Periodiniai sveikatos patikrinimai yra svarbi darbuotojų ir kitų asmenų sveikatos priežiūros dalis. Šiame straipsnyje aptariama sveikatos patikrinimo tvarka Lietuvoje, įskaitant vairuotojų medicinines pažymas, leidimus įsigyti ginklą ir kompensacijas už sveikatos patikrinimus.
Vairuotojų sveikatos patikrinimas
Pagal 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančią vairuotojų sveikatos patikrinimo tvarką, lengvųjų automobilių priemonių vairuotojai privalo pateikti galiojančią pažymą apie savo sveikatos būklę. Hila centro specialistai atlieka A, AM ir B kategorijų vairuotojų sveikatos patikrinimą ir išduoda pažymas apie sveikatos būklę. Visų kategorijų vairuotojams taip pat būtina ir gydytojo psichiatro pažyma dėl psichikos sveikatos. Ją vairuotojai gali savarankiškai gauti teritoriniame psichikos sveikatos centre ir turėti su savimi atvykdami patikros - tokiu atveju medicininė pažyma suteikiama dar tą pačią dieną.
Sveikatos patikrinimo metu neturint reikalingos gydytojo psichiatro pažymos, ją elektroniniu būdu užsako pats Medicinos diagnostikos ir gydymo centras - tokiu atveju medicininė pažyma suteikiama per 3-5 darbo dienas, kai gaunami visi reikalingi dokumentai. Pagal Lietuvos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo priimtą vairuotojų sveikatos patikrinimo tvarką A, AM ir B kategorijų vairuotojai iki 55 metų imtinai privalo atlikti sveikatos patikrinimą ir gauti tai patvirtinančią medicininę pažymą kas dešimt metų, nuo 56 iki 69 metų imtinai - kas penkerius metus, o 70-79 - kas dvejus, o sulaukus 80 - kasmet.
Pasitikrinti sveikatą vairuotojų medicininei pažymai gauti ar atnaujinti galima Šeimos medicinos centre Laisvės pr. arba Centre padalinyje esančiame V. Grybo g. Būtina išankstinė registracija.
Kompensacija už sveikatos patikrinimus
LR Darbo kodekso 158 str. ir el. Sveikatos teisės instituto nuomone, SAM atstovė neteisingai teigia, kad „<…>teisės aktai neįpareigoja darbdavių kompensuoti darbuotojų testavimo išlaidų“. LR Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 str. 7 dalyje numatyta: „Išlaidas už periodinius sveikatos patikrinimus ir vidutinį darbo užmokestį darbuotojams už sveikatos patikrinimams sugaištą laiką apmoka darbdavys, o už sveikatos patikrinimą prieš pradedant dirbti - darbuotojas, jeigu kituose įstatymuose nenumatyta kitaip. Visa tai reiškia, kad darbdavys apmoka darbuotojui už bet kokius privalomus periodinius sveikatos patikrinimus, nes tai yra jam nustatyta įstatyminė pareiga. O tuos periodinius sveikatos patikrinimus, kuriuos reikia atlikti dėl COVID-19, turi finansuoti valstybė.
Konstitucinis Teismas (toliau - KT) yra konstatavęs ir tai, kad jeigu įstatymuose nustatyta, jog tam tikrus santykius, susijusius su įstatymų reikalavimų įgyvendinimo tvarka (procedūromis), reguliuoja Vyriausybė, Vyriausybė privalo tai padaryti. Įstatymo formuluotė „Vyriausybės nustatyta tvarka“ reiškia, kad nurodytą tvarką turi nustatyti pati Vyriausybė ir kad tvarkos nustatymo ji negali pavesti jokiai kitai institucijai. Tai nedviprasmiškai nustatyta LR Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 str. Iš to, kas pasakyta, galima daryti išvadą, jog Vyriausybei nenustačius, kokie konkrečiai testai gali būti atliekami vykdant pareigą darbuotojui periodiškai testuotis, reikėtų laikytis pozicijos, kad norint dirbti darbą, kuriame reikia periodiškai tikrintis sveikatą, tinka bet kokie oficialūs ir praktikoje taikomi medicininiai testai COVID-19 ligai nustatyti (PGR testai iš nosiaryklės ar seilių, ar greitieji antigeno testai, atlikti laboratorijoje).
