Keliuose prasideda oficialusis automobilininkų vasaros sezonas: leidžiama judėti didesniu greičiu, o žiemines padangas pakeisti skirtomis šiltajam metų laikui. Tačiau nepriklausomai nuo sezono, saugus eismas prasideda nuo tinkamai parinktų ir prižiūrėtų padangų. Techninės apžiūros įmonėse dirbantys ekspertai teigia, kad dėl įvairių automobilio gedimų ar trūkumų avarijos įvyksta kur kas dažniau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Saugaus eismo ekspertų teigimu sugedusi automobilio pakaba ir netinkamos naudoti padangos yra trečias svarbiausias veiksnys tarp automobilių techninių defektų, lemiančių avarijas kelyje. Netinkamos naudoti gali būti ne tik susidėvėjusios, bet ir naujos, tačiau prastos kokybės, padangos.
Protektoriaus gylis: gyvybiškai svarbus saugumui
Patikrinkite padangos protektoriaus gylį. Teisės aktais leidžiamas minimalus vasarinių padangų protektoriaus gylis yra 1,6 mm, tačiau toks nekels pavojaus tik važiuojant idealiomis sąlygomis - sausiu ir švariu asfaltu. Per lietų tiek nudėvėtos padangos nepajėgs išstumti vandens iš kontaktinio ploto, todėl kils vadinamojo akvaplanavimo rizika - automobilis gali tapti nevaldomu net važiuojant KET leidžiamu greičiu. Saugaus eismo specialistai perspėja, kad net ir labai nedidelis sniego kiekis ar žemiau nulio nukritusi oro temperatūra veikia vasarines padangas: oro temperatūrai atvėsus iki 7 laipsnių šiltajam metų laikų skirtų padangų gumos mišinys sukietėja ir jos „nebedirba“ - tinkamai nebesukimba su asfaltu, slysta ir sukelia grėsmę važiuojančiųjų automobiliu ir kitų eismo dalyvių saugumui. Vienintelis sprendimas - žieminės padangos. Minimalaus protektoriaus gylis - 4 mm. Nors oficialiai žiemą galima eksploatuoti automobilį, apautą 3 mm gylio protektorių turinčiomis padangomis, reiktų turėti galvoje, kad tai riba, kurią peržengus vairuoti pasidaro pavojinga. Vadinamojo „biudžeto“ segmentui priskiriamų žieminių padangų komplekto kaina - apie 300 eurų. „Lietuvos draudimas“ skaičiuoja, kad iškritus sniegu ar plikledžio metu dominuojančios smulkios avarijos atneša vidutiniškai po 1000 eurų nuostolių. Įvertinus tai, kad reikalavimas važiuoti žieminėmis padangomis trunka 150 dienų, o didžioji dauguma mūsų šalies vairuotojų tokias padangas naudoja bent jau du sezonus - 300 dienų. Informacija apie reikalavimus žieminėms padangoms yra svarbi, tačiau tinkamų padangų pasirinkimas yra dar svarbesnis.
Dėl pernelyg didelio susidėvėjimo ar pažeidimų, kasmet techninės apžiūros neįveikia maždaug 1,8 proc. Iš daugiau nei 52 proc. Draudimo kompanijų atstovai primena, kad žiemiškomis sąlygomis patekus į avariją, kurios priežastimi pareigūnai ar ekspertai įvardins nepakankamą padangų protektoriaus gylį, toks įvykis bus pripažintas nedraudžiamuoju, o privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo atveju išmoka bus išieškota iš apdraustojo asmens. Dar 4400 atvejų padangos buvo stipriai mechaniškai pažeistos todėl kėlė grėsmę eismo saugumui, o per 4000 vairuotojų važinėjo su skirtingo tipo padangomis, sumontuotomis ant tos pačios ašies ratų. Sudėtingesnėmis sąlygomis toks automobilis tampa sunkiai valdomu. Visus panašius dalykus TAC kontrolieriai vertina kaip „didelius trūkumus“, o kai kuriais atvejais netgi draudžia automobilį eksploatuoti. Kad kai kuriais atvejais tokios problemos tiesiog bado akis, liudija Kelių policijos pareigūnų anuliuojami techninės apžiūros protokolai: per 10 šių metų mėnesių tokių sankcijų buvo griebtasi 826.
Padangų slėgis: optimalumas ir taupumas
Reguliariai tikrinkite slėgį padangose. Koks jis turėtų būti paprastai nurodoma ant automobilio centrinio statramsčio ar degalų bako dangtelio. Tiek per mažas, tiek per didelis slėgis lemia greitesnį ir netolygų padangos dėvėjimąsi, didesnes degalų sąnaudas, kelia perkaitimo bei sugadinimo riziką. Tinkamas padangos slėgis optimizuoti transporto priemonės apkrovas, greitėjimo, stabdymo ir posūkių jėgų pasiskirstymą.
