Netinkamai įrengtos reklaminės iškabos gali tapti nemalonių pasekmių priežastimi verslininkams. Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos tarnybos darbuotojai aktyviai vykdo patikrinimus ir surašo administracinius protokolus asmenims, naudojantiems nelegalias reklamines iškabas savo verslui ar paslaugoms populiarinti. Vien per trumpą laikotarpį buvo surašyti šeši protokolai tokių iškabų savininkams.
Visai išorinei vaizdinei reklamai yra būtinas Licencijų ir paslaugų skyriaus išduotas leidimas. Kai šio leidimo nepateikia reklaminę iškabą pastačiusių asmenų, surašomas protokolas, o administracinė komisija vėliau skiria baudas. Bauda už nelegalią reklamą gali siekti nuo 500 litų.
Reklamos svarba ir jos legalizavimo procesas
Reklama yra galingas įrankis, kuris veiksmingai skatina pardavimus įvairiais būdais. Pirma, reklama sugeba sukelti vartotojų poreikį ar norą, suformuoti pageidaujamą prekės įvaizdį ir iškelti pranašumus palyginus su konkurentais. Reklamos taip pat žymi svarbius momentus, tokius kaip akcijos ar nuolaidos, kurie sukuria skubėjimo jausmą. Be to, reklama gali pabrėžti produktų ar paslaugų unikalumą ir pranašumus, tuo pačiu sukurdama reikalingumą vartotojui. Tinkamai suplanuota ir vykdoma reklama gali atsipirkti įvairiais būdais, prisidėdama prie įmonės sėkmės ir augimo. Pirma, tinkamai nukreipta reklama gali sukelti didesnį vartotojų susidomėjimą produktais ar paslaugomis, padidinant jų paklausą rinkoje. Be to, teisingai parinkta reklama gali sukurti stiprų prekės ar paslaugos įvaizdį ir diferencijuoti ją nuo konkurentų. Reklama taip pat prisideda prie klientų lojalumo ir ilgalaikio santykių su jais formavimo. Nuolaidos, specialios akcijos arba kiti reklamos elementai gali skatinti vartotojus tapti įmonės lojaliais klientais, sugrįžtantys pirkti dar ir dar kartą.
Tačiau iškabos legalizavimas verslininkams atima daug laiko ir, be abejo, kainuoja. Priklausomai nuo to, kurioje vietoje reklaminė iškaba statoma, mokestis už 1 kv. metro ploto stendą metams svyruoja nuo 100 iki 400 litų. Nors Kaune, skirtingai nei Vilniuje, rinkliava už reklaminį stendą neimama, jeigu jis stovi privačioje valdoje, procesas vis tiek gali užtrukti.
Reklaminio stendo projektą reikia suderinti su miesto įvaizdžio skyriumi, urbanistais, kalbos tvarkytojais. Dėl šios priežasties verslą reklamuojantys asmenys neretai pasirenka nelegalią reklamą, o sulaikyti ramiai sumoka baudą.
Nauji reikalavimai tvarumo ir aplinkosaugos reklamai
Nuo 2026 m. rudens įmonės turės labai atidžiai vertinti, ar kalbėdamos apie prekių ir paslaugų tvarumą ir draugiškumą aplinkai turi kuo pagrįsti teiginius. Seimui pritarus Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pakeitimams, į nacionalinę teisę perkeliamos Europos Sąjungos direktyvos 2024/825, dar vadinamos Vartotojų įgalinimo žaliojoje pertvarkoje direktyva, nuostatos.
Priešingu atveju bauda gali siekti iki 4% apyvartos arba 2 mln. eurų. Už šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus pažeidimus skiriamos baudos dydis neturi viršyti 3 procentų reklaminės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais.
Atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir terminai
Atvejai, kai reklaminės veiklos subjektas, padaręs pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingiems padariniams, pripažino pažeidimą, padėjo priežiūros institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą, laikomi atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.
Bauda ar įspėjimas gali būti skiriami ne vėliau kaip per vienus metus nuo reklamos skleidimo paskutinės dienos. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytais atvejais - nuo priežiūros institucijos sprendimo priėmimo dienos, o šio straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais - nuo pažeidimo nustatymo dienos.
Kitos reklamos formos ir jų reguliavimas
Reklamos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numato, kad reklama telefonu, telefaksu, teleksu, elektroniniu paštu gali būti teikiama tik reklamos vartotojo sutikimu ar jo prašymu. Dėl tokio teisinio reguliavimo reklamos teikimo sąlygos skiriasi priklausomai nuo to, kokiu būdu reklama yra skleidžiama. Pavyzdžiui, platinti reklaminius leidinius pašto dėžutėse yra leidžiama net ir neturint išankstinio reklamos gavėjo sutikimo. Tokiais atvejais reklamos platintojai negalėtų pasiteisinti tuo, kad reklamos gavėjas neuždraudė siųsti reklaminių pranešimų.
Lietuvos Respublikoje pripažįstama, kad tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomi sutikimu. Civilinio kodekso 1.64 straipsnio, reguliuojančio valios išreiškimo formą, 3 dalyje nustatyta, kad tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymų ar sandorio šalių susitarimo nustatytais atvejais. Net ir atliekant tiesioginės rinkodaros veiksmus elektroninėje erdvėje asmens sutikimas turi būti gautas prieš tokių veiksmų atlikimą, o ne tuo pačiu metu naudojant tiesiogines rinkodaros priemones.
Jau įvykdžius pažeidimą ir neturint galimybės visiškai išvengti atsakomybės, galima bandyti įrodyti, jog pažeidimas buvo mažareikšmis ir nepadaryta esminė žala. Tokiu atveju būtų pagrindas reikalauti, kad būtų skirtas tik įspėjimas, bet ne piniginė bauda. Atsižvelgiant į bendrą principą, kad bauda yra skiriama pagal baudos minimumo (1 000 Lt) ir maksimumo (30 000 Lt) vidurkį, akivaizdu, kad atsakomybė už tokio tipo pažeidimus yra nemenka.
tags: #del #neteisetos #reklamos #iskabinimo #surasomas #protokolas