Pavasariškai šilumai ištirpdžius sniegą ir ledą, vandens telkinių kaimynystėje gyvenantys žmonės dažnai susiduria su potvynių sukeltomis problemomis. Net ir didesniame atstume nuo vandens telkinių gyvenantys vairuotojai gali susidurti su netikėtomis kliūtimis kelyje, ypač keliaujant į šalies pakraščius. Šiame straipsnyje pateiksime bekelės specialistų, įskaitant „Halls Winter Rally“ direktorių Ramūną Kliunką, vertinimus ir patarimus, kaip saugiai įveikti vandeniu apsemtus kelius ir važiuoti per sniegą, siekiant išvengti didelių nuostolių.
Rizika važiuojant per vandenį
Visureigių sporto entuziastai, tokie kaip lenktynininkas Benediktas Vanagas ir Ramūnas Kliunka, vieningai sutaria: jei tik turite pasirinkimą, vandeniu apsemtu keliu verčiau nevažiuoti. Dauguma kasdien eksploatuojamų automobilių nėra pritaikyti plaukti, todėl vandens poveikis jiems gali būti žalingas.
Pasak B. Vanago, vairuotojas rizikuoja, kad automobilis paskęs. Antra didelė rizika - vandens patekimas į variklį, sukeliantis „hidrosmūgį“ ir galintis jį sugadinti. Vanduo, patekęs į saloną, neigiamai veikia visą automobilio elektroniką, laidus ir sujungimus, o tai gali lemti tolimesnį automobilio netinkamą funkcionavimą.
Kaip įvertinti vandens gylį ir važiuoti saugiai?
Ramūnas Kliunka pataria pirmiausia įvertinti vandens lygį kelyje. Nors nedidelio gylio telkiniai standartiniam automobiliui nėra didelė problema, saugiam važiavimui vandens lygis neturėtų viršyti automobilio priekinio ir galinio tiltų ašių. Taip pat svarbu įvertinti, kokiu atstumu priekyje matyti neapsemta danga.
„Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, koks gruntas yra po vandeniu. Jeigu tai ne asfaltuoto kelio ruožas, o kažkoks keliukas, niekad nežinai, kas bus apačioje. Jeigu ten bus dumblas, greičiausiai dar ir užklimpsi“, − pasakoja jis.
Balą derėtų įveikti minimaliu greičiu. Kiekvieno automobilio techninėje charakteristikoje turėtų būti nurodyta, kokio gylio vandens telkinį jis gali įveikti. Visureigiams šis rodiklis nurodomas visuomet, tačiau lengvųjų automobilių specifikacijose jis nurodomas retai, nes jie nėra pritaikyti važiavimams per balas.
„Reikia išsiaiškinti, koks maksimalus įveikiamas vandens telkinio lygis. Tai, kad iš pradžių įvažiuoji į balą ir viskas yra tvarkoje, nieko nereiškia. Toliau gali būti tokia vieta, kur tas dydis bus didesnis. Tuomet gali panardinti agregatus, kurie po sąveikos su vandeniu nebeveiks“, − komentuoja B. Vanagas.
Potvynių metu kelio pylimas gali sudaryti kliūtis vandeniui bėgti, tačiau apsemti pylimai sukuria pastebimas sroves. Nors iš šalies jos gali atrodyti nestiprios, jos kelia rimtą pavojų sustojusiam automobiliui. Važiuojant užlietu keliu vieninteliais orientyrais lieka stulpeliai.
Dažna nepatyrusių vairuotojų klaida - dideliu greičiu per vandenį sukelta banga, kuri gali užpilti variklio skyrių. Įveikti vandens telkinį derėtų važiuojant kuo lėčiau, tačiau variklio gesinimas nėra geras sumanymas, kadangi tuomet automatiškai neveiks stabdžiai ir vairo stiprintuvai.
Visureigių sporte - savi iššūkiai
Ekstremaliose varžybose, tokiose kaip ralis aplink Ladogos ežerą, visureigių elektriniai agregatai yra apsaugoti nuo trumpalaikio vandens poveikio, o varikliui oras tiekiamas per specialų traktą, išvestą iki stogo. Pasitaiko situacijų, kai su visureigiu įstringama vandenyje, tuomet šturmanas neria link gervės, išvynioja lyną ir traukia automobilį iš vandens.
Šiuolaikinius padidinto pravažumo modelius vairuojantys žmonės neturėtų pamiršti, kad oro paėmimas varikliui įrengtas maždaug radiatoriaus grotelių lygyje. Didesnė prošvaisa suteikia jiems nežymų pranašumą, tačiau pernelyg greitai važiuojant ir užpilant variklio skyrių rezultatas bus tas pats.
Ką daryti įstrigus vandenyje?
Jei automobilis įstrigo vandenyje, jo stūmimas buferiu į buferį nėra geras sumanymas dėl galimos žalos. Mažesnė blogybė tokiu atveju yra nusiavus batus ir pasiraitojus kelnes pritvirtinti lyną.
