Padangų nusidėvėjimas eksploatacijos metu - natūralus reiškinys. Tačiau netipinis protektoriaus nusidėvėjimas turėtų būti įspėjamasis signalas - jis gali rodyti rimtesnius pakabos gedimus arba netinkamą transporto priemonės priežiūrą. Automobilio padangos protektorius per visą jos perimetrą turėtų dėvėtis tolygiai. Deja, praktikoje taip būna ne visada. Netolygus protektoriaus nusidėvėjimas dažniausiai atsiranda dėl netinkamo padangų slėgio, neteisingos pakabos geometrijos arba deformuoto ratlankio. Priklausomai nuo priežasties, skiriasi ir simptomai bei pasekmės.
Padangos yra vienintelė transporto priemonės dalis, turinti tiesioginį kontaktą su kelio danga, ir nuo jų būklės priklauso automobilio valdymas, stabdymas ir stabilumas. Dėl šios priežasties padangų priežiūra yra neatsiejama saugaus eismo dalis. Nors daugelis vairuotojų stebi bendrą protektoriaus gylį, daug mažiau dėmesio skiriama jo dilimo pobūdžiui. Netaisyklingas padangų nusidėvėjimas, pavyzdžiui, kai dilimas intensyviausias yra per vidurį, o ne per kraštus, yra ne atsitiktinis reiškinys, o aiškus įspėjamasis signalas, rodantis rimtas problemas, kurias būtina spręsti nedelsiant.
Netipinio padangos protektoriaus nusidėvėjimo požymiai
Nors padanga gali atrodyti tvirta ir atspari konstrukcija, iš tikrųjų ji yra gana jautri mechaniniams pažeidimams. Lengviausia pastebėti šoninės padangos dalies pažeidimus, kurie dažnai matomi plika akimi. Jie dažniausiai atsiranda atsitrenkus į bordiūrus, patekus į duobes ar susidūrus su kitomis kliūtimis kelyje. Tokiais atvejais gali susidaryti įvairūs iškilimai, įpjovimai ar įtrūkimai tiek vidinėje, tiek išorinėje padangos pusėje. Paprastai tai reiškia, kad padangą būtina pakeisti. Kitaip yra su netipiniu protektoriaus nusidėvėjimu, kuris taip pat gali lemti rimtus padangos pažeidimus. Jis neatsiranda staiga - procesas vyksta palaipsniui eksploatacijos metu, todėl daugelis vairuotojų jį pastebi tik tada, kai nusidėvėjimas jau būna pažengęs.
Protektoriaus vidurinės dalies nusidėvėjimas
Jeigu pastebite, kad protektoriaus vidurinė dalis yra labiau nusidėvėjusi nei padangos kraštai, greičiausiai ilgą laiką važinėjote su per dideliu slėgiu padangose. Pagrindinė padangos dilimo per vidurį priežastis yra susijusi su padangos oro slėgiu. Kai padanga pripūsta per daug, jos centrinė dalis išsipučia. Dėl šios deformacijos padangos kontaktas su keliu susiaurėja, tampa apvalesnis, o automobilio svoris bei spaudimas sutelkiamas siaurame ruože per vidurį. Dėl to šioje vietoje trintis ir dilimas yra intensyvesni nei padangos kraštuose. Ši aplinkybė žymiai sutrumpina padangos eksploatacijos laiką. Jei protektoriaus aukščio skirtumas tarp vidurio ir kraštų neviršija 2 mm, padanga dar gali būti naudojama. Vis dėlto reikėtų kuo greičiau pakoreguoti slėgį pagal automobilio gamintojo rekomendacijas.
Per didelis oro slėgis padangose lemia tai, kad padangos tampa per minkštos, o automobilio valdymas - sunkiai nuspėjamas. Subliuškusi padanga leidžia ratlankiui labiau judėti į šonus. Be to, kai padangų slėgis yra per mažas, daugiau padangos protektoriaus liečia kelią ir sukelia trintį. Tuo tarpu per didelis oro slėgis sumažina padangos kontaktą su keliu, dėl to blogėja sukibimas ir didėja avarijų rizika. Per didelis oro slėgis padangose taip pat kelia rizikų. Kietai pripūstos padangos yra lengviau praduriamos, o sukibimas su kelio danga suprastėja, nes kontaktuoja tik vidurinė protektoriaus dalis. Per smarkiai pripūstose automobilio padangose greičiau dyla protektoriaus centrinė dalis.
Didesnis padangos kraštų nusidėvėjimas
Kai labiau dėvisi padangos kraštai, susidaro vadinamasis „suapvalėjusio“ protektoriaus efektas. Dažniausia tokio nusidėvėjimo priežastis - per mažas slėgis padangose. Automobilio svoris turėtų būti tolygiai paskirstytas per visą padangos plotį, tačiau esant per mažam slėgiui padangos vidurinė dalis silpniau prispaudžiama prie kelio dangos. Kita priežastis gali būti agresyvus vairavimo stilius, ypač greitas posūkių įveikimas. Važiuojant dideliu greičiu posūkyje, padangos dirba ties sukibimo riba ir patiria didesnes apkrovas, todėl labiau dėvisi išorinės protektoriaus dalys. Toks nusidėvėjimas gali būti ir asimetriškas, kai viena padangos pusė dėvisi labiau nei kita. Netipinį protektoriaus nusidėvėjimą taip pat gali lemti pakabos gedimai, pavyzdžiui, deformuota svirtis arba neteisingai sureguliuota ratų suvedimo geometrija.