Padangų slėgis turi vieną didžiausių įtakų padangų ilgaamžiškumui. Net esant tik šiek tiek mažesniam slėgiui nei nurodo gamintojas, padidėja pasipriešinimas riedėjimui ir padangos labiau dyla. Pavyzdžiui, jei slėgis padangose yra 0,4 atmosferos žemesnis, jų naudojimo laikas sumažės net 30 procentų! Tuo pačiu metu degalų sąnaudos padidės dviem procentais. Todėl vairuotojai turėtų reguliariai, maždaug kas dvi savaites, tikrinti padangų slėgį ir jas pripūsti pagal gamintojo rekomendacijas. Ši informacija yra nurodyta vidinėje priekinių durelių pusėje arba ant degalų bako dangtelio.
Padangų tipai ir jų ypatumai
Ant tos pačios automobilio ašies privalo būti tos pačios paskirties (vasarinės ar M+S), to paties konstrukcinio tipo, tokio pat dydžio. Vasarą važinėti nedygliuotomis žieminėmis padangomis nėra draudžiama, tačiau tai nėra geras sumanymas. Universalios padangos išvaduoja nuo sezoninio montavimo ir sandėliavimo rūpesčių, tačiau lietuviškomis klimato sąlygomis (t. y. turint visavertę žiemą) yra kompromisas saugumo sąskaita.
Žieminės padangos: pasirinkimo įvairovė
Dygliuotos padangos yra saugiausios beveik visomis žiemiškomis sąlygomis. Tačiau jos kelia daugiau (maždaug 3-5 decibelais) triukšmo, o važiuojant sausu asfaltu jos šiek tiek slidesnės. Kai kuriose valstybėse žieminės padangos nėra privalomos, tačiau bagažinėje žiemos periodu būtina vežiotis grandines ratams. Transporto priemones su dygliuotomis padangomis leidžiama eksploatuoti nuo lapkričio 1 d. Dygliuotos padangos Lietuvoje labai tinka tiems vairuotojams, kurie gyvena užmiestyje, vienkiemiuose, dažnai važinėja apsnigtais, nesutvarkytais keliais. Dygliuotos padangos yra saugiausios beveik visomis žiemiškomis sąlygomis ir turi vienintelį akivaizdų minusą - kelia daugiau (maždaug 3-5 decibelais) triukšmo. Tačiau važiuojant sausu asfaltu jos šiek tiek slidesnės. Be to, dygliai agresyviau veikia asfalto paviršių bei horizontalųjį ženklinimą (ant asfalto esančias linijas ir ženklus), todėl nevisose užsienio šalyse gali būti naudojamos. Važiuojant sniegu ar ledu dygliuotų padangų stabdymo kelias siekia maždaug 37 metrus, o geriausių nedygliuotų - apie 57. Net lyginant pačias pigiausias dygliuotas padangas su pačiomis geriausiomis nedygliuotomis, pastarosios pralaimi stabdymo dvikovą beveik 4 metrais. Dygliuotų padangų protektoriaus blokeliai yra masyvesni ir kur kas standesni, protektorius dažnai „grubesnis“, todėl automobilis būna stabilesnis posūkiuose, jų rida bene 30 proc. didesnė, jos geriau išstumia vandenį, „išsivalo“ esant šlapdribai, todėl geriau sukimba su kelio paviršiumi.
Minkšto gumos mišinio nedygliuotos padangos, turinčios daugybę lamelių, leidžia saugiai keliauti apsnigtais keliais, tačiau važiuojant švariu asfaltu daro meškos paslaugą - dėl mažesnio bendro protektoriaus tvirtumo išcentrinių jėgų veikiamas automobilis pradeda „plaukioti“, o stabdymo kelias ilgėja. Be to, minkšto gumos mišinio padangas kiek greičiau nusidėvi: siekiant, kad tokios padangos nestingtų šaltyje, naudojami itin minkšti gumos mišiniai, todėl vienas protektoriaus milimetras nudyla maždaug du - tris kartus greičiau, nei dygliuotos ar standesnės nedygliuotos žieminės padangos. Daugiau ar agresyvesniu stiliumi vairuojantiems bei galingus variklius turintiems automobiliams, jų gali sunkiai užtekti vienam sezonui. Taip pat „Continental“ primena, kad padangų saugojimo paslaugas teikia tiek padangų pardavėjai, tiek ir specializuotos dirbtuvės, kur padangos yra laikomos atsižvelgiant į visus reikalavimus.