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, kad darbdavys privalo užtikrinti darbuotojų privalomų sveikatos patikrinimų organizavimą ir finansavimą. Darbdavys ne tik apmoka tikrinimo išlaidas, bet taip pat privalo organizuoti tikrinimo procesą, informuoti darbuotojus apie tikrinimo būtinybę ir užtikrinti, kad tikrinimas būtų atliktas nustatytais terminais. Darbuotojui už darbo laiką, kurį jis praleidžia tikrindamasis sveikatą, taip pat mokamas vidutinis darbo užmokestis.
Leidimas įsigyti šaunamąjį ginklą
Norint gauti leidimą įsigyti šaunamąjį ginklą reikia atlikti profilaktinę sveikatos patikrą sveikatos priežiūros įstaigoje ir gauti šeimos gydytojo patvirtintą pažymą Nr. 049/a. Vėliau asmeniui reikia periodiškai tikrintis sveikatą įstatymų numatyta tvarka. Profilaktinis sveikatos patikrinimas atliekamas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Asmenys, atvykę pas šeimos gydytoją, privalo turėti: asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą; darbovietės, seniūnijos ar kitų institucijų charakteristiką; nedirbantiems asmenims charakteristikas išduoda miestų savivaldybės administracijos seniūnai savo seniūnijų teritorijoje deklaravusiems gyvenamąją vietą nedirbantiems fiziniams asmenims ir individualią veiklą užregistravusiems asmenims. Charakteristika reikalinga psichiatro konsultacijos metu; šeimos gydytojo išrašą / pažymą už per paskutinius 10 metų persirgtas ligas; priklausomybės ligų gydytojo pažymą / išvadą; psichiatro pažymą / išvadą (10 metų).
Asmuo prieš sveikatos tikrinimą užpildo ir pasirašo „Asmens, norinčio gauti leidimą įsigyti ginklą, garbės deklaraciją“ (sveikatos tikrinimo klausimyną), kuri yra reikalinga gyd. psichiatro konsultacijos metu. Po apsilankymo pas šeimos gydytoją pacientas siunčiamas psichiatro konsultacijai. Galutinę išvadą „Dėl sveikatos būklės gali gauti leidimą įsigyti ginklą“ arba „Dėl sveikatos būklės negali gauti leidimo įsigyti ginklą“ į „Asmens sveikatos istoriją“ (forma 025/a) ir į „Asmens privalomojo sveikatos tikrinimo kortelę“ (forma 049/a) įrašo asmenį tikrinęs šeimos gydytojas arba gydytojų konsultacinės komisijos nariai.
Asmens privalomojo sveikatos tikrinimo kortelė (forma 049/a) yra užregistruojama ir išduodama elektroniškai, kuris pats ją pateikia įstaigai, išduodančiai leidimą įsigyti ginklą. Medicininės pažymos išdavimas gali užtrukti iki 14 darbo dienų ir ilgiau, priklausomai nuo kitų sveikatos priežiūros įstaigų pateikiamų išrašų. Išrašai reikalingi už pastarųjų 10 (dešimties) metų laikotarpį, tad, jei tuo laikotarpiu asmuo pakeitė sveikatos gydymo įstaigą, išrašai bus renkami iš visų įstaigų, kas gali pailginti pažymos išdavimo laikotarpį. Pažymos ginklui išduoti gali užtrukti iki 30 darbo dienų.
Asmens sveikatos tikrinantis gydytojas, įtaręs ligų ar fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo, siunčia pacientą kitų gydytojų specialistų konsultacijoms. Gydytojai, konsultavę pacientą, į „Medicinos dokumentų išrašą“ (formą Nr. ... ) įrašo savo išvadas.
Psichikos ir elgesio sutrikimai, dėl kurių gali būti nesuteiktas leidimas įsigyti ginklą:
- Organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai.
- Psichikos ir elgesio sutrikimai, kylantys dėl psichoaktyviųjų medžiagų (išskyrus tabaką) vartojimo arba esant remisijai, kuri trunka trumpiau negu 5 (penkerius) metus.
- Šizofrenija, šizotipinis ir kliedesiniai sutrikimai.
- Ūminiai ir praeinantys psichoziniai sutrikimai, kai remisija trunka trumpiau kaip 10(dešimt) metų.
- Nuotaikos (afektiniai) sutrikimai, jei remisija (nevartojant vaistų) trunka trumpiau kaip 5 (penkerius) metus.
- Neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai, jei remisija (nevartojant vaistų) trunka trumpiau kaip 5 (penkerius) metus.
