Konfiskavimas, kaip neatlygintinis turto paėmimas valstybės nuosavybėn ir baudžiamojo poveikio priemonė, yra aiškiai apibrėžtas Tarptautinių žodžių žodyne. Nors daugelis vairuotojų galbūt nėra tiesiogiai susipažinę su šiuo terminu, automobilio konfiskavimas Lietuvoje yra gerai žinoma ir taikoma priemonė, skirta drausminti piktybiškiausius Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidėjus.
Šiame straipsnyje detaliai aptarsime automobilio konfiskavimo tvarką Lietuvoje, ypač akcentuodami atvejus, susijusius su įžūliais KET pažeidimais. Automobilių konfiskavimas už KET pažeidimus taikomas nuo 2008 m., kai buvo priimtos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pataisos, suteikiančios teismams galimybę taikyti šią priemonę.
Kada automobilis gali būti konfiskuojamas?
Visos situacijos, kuriose gali būti konfiskuotas KET pažeidėjo automobilis, yra išsamiai apibrėžtos ATPK. Pagrindinės priežastys, dėl kurių vairuotojas gali netekti savo transporto priemonės, apima:
- Pobėgis iš eismo įvykio: Jei vairuotojas, padaręs eismo įvykį, pasišalina iš jo nesustojęs ir nepranešęs atitinkamoms institucijoms.
- Nepaklusnumas policijos pareigūnams: Kai vairuotojas, reikalaujamas policijos pareigūnų, nesustoja arba aktyviai priešinasi stabdymo reikalavimui.
- Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti: ATPK 130-1 straipsnis numato, kad automobilis gali būti konfiskuojamas, jei vairuotojas, neturintis teisės vairuoti, nesustoja stabdomas pareigūnų ar pabėga iš avarijos.
- Pakartotinis vairavimas neblaiviam ar apsvaigusiam: Tai viena dažniausių priežasčių, dėl kurių taikomas automobilio konfiskavimas. Jei asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda už vairavimą neblaiviam ar apsvaigusiam, o jis pakartotinai padaro tokį pat pažeidimą, automobilis gali būti konfiskuotas. Tai taip pat taikoma ir asmenims, neturintiems teisės vairuoti, kai jiems negali būti skiriamas administracinis areštas.
Citata iš ATPK pabrėžia, kad pakartotinis transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, kai asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda už panašius pažeidimus, yra baudžiamas ne tik pinigine bauda ir areštu, bet ir automobilio konfiskavimu. Tą patį galima pasakyti ir apie asmenis, neturinčius teisės vairuoti.
Automobilio konfiskavimas taip pat taikomas, kai KET pažeidimas sukelia nežymų sveikatos sutrikdymą ar turto sugadinimą, o taisykles pažeidžia apsvaigęs asmuo, neturintis teisės vairuoti. Net ir chuliganiškas vairavimas, kai vairuotojas yra apsvaigęs ir neturi teisės vairuoti, gali baigtis automobilio konfiskavimu.
Konfiskuotų automobilių likimas
Rolandas Rusonis, buvęs kelių policijos pareigūnas, dabar dirbantis vairavimo instruktoriumi, pabrėžia, kad automobilio konfiskavimas yra efektyvi priemonė kovojant su užkietėjusiais kelių chuliganais ir neblaiviais vairuotojais. Jis teigia, kad anksčiau, kai konfiskavimas nebuvo taikomas, policija buvo bejėgė prieš tokius pažeidėjus, kurie, nesumokėję baudų ir neturėdami darbo, toliau važinėjo neblaivūs.
Konfiskuoti automobiliai saugomi specialiose aikštelėse ir vėliau parduodami. Šia veikla užsiima įmonės, laimėjusios viešuosius konkursus. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, 2009 m. Lietuvoje buvo konfiskuotas 841 automobilis, o per dvejus metus, pardavus šiuos automobilius, valstybės biudžetas buvo papildytas daugiau nei 1,28 mln. litų.
Parduodamų automobilių kainas nustato VMI specialistai, atsižvelgdami į rinkos kainas, automobilio būklę, pagaminimo metus ir kitus veiksnius. Prabangesniems automobiliams vertinti pasitelkiami nepriklausomi turto vertintojai. Automobiliai, kurių vertė viršija 10 tūkst. litų, parduodami aukciono arba apklausos būdu. Apklausa - tai metodas, kai potencialūs pirkėjai siunčia vokotus su siūloma kaina, o daugiausiai pasiūliusiam automobilis parduodamas.