Kietesnio gumos mišinio žieminės padangos rekomenduojamos vairuotojams, gyvenantiems didžiuosiuose miestuose, daugiausia keliaujantiems gerai prižiūrimais magistraliniais keliais ar nuolat vykstančiais į Senojo žemyno pietines valstybes. Jų sukibimas geriausias su sausa ar drėgna kelio danga, tačiau prastesnis, kai važiuojama ant ledo ar sniego.
Universalios padangos: kompromisas ar išeitis?
Universalios padangos pažymėtos M+S raidėmis pažodžiui reiškia „purvas ir sniegas“. Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į protektoriaus gylį. Nors oficialiai žiemą galima eksploatuoti automobilį, apautą 3 mm gylio protektorių turinčiomis padangomis, reiktų turėti galvoje, kad tai riba, kurią peržengus vairuoti pasidaro pavojinga. Kietesnio gumos mišinio žieminės padangos rekomenduojamos vairuotojams, gyvenantiems didžiuosiuose miestuose, daugiausia keliaujantiems gerai prižiūrimais magistraliniais keliais ar nuolat vykstančiais į pietines Europos valstybes. Universalių padangų naudojimo laikas yra trumpesnis, nei specializuotų vasarinių ar žieminių padangų.
„Premium“ klasės padangos: investicija į saugumą ir komfortą
Brangesnės - „Premium“ klasės padangos palyginamuosiuose bandymuose pigiausius konkurentus paprastai pranoksta akustiniu komfortu, valdymo tikslumu ir stabdymo keliu. Pastarasis važiuojant 50 km/val. Brangios-kokybiškos padangos būna tylesnės, padeda taupyti degalus, tarnauja ilgiau. „Sukūrėme „Scandinavia Generation 3“ padangų liniją įvairioms kelio dangoms ir visoms oro sąlygoms“, - sako Hinnerk Kaiser, „Continental“ Padangų plėtros padalinio vadovas. Šios padangos pasižymi itin geru sukibimu žiemą ir ilgu naudojimo laiku. „Mūsų dviejų pakopų lamelių technologija užtikrina visapusišką saugumą ištisus metus, - priduria p. Kaiseris.
Sezoniniai reikalavimai ir taisyklės
Nuo lapkričio 10-osios visi viešajame eisme dalyvaujantys automobiliai, kurių bendroji masė mažesnė nei 3,5 tonos, privalo vasarines padangas pakeisti į žiemines. Šis reikalavimas negalioja motociklams - jie ištisus metus į techninę apžiūrą gali būti pristatyti (atgabenti ant priekabų ar furgonuose) su įprastinėmis padangomis. Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos parengtoms Kelių eismo taisyklių (KET) pataisoms, kuriomis numatytas lankstesnis mopedų, motociklų, triračių ir visų rūšių keturračių padangų naudojimo reglamentavimas. „Teikdami Kelių eismo taisyklių pataisas atsižvelgėme į motociklininkus vienijančių organizacijų nuomonę. Remiantis dabartinėmis KET nuostatomis, eksploatuojant motorines transporto priemones, žieminės padangos privalomos nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. KET nuostatų pakeitimo projekte nurodyta, kad vairuoti mopedus, motociklus, triračius ir visų rūšių keturračius su vasarinėmis padangomis būtų draudžiama gruodžio-vasario mėn., bet leidžiamas nuo kovo 1 d. Keisis ir transporto priemonių vilkimo lanksčia vilktimi tvarka - bus draudžiamas ne tik vilkimas per plikledį, bet ir visais atvejais, kai bent dalis važiuojamosios atkarpos bus apsnigta ar apledėjusi. KET pataisos įsigalios artimiausiu metu, t. y.
Primename, kad žiemos sezoną - nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. - keičiasi didžiausias leistinas važiavimo greitis. Automagistralėse ir greitkeliuose lengvųjų automobilių ir krovininių automobilių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė negu 3,5 t, motociklų ir triračių vairuotojai gali važiuoti ne didesniu negu 110 km/val. Keliuose su asfalto ar betono danga - ne didesniu negu 90 km/val. greičiu, kituose keliuose - ne didesniu negu 70 km/val. Nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. Norvegijoje reikalavimas naudoti žiemines padangas su „3PMSF“ simboliu varančiajai ir vairuojamajai ašiai galioja nuo 2020 metų. Lenkijoje komerciniam transportui žieminės padangos nėra privalomos (taip pat visiems automobiliams draudžiama naudoti dygliuotas padangas). Austrijoje nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 15 d. visi automobiliai privalo važinėti su žieminėmis padangomis. Sunkvežimiai turi turėti sumontuotas „M+S“ arba „3PMSF“ simboliu pažymėtas padangas bent ant vienos varančiosios ašies, o padangų protektoriaus gylis negali būti mažesnis nei 6 mm.