Per mažas oro slėgis padangose lemia spartesnį padangų dėvėjimąsi, didesnes degalų sąnaudas ir prastesnį automobilio valdymą. Per mažas oro slėgis padangose lemia tai, kad padangos tampa per minkštos, o automobilio valdymas - sunkiai nuspėjamas. Subliuškusi padanga leidžia ratlankiui labiau judėti į šonus. Be to, kai padangų slėgis yra per mažas, daugiau padangos protektoriaus liečia kelią ir sukelia trintį. Nepakankamai pripūstos padangos labai prailgina stabdymo kelią bei įtakoja vairavimą ir automobilio valdymą.
„Dantytas“ protektoriaus nusidėvėjimas
„Dantytas“ protektoriaus nusidėvėjimas - tai nepageidaujamas padangos dėvėjimosi būdas, kai greičiau dyla viena protektoriaus blokų pusė. Dėl to žiūrint į padangą iš šono, protektorius primena pjūklo dantis. Toks nusidėvėjimas gali atsirasti tiek protektoriaus kraštuose, tiek jo vidurinėje dalyje. Nors tai nebūtinai reiškia, kad padanga turi būti nedelsiant keičiama, ji gali pradėti skleisti daugiau triukšmo, o tai sumažina važiavimo komfortą. Efektyviausia prevencinė priemonė - reguliari padangų rotacija.
Banguotas protektoriaus nusidėvėjimas
Toks nusidėvėjimas dažniausiai pasireiškia galinėje ašyje, kuri nėra varančioji. Galinės padangos mažiau keičia savo padėtį kelio dangos atžvilgiu, todėl jos labiau linkusios į netolygų nusidėvėjimą. Protektoriaus bangavimas gali atsirasti dėl kelių priežasčių, tačiau dažniausiai tai susiję su neteisinga galinės ašies ratų geometrija arba netinkamu pakabos darbu. Šis nusidėvėjimas dažniau pastebimas automobiliuose, kurių galinę pakabą sudaro torsionas ir šis veikia netinkamai.
Protektoriaus gumos pažeidimai
Gumos pažeidimai dažniausiai pastebimi lamelių srityje arba ties protektoriaus grioveliais. Jie dažnai pasitaiko naujose žieminėse padangose, kurios pagamintos iš minkštesnio gumos mišinio ir turi aukštesnius protektoriaus blokelius. Dažniausia priežastis - didelis greitis vingiuotuose keliuose arba važiavimas nestabiliu, šiurkščios struktūros paviršiumi. Jei pastebite tokius pažeidimus, padangą galima naudoti toliau, tačiau svarbu reguliariai tikrinti jos būklę.
Protektoriaus deformacija
Jei protektoriaus paviršiuje matomos deformacijos, tikėtina, kad ilgą laiką buvo važiuojama su per mažu slėgiu padangose arba automobilis buvo pernelyg apkrautas. Jeigu kartu su deformacija matosi metaliniai padangos konstrukcijos elementai, gali būti pažeista vidinė padangos struktūra. Dažniausiai taip nutinka dėl gilesnių įpjovimų, atsiradusių po stipraus smūgio ar atsitrenkus į kliūtį, pavyzdžiui, akmenį ar bordiūrą. Tokia padanga nebetinkama naudojimui ir turi būti pakeista.
Vietinis protektoriaus nusidėvėjimas
Kartais dėl staigaus stabdymo ir ratų užsiblokavimo (ypač automobiliuose be ABS) gali atsirasti vietinis protektoriaus nusidėvėjimas. Tokiu atveju protektorius nusitrina vienoje konkrečioje vietoje. Pažeidimai gali būti dar didesni, jei stabdoma ant nestabilios ar šiurkščios kelio dangos. Priklausomai nuo pažeidimo dydžio, padanga gali būti dar tinkama naudoti, tačiau esant dideliems pažeidimams ją reikėtų pakeisti.
Protektoriaus atsiskyrimas
Protektoriaus atsiskyrimas - viena pavojingiausių, nors ir gana retų padangos gedimo formų. Dažniausiai tai nutinka dėl padangos perkaitimo, kurį sukelia ilga kelionė su per mažu slėgiu arba važiuojant su dideliu apkrovimu. Toks pažeidimas gali sukelti staigų padangos sprogimą. Važiuojant dideliu greičiu tai gali sukelti rimtų problemų valdant automobilį. Padanga, kurios protektorius atsiskyrė, nėra remontuojama ir turi būti nedelsiant pakeista.