- Suaugusiųjų asmenybės sutrikimai ir elgesio sutrikimai, kai kompensacija trunka trumpiau kaip 5 (penkerius) metus (išskyrus nurodytus 1.8 punkte).
- Specifiniai asmenybės sutrikimai, mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai, ilgalaikiai asmenybės sutrikimai, nesusiję su smegenų pažeidimu ar liga, patologinis padeginėjimas, kiti įpročių ir potraukių sutrikimai, atsižvelgiant į jų pobūdį ir pavojingumą.
- Valgymo sutrikimai, jei remisija (nevartojant vaistų) trunka trumpiau kaip 5 (penkerius) metus.
- Neorganiniai miego sutrikimai, jei remisija (nevartojant vaistų) trunka trumpiau kaip 3 (trejus) metus.
- Kitur neklasifikuojami psichikos ir elgesio sutrikimai, atsirandantys laikotarpiu po gimdymo,- visi pogimdyminio laikotarpio psichikos ir elgesio sutrikimai, jeigu stabili remisija (nevartojant vaistų) po jų trunka trumpiau kaip 3 (trejus) metus.
- Psichologinės raidos sutrikimai, elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidėję vaikystėje ir paauglystėje,- tais atvejais, kai jie turi įtakos dabartinei individo darbinei, psichologinei ir socialinei adaptacijai.
- Protinis atsilikimas.
- Visi psichikos sutrikimai, kurie esamuoju metu gydomi arba pastarųjų 3 (trijų) mėn. laikotarpiu buvo gydomi psichotropiniais vaistais (antipsichotikais, antidepresantais, nuotaikos stabilizatoriais, anksiolitikais, migdomaisiais ir pan.).
Nervų sistemos ligos, dėl kurių gali būti nesuteiktas leidimas įsigyti ginklą:
- Huntingtono liga.
- Alzheimerio liga bei kitos degeneracinės nervų sistemos ligos, esant išreikštiems pažintinių funkcijų sutrikimams.
- Ekstrapiramidiniai ir judesių sutrikimai (Parkinsono liga, antrinis parkinsonizmas, savaiminis (esencialinis) tremoras, distonijos) esant ryškiems judėjimo funkcijos sutrikimams.
- Mioneuralinės jungties ir raumenų ligos esant išreikštiems judėjimo funkcijos sutrikimams.
- Epilepsija bei išsėtinė (dauginė) sklerozė esant išreikštiems asmenybės ir (ar) judėjimo funkcijos sutrikimams.
- Cerebrinis paralyžius ir kiti paralyžiaus sindromai esant išreikštiems judėjimo funkcijos sutrikimams.
Kitos ligos ar būklės, dėl kurių gali būti nesuteiktas leidimas įsigyti ginklą:
- Regėjimas su regėjimo korekcija yra silpnesnis nei 0,5 viena ir 0,2 kita akimi.
- Ligos, dėl kurių sutrikusi koordinuota rankų raumenų veikla, ir abiejų rankų plaštakų ir pirštų įgimti arba įgyti defektai, trukdantys tinkamai naudotis šaunamuoju ginklu.
- Cukrinis diabetas, jeigu hipoglikeminių būklių metu pacientas nesugeba sau suteikti pagalbos.
- Nekoreguoti ir pasikartojantys paroksizminės skilvelinės tachikardijos epizodai ir nekoreguota atrioventrikulinė blokada su hemodinamikos sutrikimais; sunkios lėtinės kraujotakos sistemos ligos esant širdies ir kraujagyslių funkcijos nepakankamumui (funkcinė klasė pagal NYHA IV, stadija D).
- Lėtinės kvėpavimo takų ligos, kai yra indikacijų taikyti ilgalaikę oksigenoterapiją.
- Kitos ligos ar būklės, kurios nenurodytos šiame sąraše, tačiau dėl kurių GKK sprendimu asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo.
Sprendimą priėmusi GKK tokį sprendimą argumentuoja ir įrašo į medicinos dokumentus.
Slaugos ar priežiūros (pagalbos) tikslinių kompensacijų pakeitimai
Nuo 2024 m. sausio 1 d. keičiasi slaugos ar priežiūros (pagalbos) tikslinių kompensacijų pavadinimai ir lygiai. Individualios pagalbos kompensacijos poreikis nustatomas kompleksiškai vertinant asmens bazinį funkcionavimo lygmenį (t. y. Nustatant individualios pagalbos poreikį, užpildomas individualios pagalbos poreikio klausimynas pagal vertinamo asmens amžių (4-6 metų, 7-13 metų, 14-17 metų vaikams ir suaugusiems asmenims), kuriame įvertinamas asmens individualios pagalbos poreikis įvairiose asmens gyvenimo srityse bei aplinkos veiksnių įtaka asmens savarankiškumui ir nustatomas individualios pagalbos poreikio mastas balais (išskyrus senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims).