Kuomet vandenyje įstringa tokioms situacijoms nepritaikytas automobilis, Ramūnas Kliunka pataria kuo greičiau gesinti variklį, kol to nepadarė vanduo. „Taip pat reikia kuo greičiau nešdintis iš automobilio. Kuomet kyla potvynis, tai vyksta labai greitai, todėl per valandą vandens lygis gali pakilti dar daugiau. Palikus automobilį patarčiau kuo greičiau ieškoti evakuatoriaus, kuris turėtų kuo didesniais ratais. Galbūt netgi traktorius ar sunkvežimis“, − kalbėjo visureigių entuziastas.
Regionuose, kur keliai dažnai apsemiami, gyvenantys žmonės turėtų vežiotis automobilyje ilgus (du po 10 metrų) lynus. Kaip pasakojo R. Kliunka, specialiais tam ruoštais visureigiais įveikiant upes iššūkiai visai kitokie. Būna, kad įvažiavus į upę, prieš nuskęstant ir paliečiant dugną ratais, dėl stiprios srovės visureigis pradeda plaukti.
Kodėl kvaila važiuoti per vandenį
Važiavimas per sniegą: specifika ir patarimai
Kardinaliai pasikeitę orai priverčia susimąstyti apie važiavimą per sniegą. Ramūnas Kliunka, vairavimo bekelėje ekspertas, teigia, kad situacijos vertinimas priklauso nuo automobilio, jo padangų ir sniego dangos storio. Svarbus ir pagrindas po sniegu.
„Jeigu sniego yra daugiau nei pusė metro, su lengvuoju automobiliu kelio nepravažiuosi, nesvarbu kokios padangos bus sumontuotos. Važiuojant po dugnu bus „trombuojamas“ sniegas, daraisi pats sau pagalvę, ant jos lipi ir jei jau ratai pakibs ore - niekas nebepadės“, − tvirtino jis.
Be žieminių padangų - nė iš vietos
Esant 20-30 cm sniego dangai, daug priklauso nuo automobilio. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kuomet vienas iš varančios ašies ratų praranda sukibimą, diferencialas visą sukimo momentą perduoda priešingam, todėl sunkiomis sąlygomis tokiuose automobiliuose praktiškai turime tik vieną varantį ratą.
„Labai svarbu, koks gruntas po sniegu. Jei tai lygi danga, tuomet labai gerai, bet jei ji banguota, ratas gali pakliūti į duobę ir pradėti slysti vietoje“, − komentavo R. Kliunka.
Ypatingą dėmesį važiuojant sniego sluoksniu dengtu keliu derėtų atkreipti į padangas. Pirmąjį sezoną žieminės padangos atlieka funkcijas puikiai, jomis galima pasitikėti ir antrą sezoną, tačiau prieš trečiąjį sezoną būtina įvertinti, ar su esamu protektoriaus likučiu bus saugu jomis naudotis.
„Žieminės padangos labai greitai dėvisi, kadangi jose yra minkšto mišinio. Po dviejų metų arba atitinkamo kilometražo ji praranda savo savybes“, ‒ kalbėjo bekelės ekspertas.
Daug važinėjantiems užmiesties keliais R. Kliunka pataria rinktis spygliuotas padangas, pagamintas gamykloje. Taip pat verta paminėti ir Lietuvoje ne itin populiarias padangoms skirtas grandines, kurios gerokai pagerina sukibimą sniego ir ledo sluoksniu dengtuose keliuose.
Skirtingas priekine ir galine ašimi varomų automobilių pravažumas
Priekiniais ratais varomi automobiliai per sniegą visuomet pravažiuos geriau. „Apkritai galiniais ratais varomu automobiliu nerekomenduočiau važiuoti apsnigtais ar smarkiai užpustytais keliais. Toks automobilis, bandant važiuoti greičiau, yra labai sunkiai valdomas“, ‒ komentavo R. Kliunka.
Važiavimas slidžia kelio danga yra savotiškas menas. Ekspertai rekomenduoja treniruotis provokuojant slydimą didelėje apledėjusioje aikštelėje, siekiant įvertinti savo ir automobilio galimybes.
Apie keturių varomų ratų pavaros privalumus
Daugumos padidinto pravažumo modelių konstrukcija sumanyta taip, kad nuolatos varoma priekinė ašis, o tik prasisukus ratams per movą sukimo momentas perduodamas galinei ašiai. Dėl didesnės prošvaisos ir keturių varomų ratų tokie automobiliai pravažiuoja toliau ir daugiau, tačiau nereikėtų pamiršti, kad kuo geriau automobilis pravažiuoja, tuo sunkiau jį ištraukti.
