatė Lietuvos transporto saugos administracija“, - 15min pabrėžė Emilija Bardauskienė, „Regitros“ komunikacijos specialistė.
Anot pašnekovės, techninės apžiūros pažyma privalo būti išduoda valstybėje, kurioje buvo registruota transporto priemonė, taip pat techninė apžiūra turi būti galiojanti ir atitikti Lietuvoje nustatytą apžiūros dažnumą - dveji metai. Galiausiai „Regitra“ patikrina informaciją, ar transporto priemonei nėra išduotas sunaikinimo pažymėjimas.
„Jei pateikiami dokumentai atitinka visus reikalavimus, užsienyje atlikta techninė apžiūra galios ir Lietuvoje tol, kol nepasibaigs jos galiojimo terminas“, - sako E. Bardauskienė.
Laimingųjų dar nebuvo
Pašnekovė neslėpė, kad, įsigaliojus naujai tvarkai, „Regitra“ jau sulaukė asmenų, panorusių įregistruoti savo transporto priemonę su užsienyje atliktos techninės apžiūros dokumentais. „Visgi pateiktos pažymos neatitiko keliamų reikalavimų. Tiesa, keturi atvejai pareikalavo papildomo specialistų įvertinimo, po kurių išvadų transporto priemonių savininkų buvo paprašyta techninę apžiūrą atlikti Lietuvoje“, - kalbėjo E. Bardauskienė.
Ji pabrėžė ir tai, kad nauja tvarka nesuteikia galimybės Lietuvoje užregistruoti automobilį, turintį vairą dešinėje. Norint registruoti tokį automobilį, reikia pateikti papildomą pažymą iš ekspertizės, kuri paliudytų, jog automobilyje sumontuota papildoma netiesioginio matymo įranga.
Nepaisant to, kad pasinaudojusių galimybe užregistruoti automobilį be techninės apžiūros Lietuvoje dar nėra, technines apžiūras atliekančių įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovai atkreipia dėmesį, kad kol kas Lietuvai pasiekiama ne visų EEE šalių informacija apie jose registruotas transporto priemones. Be to, skirtingose Europos šalyse laikomasi ir skirtingų patikros standartų, kai kurie ES direktyvų reikalavimai interpretuojami savaip. Tai reiškia, kad į Lietuvos transporto registrą gali būti įtraukti ir tie automobiliai, kuriems, pavyzdžiui, leidimas dalyvauti eisme buvo panaikintas.
Tiesa, naudotų automobilių pardavėjai tokios didelės grėsmės neįžvelgė. „Tie automobiliai į Lietuvą atvažiuoja turėdami tik kelis mėnesius galiojančią techninę apžiūrą. Neretai jie ilgai prastovi užsienyje aikštelėse, tuomet dar Lietuvos turguose ir, žiūrėk, reikia techninę apžiūrą atlikti Lietuvoje“, - kalbėjo Valentinas Naujanis, UAB „Varanas“, valdančios Kauno automobilių turgų, vadovas.
Anot Gintauto Šlėderio, Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ direktoriaus, žmonės atidžiau tikrina duomenis apie nusižiūrėtus nenaujus automobilius, kuriamos eksploatacijos istoriją patikrinti leidžiančios informacinės platformos, o straipsniai apie demaskuotus sukčius, iš „mirusių“ prikeltą mašiną siūliusius kaip gerą, kaskart sukelia pasipiktinimo bangą.
„Deja, nors visos pastaraisiais metais valdžioje buvusios politinės jėgos yra deklaravusios siekius „skatinti saugių ir aplinką tausojančių transporto priemonių įsigijimą ir naudojimą“, per kelerius metus nenuveikė absoliučiai nieko, kad jis būtų įgyvendinamas. Pasiteiravus kada pajudės „ledai“, Susisiekimo misterijos specialistai patikino ieškantys būdų, kaip eliminuoti nesaugias transporto priemones iš viešojo eismo, pradedant garantijų reikalavimu iš remonto įmonių ir baigiant transporto parko atnaujinimo programa. Žadama, kad pastaroji bus parengta tik 2019-aisiais“ - kalba G. Šlėderis.
Skaičiuojama, kad į Lietuvą gabenamų nenaujų automobilių amžiaus vidurkis siekia 12 metų. Oficialiu valstybės požiūriu vienodai „geros“ yra tiek beveik naujos, griežtus aplinkosaugos reikalavimus atitinkančios transporto priemonės, tiek eismo įvykiuose aplamdyti (tai viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios sąlyginai „gerų metų“ ir „nedaug nuvažiavęs“ automobilis yra parduodamas) „senukai“.
G. Šlėderis sako, kad tokios transporto priemonės turėtų būti itin atidžiai „filtruojamos“, kad į Lietuvos kelius nepatektų ratuoti „frankenšteinai“, tačiau tiesa ta, kad sudarytos prielaidos kontrolei susilpninti.
tags: #regitra #trukumai #ir #pavojingumo #lygia