Diskusijos dėl nulinio promilių įstatymo, draudžiančio vairuoti net ir menkiausią alkoholio kiekį organizme turintiems vairuotojams, Lietuvoje netyla jau ne vienerius metus. Ši iniciatyva sulaukia tiek pritarimo, tiek ir kritikos, tačiau jos pagrindinis tikslas - didinti eismo saugumą ir mažinti tragiškų avarijų skaičių.
Argumentai už nulinio promilių įstatymą
Vidaus reikalų ministras ir Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius mano, kad nulinio promilių įstatymas suteiktų visuomenei daugiau aiškumo ir supratimo, kad alkoholis ir vairavimas yra nesuderinami dalykai. Pasak jo, dabartinė 0,4 promilės riba dažnai tampa ginčų objektu, kai gerokai apsvaigęs asmuo teigia teišgėręs tik vieną taurę vyno ar pusę bokalo alaus. Nulinė tolerancija paskatintų vairuotojus vengti bet kokio alkoholio vartojimo prieš sėdant prie vairo.
Laikinasis Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis taip pat pritaria šiai iniciatyvai. Jis pabrėžia, kad daugybę metų buvo tolerantiškai žiūrima į alkoholio poveikį vairavimui, tačiau pastarųjų dienų eismo įvykiai rodo, jog žmonės nesupranta rizikos. Jei norima išgerti, siūloma naudotis viešuoju transportu, taksi paslaugomis ar artimųjų pagalba.
Policijos atstovai teigia, kad alkoholis, net ir nedidelis kiekis, veikia žmogaus organizmą ir silpnina vairuotojo reakciją. Tai gali lemti pavojingas situacijas keliuose. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę, birželio 16-22 dienomis, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius mobiliaisiais greičio matuokliais užfiksavo net 871 greičio viršijimo atvejį. Birželio 17 dieną Kėdainių rajone 20-metis pradedantysis vairuotojas, viršijęs leistiną greitį net 52 km/val., važiavo 132 km/val. vietoj leidžiamų 80 km/val. Tokie pažeidimai, nors ir atrodo „žmogiški“, neapsaugo nuo atsakomybės.
Argumentai prieš nulinio promilių įstatymą
Lenktynininkas Antanas Juknevičius išreiškė atsargumą dėl nulinio promilių įstatymo. Jis atkreipia dėmesį, kad Europos Sąjungoje tik kelios valstybės taiko tokią griežtą taisyklę. Anot jo, svarbiausia yra didinti žmonių sąmoningumą, o ne iš karto taikyti griežčiausias priemones. Jis abejoja, ar toks įstatymas sustabdytų tuos, kurie sąmoningai sėda prie vairo išgėrę.
A. Juknevičius taip pat kelia klausimą, kuo nulinio promilių įstatymas skiriasi nuo žinojimo, kad gali išgerti tik vieną taurę ar vieną bokalą. Jo manymu, sąmoningi žmonės arba visai nevartoja alkoholio prieš vairavimą, arba naudoja alkotesterį, arba atsisako vairavimo.
Kitos eismo saugumo priemonės
Diskusijoje taip pat buvo paliesta ir kitų eismo saugumo gerinimo priemonių. Egidijus Skrodenis pabrėžė inžinerinių priemonių svarbą, tokių kaip žiedinių sankryžų įrengimas (per dešimtmetį Lietuvoje pakeista apie 70 sankryžų), salelių ir dviračių bei pėsčiųjų takų įrengimas. Jo teigimu, šios priemonės duoda greitą ir pastebimą efektą, padeda sumažinti greitį ir išvengti pavojingų situacijų.
Gintaras Aliksandravičius pastebėjo, kad baudų didinimo ir teisinio reguliavimo sugriežtinimo poveikis yra trumpalaikis, nes vairuotojai greitai pripranta prie naujų taisyklių.
Kalbant apie jaunų vairuotojų elgesį, A. Juknevičius ir G. Aliksandravičius svarstė apie specialių aikštelių įrengimą, kur jaunimas galėtų išsikrauti adrenalino, bei ribojimus galingų automobilių registracijai jaunesniems nei 25 metų asmenims. Tačiau A. Juknevičius mano, kad problema slypi ne automobilyje, o jį vairuojančiame žmoguje.
Vairuotojų Pažeidėjų Programa ir kiti pokyčiai
Tekste taip pat paminėta Vairuotojų Pažeidėjų Programa - speciali priemonė vairuotojams, kurie dėl lengvo girtumo (0,4-1,5 promilės) prarado teisę vairuoti transporto priemonę. Programa leidžia sutrumpinti teisių atėmimo terminą iki pusės, tačiau reikalauja papildomai išklausyti mokymus vairavimo mokykloje.
Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo įstatymas dėl transporto priemonių, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, draudimo vairuoti. Taip pat nuo 2024 m. liepos 8 d. įsigalioja griežtesnės taisyklės dėl transporto priemonių ridos klastojimo techninės apžiūros metu. Anksčiau nepagrįstas ridos sumažėjimas buvo laikomas nedideliu trūkumu, tačiau dabar tai bus vertinama kaip didelis trūkumas, neleidžiantis gauti teigiamos išvados apie techninę apžiūrą.
Didžiausios ridos klastojimo aferos fiksuojamos įvežant automobilius iš kitų Europos Sąjungos valstybių. Siekiant užkardyti šiuos atvejus, siūloma rinkti duomenis apie ridą dažniau - keičiantis savininkui, draudžiant automobilį ar atvykus į servisą. Jei techninės apžiūros metu nustatomas ridos sumažėjimas, vairuotojams rekomenduojama kreiptis į transporto priemonių remonto paslaugas teikiančias įmones, kad būtų nustatyta ir, jei reikia, pakoreguota faktinė rida.
tags: #del #nulinio #vairuotojams