Asmenų nuo 4 iki 18 metų ir darbingo amžiaus asmenų klausimyną pokalbio su juo ar atstovu metu pildo Agentūros darbuotojas, pensinio amžiaus asmenų - asmens gyvenamosios vietos savivaldybės darbuotojas ar įgaliotas darbuotojas. Vaikų nuo 4 iki 18 m. asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynai yra pritaikyti skirtingoms amžiaus grupėms, o vaikams iki 4 m. jis nepildomas.
Poreikių lygiai:
- I poreikių lygis nustatomas žmogui, kai jis yra visiškai nesavarankiškas, negeba orientuotis ar judėti ir jam reikalinga nuolatinė kito asmens pagalba ar slauga.
- II poreikių lygis nustatomas žmogui, kai jis turi didelių savarankiškumo, galimybės orientuotis ar judėti sunkumų, dėl kurių jam reikalinga kito asmens pagalba ar slauga nuo 6 iki 10 valandų per parą.
- III poreikių lygis nustatomas žmogui, kuris turi vidutinių savarankiškumo ir dalyvavimo visuomeniniame gyvenime sunkumų, dėl kurių jam reikalinga kito asmens pagalba nuo 4 iki 6 valandų per parą.
- IV poreikių lygis nustatomas žmogui, kuris turi nedidelių savarankiškumo ir dalyvavimo visuomeniniame gyvenime sunkumų, dėl kurių jam reikalinga kito asmens pagalba ne ilgiau kaip 4 valandas per parą.
Kompensavimas 101: ką turite žinoti
Periodinių sveikatos tikrinimų apmokėjimas
Periodinių sveikatos tikrinimų apmokėjimas - darbuotojams ir darbdaviams dažnai kylantis klausimas. Profilaktinių sveikatos tikrinimų rūšis ir periodinių sveikatos tikrinimų apmokėjimas reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose” patvirtintas 1 priedas. Tai reiškia, kad periodinių sveikatos tikrinimų apmokėjimas yra darbdavio, o ne darbuotojo atsakomybė.
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, kad darbdavys privalo užtikrinti darbuotojų privalomų sveikatos patikrinimų organizavimą ir finansavimą. Darbdavys ne tik apmoka tikrinimo išlaidas, bet taip pat privalo organizuoti tikrinimo procesą, informuoti darbuotojus apie tikrinimo būtinybę ir užtikrinti, kad tikrinimas būtų atliktas nustatytais terminais. Darbuotojui už darbo laiką, kurį jis praleidžia tikrindamasis sveikatą, taip pat mokamas vidutinis darbo užmokestis.
SAM įsakymo Nr. 301 priedo 7 punktas nustato specialią periodinių sveikatos tikrinimų apmokėjimo tvarką, kai asmuo tuo pačiu metu kreipiasi dėl kelių profilaktinių sveikatos tikrinimų. Ši nuostata užtikrina, kad periodinių sveikatos tikrinimų apmokėjimas būtų racionalus ir būtų išvengta išlaidų dubliavimo, kai darbuotojas turi atlikti kelis skirtingus sveikatos tikrinimus. Periodinių sveikatos tikrinimų apmokėjimas organizuojamas tiesiogiai tarp darbdavio ir sveikatos priežiūros įstaigos. Darbdavys gali sudaryti sutartis su medicinos įstaigomis dėl darbuotojų sveikatos tikrinimų atlikimo ir apmokėjimo tvarkos. Jei darbdavys nėra sudaręs sutarties su medicinos įstaiga, darbuotojas gali apmokėti tikrinimą savo lėšomis ir pareikalauti darbdavio kompensuoti mokėjimą.
Nors periodinių sveikatos tikrinimų apmokėjimas yra darbdavio pareiga, darbuotojas turi savo įsipareigojimus šiame procese. Darbuotojas privalo dalyvauti sveikatos tikrinime nustatytu laiku ir darbdaviui pateikti informaciją apie savo sveikatos būklę. Atsisakymas tikrintis sveikatą gali būti laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, už kurį darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo ne įspėjimo ir nemokant išeitinės išmokos.