Problematiški aspektai: automobilių gadinimas
Nors automobilio konfiskavimas yra griežta priemonė, skirta drausminti pažeidėjus, praktika rodo, kad dalis vairuotojų stengiasi išvengti visiško nuostolio sugadindami automobilius prieš juos konfiskuojant. Tokie automobiliai dažnai pasiekia konfiskuotų automobilių aikšteles be ratų, žibintų, su išdaužytais langais ir suniokotais salonais, t. y. tinkami tik metalo laužui.
VMI pripažįsta, kad situacija yra sudėtinga, nes kol įsigalioja teismo sprendimas, automobilio savininkas yra transporto priemonės savininkas ir su savo turtu gali daryti, ką nori. Anksčiau, kai automobilis buvo saugomas aikštelėje nuo pažeidimo protokolo surašymo momento, tokios problemos nebuvo. Dabar, kai automobilis lieka pas pažeidėją iki teismo sprendimo įsigaliojimo, jis dažnai būna išmontuotas ar sugadintas.
Įmonės, užsiimančios konfiskuotų automobilių pardavimu, vadovai pasakoja apie liūdnus pavyzdžius, kai prabangūs automobiliai, kurių vertė siekė tūkstančius eurų, teko parduoti kaip metalo laužą. Nors teoriškai už tokį elgesį turėtų būti baudžiama, praktikoje nėra numatyta, kas turėtų tai kontroliuoti, todėl pažeidėjai lieka nenubausti.
Tarptautinė patirtis ir prevencija
Teisininkas Mindaugas Svetaka pastebi, kad automobilių konfiskavimas daugelyje šalių yra laikomas ne tiek bausme, kiek prevencine priemone, atimančia iš piliečio daiktą, kuris gali tapti nusikaltimo įrankiu. Jis pateikia kaimyninės Latvijos pavyzdį, kur įvedus girtuoklių automobilių konfiskavimą, per pirmus metus girtų vairuotojų skaičius sumažėjo per pusę. Tai rodo, kad tokios priemonės yra efektyvios mažinant žūčių keliuose skaičių.
Teisėsauga ir teisininkai pabrėžia, kad norint išvengti automobilio konfiskavimo, svarbiausia yra laikytis KET, nevairuoti apsvaigus ar be teisės, o taip pat neleisti naudotis savo automobiliu neatsakingiems asmenims. Teismų praktikoje svarbus ir automobilio savininko elgesys, jo žinojimas apie pažeidėjo veiksmus. Jei savininkas žinojo, kad asmuo neturi teisės vairuoti ar yra apsvaigęs, bet vis tiek leido naudotis automobiliu, atsakomybė gali tekti ir jam.
Žingsniai, kaip pardavėjui patvirtinti automobilio perleidimą kitam asmeniui?
Teismai atidžiai nagrinėja aplinkybes, susijusias su automobilio, priklausančio kitam asmeniui, atsidūrimu pas pažeidėją. Pavyzdžiui, jei savininkas žinojo apie pažeidėjo ankstesnius pažeidimus ar tai, kad jis neturi teisės vairuoti, teismas gali nuspręsti konfiskuoti automobilį. Sprendžiant, ar automobilis bus konfiskuotas, vertinamas ne tik savininko paaiškinimas, bet ir visas jo elgesio modelis.
ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punktas numato, kad gali būti konfiskuotas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jei jis buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui ir nustatyta, kad pažeidėjas šį turtą perleido būtent jiems, sudarydamas sandorį. Jeigu nėra šių sąlygų, transporto priemonės konfiskavimas nėra galimas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje patvirtinta, kad automobilių konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, yra galimas. Taikant šią priemonę, turi būti įvertinamas jos proporcingumas. Teisės aktai numato, kad įstatymų leidėjas, formuluodamas pažeidimų požymius ir sankcijas, įvertina tipinį pažeidimo pavojingumą. Tačiau konkrečiomis aplinkybėmis padarytas pažeidimas gali neatitikti tipinio pavojingumo, todėl svarbu vertinti kiekvieną atvejį individualiai.
Automobilio konfiskavimas yra viena griežčiausių administracinių ar baudžiamųjų priemonių, taikomų vairuotojams ar transporto priemonių savininkams. Nors tokie atvejai nėra itin dažni, svarbu suprasti, kada valstybė turi teisę konfiskuoti automobilį ir kokios pasekmės tai sukelia jo savininkui. Svarbiausia - laikytis įstatymų ir atsakingai elgtis kelyje.
tags: #del #konfiskuojamo #automobilio #plunges #zinios