Autopilotas ep809 Padangos žiemai. Ką rinktis? Kaip įvertinti ar jūsų padangos dar tinkamos?
Padangų senėjimas ir eksploatacijos ypatumai
Laikui bėgant padangų savybės pamažu kinta, tačiau senėjimui - drauge automobilio valdymą ir stabdymą lemiančioms savybėms - didžiausią įtaką turi eksploatacijos ypatumai: važiavimo greitis, slėgis padangose, apkrova, kelio paviršiaus agresyvumas. Dėl šių dalykų (vidinių padangos komponentų perkaitimo) padanga gali per savaitę „pasenti“ tiek, kiek tinkamai sandėliuojama per keletą metų.
Agresyvus vairavimo stilius - greitas įsibėgėjimas, stiprus stabdymas vietoje tolygaus riedėjimo, posūkių įveikimas dideliu greičiu - žiemą yra ne tik pavojingas, bet ir trumpina padangų naudojimo laiką, nes žymiai padidina protektoriaus dilimą. Tačiau padangos dils mažiau jei naudosite numatantį vairavimą. Tai reiškia, kad artėjant prie sankryžos, šviesoforo ar kitos vietos, kur reikės sustoti, geriau palikti pakankamą atstumą iki priekyje važiuojančios transporto priemonės ir riedėti, o ne stabdyti. Padangų naudojimo trukmę trumpina ne tik agresyvus vairavimo stilius, bet ir netinkamas jų saugojimas, dėl kurio gali atsirasti deformacijos ir būti pažeista padangų konstrukcija. Tam, kad padangas būtų galima naudoti maksimaliai ilgai, saugojimo metu jas reikia laikyti vėdinamose ir nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotose vietose. Idealiu atveju padangos ant ratlankių turėtų būti laikomos pakabintos ir su padidintu oro slėgiu, jų saugojimui naudojant specialius laikiklius ir taip išvengiant deformacijos ir slėgio taškų. Saugant padangas su ratlankiais, jas galima guldyti vieną ant kitos. O štai padangas be ratlankių reikia laikyti statmenai ir reguliariai pasukti.
Padangų gedimai ir pažeidimai
Padangose esantys gumbai visada yra bloga žinia. Paprastai jie atsiranda dėl padangos smūgio į duobę ar kelkraščio bordiūrą, kurio metu pažeidžiama vidinė padangos struktūra. Važiuoti su tokia padanga yra nesaugu, todėl ją reikėtų kuo greičiau pakeisti. Deja, tokio tipo pažeidimų neįmanoma pataisyti.
Vairavimo stilius ir ekonomija
Žiemą automobilyje esanti elektros įranga, pvz., salono ir sėdynių šildymas, šildomas galinis ir priekinis stiklas naudoja nemažai elektros energijos. Vokietijos automobilininkų asociacija ADAC paskaičiavo, kad 100 vatų didesnė naudojamos elektros galia automobilio degalų sąnaudas padidina 0,1 l/100 kilometrų, todėl vien tik papildomas šildymas nuvažiuoti tokį atstumą degalų sąnaudas gali padidinti iki dviejų litrų. Žieminių padangų protektoriuje esančių lamelių išdėstymas ir pats gumos mišinys yra specialiai sukurti užtikrinti saugias savybes esant žemai temperatūrai ir važiuojant per sniegą ir ledą. Tačiau žieminės padangos pasižymi ir didesniu pasipriešinimu riedėjimui, o tai taip pat įtakoja energijos naudojimo efektyvumą. Be to, šios minkšto gumos mišinio padangos dyla greičiau, todėl su jomis nuvažiuojama mažiau nei su vasarinėmis padangomis. Bet pasirinkę tinkamą vairavimo stilių ir rūpindamiesi padangomis, vairuotojai gali žymiai padidinti ridą ir, svarbiausia, užtikrinti, kad kelionės būtų saugios.
Pasirinkus tokio tipo padangas reikia susitaikyti su faktu, kad degalų sunaudos bus 4-8 proc. Dar vienas faktorius, mažinantis pastarojo tipo žieminių padangų patrauklumą - itin didelis jų nusidėvėjimo koeficientas. Siekiant, kad tokios padangos nestingtų šaltyje, naudojami itin minkšti gumos mišiniai, todėl vienas protektoriaus milimetras nudyla maždaug du - tris kartus greičiau, nei dygliuotos ar standesnės nedygliuotos žieminės padangos. Daugiau ar agresyvesniu stiliumi vairuojantiems bei galingus variklius turintiems automobiliams, jų gali sunkiai užtekti vienam sezonui.
tags: #vta #reikalavimai #padangoms