Sveikatos apsaugos ministerija kartu su valstybės įmone (VĮ) Registrų centras įdiegė pakeitimus e. sveikatoje, kurie leis gerokai lanksčiau tvarkyti darbuotojų profilaktinių patikrinimų pažymas el. būdu.
- Įdiegti pakeitimai apima „Privalomo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą“ (forma E047) ir „Asmens medicininę knygelę (sveikatos pasą)“ (forma E048).
- Nuo šiol darbdavys ar jo įgaliotasis atstovas (turintis Juridinių asmenų registro savitarnoje suteiktą įgaliojimą, užsakyti Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos elektronines medicinines pažymas (E047/E048) darbuotojams) galės rasti reikiamą darbuotoją pagal jo asmens kodą bei galiojantį asmens dokumentą, bei užpildyti formų E047 ar E048 darbdavio dalis be paties darbuotojo veiksmų esveikata.lt portale.
- Atlikus šį veiksmą, darbuotojui tereikės kreiptis į gydymo įstaigą, kuri patikrins sveikatą ir užpildys gydytojo pildomą šių pažymų dalį.
- Galutinę, gydymo įstaigos pateiktą, pažymą e. sveikatos sistemoje matys tiek darbdavys, tiek darbuotojas, prisijungęs prie savo paskyros esveikata.lt portale.
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (DSSĮ) 21 str. nurodoma, kad privalomai sveikata tikrinama:
- darbuotojų iki aštuoniolikos metų - jiems įsidarbinant ir periodiškai kiekvienais metais, iki jiems sukanka aštuoniolika metų;
- darbuotojų, kurių darbo vietos profesinės rizikos įvertinimo rezultatai rodo, kad kyla ar gali kilti rizika darbuotojų saugai ir sveikatai, - jiems įsidarbinant ir periodiškai pagal įmonėje patvirtintą darbuotojų sveikatos patikrinimo grafiką;
- darbuotojų, dirbančių naktimis ir pamainomis, - jiems įsidarbinant ir periodiškai pagal įmonėje patvirtintą darbuotojų sveikatos patikrinimo grafiką;
- neįgaliųjų - jiems įsidarbinant ir pasikeitus jų darbo sąlygoms.
Įmonėje turi būti parengtas ir įmonės vadovo patvirtintas darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašas, o su sveikatos priežiūros įstaiga turi būti suderintas sveikatos pasitikrinimų grafikas, kurio laikymąsi privalo kontroliuoti darbdavys.
Sveikata tikrinama darbo laiku
Privalomi sveikatos tikrinimai turi būti atliekami darbo laiku. Tai reiškia, kad laikas, sugaištas sveikatos tikrinimui, prilyginamas darbo laikui, todėl jis turi būti apmokamas. DSSĮ 21 str. 1 d. nustatyta, kad už laiką, kurio metu darbuotojai tikrinasi sveikatą, darbdavys privalo darbuotojui mokėti jo vidutinį darbo užmokestį.
Sveikatos pasitikrinimas darbuotojo iniciatyva
Jeigu darbuotojas pajunta ar įtaria neigiamą darbo ar darbo aplinkos poveikį sveikatai, jis turi teisę pasitikrinti sveikatą savo iniciatyva. Darbuotojui vidutinis darbo užmokestis už laiką, kurį jis sugaišo tikrindamasis sveikatą, turi būti mokamas tik tuo atveju, jeigu sveikatos priežiūros įstaigos išvadoje nurodyta, kad darbas ir (ar) darbo aplinka pakenkė darbuotojo sveikatai. Jeigu sveikatos priežiūros įstaiga tokio fakto nekonstatuoja, darbdavys už laiką, kuomet darbuotojas savo iniciatyva tikrinosi sveikatą, vidutinio darbo užmokesčio mokėti neprivalo.
Darbdavys, įtaręs, kad darbuotojo sveikatos būklė gali kelti grėsmę paties darbuotojo ar kitų asmenų saugai ir sveikatai, turi teisę siųsti darbuotoją pasitikrinti sveikatą kitu laiku, negu nustatytas darbuotojų sveikatos patikrinimo grafike, suteikdamas pakankamai laiko reikiamoms procedūroms. Tokiu atveju darbdaviui kiltų pareiga už laiką, kuomet darbuotojas tikrinosi sveikatą, mokėti vidutinį darbo užmokestį (DSSĮ 21 str. 2 d.).