Įsigijus automobilį, ypač naudotą, dažnai iškyla klausimų dėl jo techninės būklės ir galimų gedimų. Nors pardavėjas privalo informuoti apie visus žinomus defektus, ne visada pavyksta išvengti nemalonių staigmenų. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios yra pirkėjo teisės ir kaip apsisaugoti nuo pardavėjų gudrybių įsigyjant automobilį.
Kada automobilio gedimas laikomas pardavėjo kalte?
Bendrasis terminas, per kurį daikto trūkumai gali būti pripažinti pardavėjo atsakomybe, yra 2 metai nuo daikto pirkimo. Tačiau šis terminas nėra lemiantis. Pardavėjo atsakomybė siejama tik su tais trūkumais, kurie atsirado iki daikto perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki perdavimo, ir buvo nuslėpti nuo pirkėjo. Kai pirkėjas negalėjo žinoti apie trūkumus ir jie nebuvo akivaizdūs, pardavėjas yra atsakingas už paslėptus trūkumus, jei parduoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių.
Pardavėjas nėra atsakingas, jei gedimas yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, arba jei trūkumas atsirado su laiku dėl eksploatacijos ir yra natūrali ilgai naudojamo automobilio pasekmė.
Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo transporto priemonių pirkimo-pardavimo tvarkos pakeitimai. Pagal Civilinio kodekso 6.431-1 straipsnį, pardavėjas privalo pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra jos savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose ji buvo apgadinta.
Jeigu pardavėjas nuslepia, kad automobilis buvo stipriai nukentėjęs autoįvykio metu (apvirtęs, skendęs, virintas iš kelių kėbulų ir pan.), pirkėjas, vėliau išryškėjus trūkumams, turi teisę reikalauti:
- kad daiktas būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu;
- kad būtų tinkamai sumažinta daikto pirkimo kaina;
- kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti;
- grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
Tokiu atveju per teismą apgautas pirkėjas gali reikalauti nuostolių atlyginimo.
Pardavėjų gudrybės - kaip jie slepia automobilių trūkumus?
Pardavėjai gali naudoti įvairias gudrybes, siekdami nuslėpti automobilių trūkumus. Tarp jų:
- Į variklį pripilami priedai, laikinai maskuojantys variklio išsidėvėjimą.
- Į pavarų dėžę dedamos polietileno plėvelės ar solidolo tepalo, siekiant paslėpti jos smūgiavimą.
- Išimamos lemputės iš prietaisų skydelio arba jos užklijuojamos, kad nepraneštų apie automobilio defektus.
- Suveikusios saugos sistemos suvyniojamos izoliacija ir sukišamos atgal, o laiduose sumontuojami „apgavikai“, apgaunantys automobilio elektroniką.
Automobilį perkant ne iš įmonės - sunkiau atgauti pinigus
Jei automobilis įsigytas iš fizinio asmens (kuris neužsiima automobilių prekyba), negalioja vartotojų teisių apsaugos taisyklės. Ginčas gali būti sprendžiamas tik teisme, o pinigų grąžinimas galimas tik kraštutiniu atveju, kai pirkėjas įrodo, kad buvo pažeista sutartis.
Procesas, kai pardavėjas nesąžiningas, paprastai apima:
- Pardavėjo informavimas.
- Automobilio patikra autoservise.
- Išsamios istorijos ir dokumentų rinkimas iš pirkėjo.
- Dokumentų analizė ir pasirinktos krypties sutarimas su pirkėju.
- Dokumentų ruošimas ir pateikimas, jų siuntimas kitai šaliai.
- Derybos arba teismas.
- Taikos sutartis arba teismo sprendimas.
Jeigu įrodoma, kad pardavėjai piktybiškai slėpė gedimus, jie turi padengti visus susijusius ir papildomai atsiradusius nuostolius, taip pat savo ir pirkėjo advokatų išlaidas.
Ko galima reikalauti iš pardavėjo, jei išaiškėja automobilio trūkumai?
Perkant automobilį iš fizinio ar juridinio asmens, kurio veikla susijusi su transporto priemonių prekyba, pirkėjui apginti savo teises yra daug lengviau, kadangi sudaroma vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis. Tokiu atveju pardavėjui tenka įrodinėjimo našta, kad trūkumas yra nedidelis.
Esant pardavėjo kaltei, pirkėjas gali reikalauti:
- Atitinkamai sumažinti pirkimo kainą.
- Per protingą terminą neatlygintinai pašalinti trūkumus.
- Atlyginti pirkėjo išlaidas trūkumams ištaisyti.
- Atsisakyti sutarties ir grąžinti sumokėtus pinigus.
Reikalavimams pagrįsti pirkėjas turėtų pateikti duomenis apie trūkumus, remonto išlaidas, pavyzdžiui, automobilio trūkumų aktą, gedimų šalinimo sąmatą, vaizdinę gedimo fiksacijos medžiagą, autotechninės ekspertizės išvadas.
Kokie įstatymai ir teisės aktai gina pirkėją?
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į juos bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų - įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).
CK 6.333 straipsnio 2 dalis numato pardavėjo pareigą garantuoti, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sudarymo metu nėra paslėptų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie juos žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.