Keturiais ratais varomų automobilių pravažumą gerokai pagerinti gali blokuojami diferencialai. Centrinio diferencialo blokavimą galima įjungti iškart nuvažiavus nuo asfaltuotos kelio dangos, tuomet priekinei ir galinei ašims perduodamas toks pat sukimo momentas. Labai stipriai pagelbėti gali ir priekinio bei galinio diferencialų blokavimas.
| Automobilio tipas | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|
| Priekiniais ratais varomas | Geresnis pravažumas per sniegą | Sunkiau valdomas didesniu greičiu |
| Galiniais ratais varomas | Galimybė manevruoti slidžioje dangoje (su patirtimi) | Prastesnis pravažumas per sniegą, sunkiai valdomas dideliu greičiu |
Turėti kastuvą ir tempimo lyną - privaloma
Šturmuojant pusnis, būtina turėti papildomas priemones, tokias kaip kastuvėlis ir buksyravimo lynas. „Kastuvu automobiliui padedama labai daug, nes menkiausias pasipriešinimas ratui, pavyzdžiui, suspaustas sniegas trukdo automobiliui išvažiuoti“, ‒ pabrėžė R. Kliunka.
Tiems, kurie dažnai važiuoja į užmiestį apsnigtais, užpustytas keliais, rekomenduojama įsigyti pintą tempimo lyną su įpintomis ir apsaugotomis kilpomis. Tokius tempimo lynus, naudojamus bekelėje, verta vežiotis ir lengvuosiuose automobiliuose, kadangi gali būti atvejų, kad kažkas užklimps nuvažiavęs į griovį.
Jeigu apsnigtas kelias vairuotojui yra žinomas ir matomas jo žymėjimas šoniniais stulpeliais, patartina visuomet išlaikyti automobilio inerciją. Jeigu sniego nėra daug, tarkime 30 centimetrų sluoksnis, automobilis savo mase sniegą prastumia ir laikant maždaug 40 km/h greitį inercijos pakanka, kad atkarpa būtų įveikta.
Kaip išsikapstyti pačiam?
Jei sniego yra daugiau arba vietomis kelyje supūstytos didesnės jo sankaupos, automobilis gali užklimpti. Pirmiausia reikia išlipti iš automobilio ir vengti desperatiškų bandymų spausti akceleratorių ir „buksuoti“ vietoje.
„Visų pirma, įvertiname situaciją - dažniausiai daug sniego būna suspausta po varikliu ir priekiniu buferiu. Prasisukęs ratas po savimi padaro duobę, taip atsiranda pasipriešinimas, o iš duobės išlipti nepavyks. Pirmiausia traukiame kastuvą ir nukasame sniegą po varančiąja ašimi, taip pat ir po kitais ratais, tam kad jie neturėtų pasipriešinimo. Turime nuvalyti bent keletą metrų laisvo kelio, kuris leistų išvažiuoti“, ‒ komentavo R. Kliunka.
Atkasus ratus automobilį reikia bandyti išjudinti iš vietos. Tai daroma paprastai: jungiame pirmą pavarą, važiuojame į priekį, paskui keičiame į atbulinę, važiuojame atgal, veiksmus kartojame stengdamiesi įsiūbuoti automobilį. „Jei yra kažkokia eiga pirmyn arba atgal, atsiranda tikimybė ir išjudinti jį iš vietos. Jei jau pajutome, kad mašina pradėjo važiuoti, išvažiavimas yra vienintelis - atgal tomis vėžėmis, kuriomis atvažiavote iki kliūties“, ‒ pridūrė visureigių vairavimo instruktorius.
Tais atvejais, kuomet po išsikapstymo iš keblios situacijos, vairuotojas neranda pagalbos ir savarankiškai nori pasiekti kelionės tikslą, pavažiavus kelis šimtus metrų atgal savo vėžėmis, reikia įsibėgėti ir pramušti pusnį.
Vengti tempimo per jėgą
Tiek vandens kliūčių, tiek pusnių atveju, kai automobilis visiškai įklimpęs nebejudina iš vietos, reikia turėti patikimą tempimo lyną. Standartiniai degalinėse parduodami buksyravimo lynai, skirti traukti automobilį lygiu keliu, netinka tokioms situacijoms.
Automobilio traukimas iš pusnies ar vandens - savotiškas menas. Patariama vengti tokio traukimo, kuomet iš pusnies kitą transporto priemonę bandoma „išrauti“ smarkiai trūktelint. Dažniausiai todėl ir trūksta visi lynai, nes jie neapskaičiuoti atlaikyti tokias apkrovas.
Vairavimo bekelėje ekspertas pataria pradėti traukti visai palengva, pirmas bandymas turėtų būti visiškai be smūgio, tiesiog įtempus lyną bandyti išjudinti automobilį. Kiti tempimai turėtų būti su patempimu, tačiau tai reikia daryti palaipsniui, pradedant įsibėgėti nuo pusės metro ar pusantro.
tags: #visureigiai #ramunas #kliunka