Padangų priežiūra ir prevencija
Tinkama padangų priežiūra tiesiogiai veikia jų tarnavimo laiką ir eksploatacijos kainą. Be to, nelygus dylančių zonų pasiskirstymas kartais susijęs ir su kasdiene maršrutų specifika. Padangų dėvėjimasis retai būna tolygus, jei automobilis prižiūrimas nereguliariai arba kai kurios mazgų būklės problemos ignoruojamos. Viena paprasčiausių profilaktikos priemonių - reguliari padangų rotacija, t. y. ratų sukeitimas vietomis pagal gamintojo numatytą schemą. Rotacijos esmė - ne „pasukti padangas“, o pakeisti jų pozicijas automobilyje, kad apkrovos ir dėvėjimosi pobūdis pasiskirstytų tolygiau. Nelygus padangų dėvėjimasis nebūtinai reiškia, kad „viena padanga dirba už visas“. Kad padangos dėvėtųsi tolygiau, praktikoje svarbiausia laikytis dviejų dalykų: periodiškai tikrinti ratų suvedimą ir reguliariai atlikti padangų rotaciją.
„Motointegrator“ pataria: tikrinkite oro slėgį padangose bent kartą per mėnesį ir prieš kiekvieną ilgesnę kelionę, jei turite abejonių dėl pažeidimo masto, pasikonsultuokite su specialistu, stebėkite protektoriaus nusidėvėjimą, reaguokite, jei pastebėjote neatitikimų.
LT - Mokomasis vaizdo įrašas apie sunkvežimių padangas vairuotojams | Profile Heuver
Tinkamo padangų slėgio svarba
Labai svarbu užtikrinti tinkamą slėgį padangose, priešingu atveju, net ir dėl vienos padangos, kurioje slėgis bus kitoks nei turėtų būti, taps sunkiau valdyti transporto priemonę, netolygiai dėvėsis padangos, padidės kuro sąnaudos ar netgi rizika sukelti eismo įvykį. Blogai prižiūrimos padangos ne tik kelia pavojų kelyje, bet ir didina automobilio eksploatavimo sąnaudas: nepakankamai pripūstos padangos reikalauja daugiau jėgos (ir kuro) judėti. Saugumas: Tik tinkamai pripūsta padanga į kelią remiasi didžiausiu paviršiumi ir užtikrina maksimalų sukibimą. D.Jonušis pabrėžia, jog automobilio stabilumas kelyje priklauso tik nuo tų keturių nedidelių plotų - padangų. Ekonomiškumas: Tinkamas slėgis užtikrina ne tik automobilio stabilumą, ekonomiškumą, bet ir tolygų dėvėjimąsi. Ilgaamžiškumas: Jeigu padangos slėgis yra teisingas, ji tarnaus ilgiau.
Kaip sužinoti optimalų padangų slėgį? Paprasčiausias būdas sužinoti optimalų automobilio padangų slėgį yra vadovautis gamintojo pateikta informacija, kuri dažniausiai nurodoma vidinėje degalų bako dangtelio pusėje, vairuotojo pusės statramsčio lipduke arba automobilio vadove. Gamintojo rekomenduojamą oro slėgį galite rasti lipduke, kuris gali būti ant vairuotojo pusės durų staktos arba automobilio knygutėje. Svarbu prisiminti, kad ši informacija yra pateikiama lentelėje, kurią rasite ant vidinės degalų bako dangtelio pusės, vairuotojo durelių statramsčio arba tiesiog vartotojo instrukcijoje.
Kaip teisingai patikrinti padangų slėgį? Norint tiksliai pamatuoti oro slėgį padangose, naudojamas slėgio matuoklis (manometras). Norint teisingai pamatuoti slėgį, tai reikia daryti, kai padangos yra šaltos. Tai reiškia, kad slėgis turi būti matuojamas iš ryto (prieš važiavimą arba prieš kelionę). Tikrinant padangų slėgį reikia įsitikinti, kad automobilis stovi ant lygaus paviršiaus, nėra perkrautas ar pakrautas netolygiai. Taip pat svarbu įvertinti pačių padangų temperatūrą. Slėgis tikrinamas, kai padangos yra atvėsusios, t.y. padangos temperatūra nesiskiria nuo aplinkos. Atsukite vožtuvo dangtelį. Tvirtai uždėkite matuoklį ant vožtuvo, kad neišeitų oras. Nuskaitykite slėgio rodmenis. Pakoreguokite slėgį.
Padangų slėgio stebėjimo sistema (TPMS) yra vienas pirmųjų saugumo elementų, tapusių privalomu visuose naujuose ES parduodamuose automobiliuose. Standartinėje kiekvieno nuo 2014-ųjų lapkričio pagaminto modelio įrangoje jau yra ši sistema.
Tad reguliariai tikrinkite padangų slėgį ir, jei reikia, atlikite papildomus veiksmus. Taigi jeigu važiuojate su pernelyg pripūstomis arba per mažai pripūstomis padangomis, kuo greičiau pripūskite jas iki gamintojo rekomenduojamo padangų slėgio, kad užtikrintumėte praktišką ir saugų vairavimą.