CK 6.363 straipsnio 11 dalis vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties atveju numato, kad transporto priemonės trūkumai, išaiškėję per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su daikto ar jo trūkumo pobūdžiu. Tokiu atveju ne pirkėjui, o pardavėjams tektų įrodinėti, kad trūkumas atsirado dėl netinkamo automobilio naudojimo.
Svarbu žinoti, kad sutartyje esantis įrašas, jog pardavėjas už defektus neatsako, yra negaliojantis, nes jis prieštarauja įstatymui. Pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, buvusį nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau.
Profesionaliems pardavėjams - didesni reikalavimai
Jei automobilį su nuslėptais defektais pardavė profesionalas (asmuo, kuris verčiasi automobilių prekyba), jam taikomi didesni apdairumo reikalavimai. Teismas linkęs manyti, kad toks pardavėjas, neinformuodamas pirkėjo (kuris turi mažiau patirties) apie jam žinomą defektą, pažeidžia įstatymus.
Jei automobilio pardavėjas suteikia gamyklinę garantiją, sunkumų neturėtų kilti, nebent pardavėjas sugebėtų įrodyti, kad vairuotojas automobilį naudojo ne pagal paskirtį. Tačiau ir šiuo atveju, jei garantijos terminas yra trumpesnis nei 2 metai, o gedimas nustatomas pasibaigus garantiniam terminui, bet nepraėjus 2 metams, pirkėjas turi teisę reikalauti trūkumų ištaisymo iš pardavėjo.
Užsienio praktika: papildoma apsauga - garantija dėl gedimų
Kai kuriose Europos šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, pardavėjas privalo suteikti garantiją pagal įstatymą. Įvykus gedimui, pirkėjas gali grąžinti transporto priemonę arba pardavėjas privalo ją suremontuoti. Nesilaikymas įstatymų užtraukia baudas, o kartojantis pažeidimams - baudžiamąją atsakomybę. Dėl šios priežasties Vokietijoje pardavėjai išperka garantijas iš trečiųjų šalių, kurios apsaugo tiek pardavėjo, tiek pirkėjo interesus.
Ši praktika sėkmingai veikia Vokietijoje 40 metų, Didžiojoje Britanijoje - apie 20 metų. Įsigiję garantiją, tiek pardavėjai, tiek pirkėjai sumažina išlaidas ir apsisaugo nuo galimų konfliktinių situacijų ateityje.
Ar galima parduoti automobilį su defektais (gedimais)?
Taip, galima, tačiau tai turi būti nurodyta ir aptarta pirkimo-pardavimo sutartyje. Jeigu pardavėjas buvo aiškiai informuotas apie tam tikrą automobilio defektą ir su tuo sutiko pasirašydamas sutartį, laikoma, kad automobilis yra tinkamos būklės (susitartos kokybės).
Tai, kad pirkėjas nepasinaudojo savo teise patikrinti automobilio kokybę prieš pirkimą, nepanaikina pardavėjo atsakomybės, jei įrodoma, kad pirkėjas nežinojo ar negalėjo žinoti apie neatitikimą. Tačiau net ir naudotas automobilis turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį.
Esminiai defektai yra tokie, kurie trukdo automobilį naudoti pagal jo tikslinę paskirtį. Teismas atsižvelgia ir į gedimų pašalinimui reikalingas išlaidas - jei jos viršija pusę automobilio kainos, tai turi įtakos defektų esmingumui nustatyti.
Kokios teises turi pirkėjas, kai atsiranda esminiai automobilio trūkumai?
Jei parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir trūkumai nebuvo aptarti, pirkėjas turi teisę reikalauti vieno iš šių būdų:
- Kad daiktas būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu (išskyrus nedidelius trūkumus ar pirkėjo kaltę).
- Kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina.
- Kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti.
- Grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
Dažniausiai pirkėjai nori grąžinti automobilį ir atgauti pinigus, tačiau tai įmanoma tik tada, kai kitais būdais nėra galimybės pasinaudoti. Pastebėjus defektus, būtina kreiptis į autoservisą, kad jie būtų nustatyti ir užfiksuoti kartu su taisymo kaštais, o tuomet tartis su pardavėju.
Svarbu žinoti apie automobilių nuėmimą
Vilniaus savivaldybė ėmėsi intensyviai nukėlinėti automobilius, pažeidžiančius Kelių eismo taisykles. Tokia sistema sukurta ir įgyvendinta per nacionalinę valdžią. Įtvirtintas draudimas stovėti gatvės ir įvažiavimo į teritoriją sankirtoje ir arčiau kaip 5 metrai.
Automobilio nutempimas iš esmės yra dvigubas baudimas, nes be administracinės baudos, vairuotojui tenka mokėti už automobilio išvežimą ir saugojimą, kas neretu atveju viršija paskirtą baudą. Tokia sistema yra pelninga, tačiau vairuotojai savo automobilių tokiose vietose nestato sąmoningai, o dėl nepakankamo automobilių parkavimo vietų skaičiaus, ypač senesniuose rajonuose.
Savivaldybė turėtų investuoti į parkavimo infrastruktūrą, pavyzdžiui, daugiaaukštes automobilių parkavimo aikšteles, ir neskatinti pelno siekiančių įmonių.
ĮKALINTAS ŽUDIKO NAMUOSE... AR PAVYKS PABĖGTI? | !basement
tags: #del #automobilio #nukelimo