Dėl vis kylančių ar tebevykdomų geopolitinių konfliktų verslai vis dažniau susiduria su tarptautinių sankcijų poveikiu įvairioms verslo operacijoms ir verslo atsakomybei. Tarptautinės sankcijos - tai priemonės, kurias šalys ar tarptautinės organizacijos taiko siekdamos paveikti tam tikrą valstybę, organizaciją ar fizinį asmenį dėl jų veiksmų, prieštaraujančių tarptautinei teisei ar žmogaus teisėms.
Europos Sąjunga, kurios narė yra Lietuva, taip pat taiko savarankiškas sankcijas. Šios priemonės privalomos visiems Europos Sąjungos subjektams - tiek viešosioms institucijoms, tiek privačiam sektoriui.
Tarptautinių sankcijų pažeidimas ir jo pasekmės
Pagal Baudžiamojo kodekso 123¹ str. tarptautinių sankcijų pažeidimas Lietuvoje jau nebėra traktuojamas kaip formali klaida. Tai - reikšmingas teisės pažeidimas, už kurį gali būti taikoma tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė. Todėl kiekvienas verslas, veikiantis tarptautinėje aplinkoje, turi peržiūrėti savo atitikties sistemas, rizikų vertinimą ir veiklos procesus.
Pamatinis sprendimas dėl jurisdikcijos kolizijų
Siekiant sumažinti pavojų, susijusį su tarptautinių sankcijų pažeidimu, 2009 m. priimtas Pamatinis sprendimas dėl jurisdikcijos kolizijų. Šiuo sprendimu susitariama dėl mechanizmo, kaip išvengti vienu metu vykstančių baudžiamųjų procesų neigiamų pasekmių. Pamatiniu sprendimu numatoma pasiekti šį tikslą nustatant privalomą konsultacijų procedūrą tais atvejais, kuomet keliose valstybėse narėse vienu metu nagrinėjamos lygiagrečios baudžiamosios bylos.
Jei per konsultacijų procedūrą susitarti nepavyksta, joje dalyvaujančios valstybės narės bylą perduoda Eurojustui (jei tai įmanoma ir jei byla atitinka Eurojusto kompetenciją). Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad šis pamatinis sprendimas būtų įgyvendintas.
Europos Sąjungos valstybių narių bendradarbiavimas baudžiamojoje teisėje
Lietuvos Respublikos įstatymai reglamentuoja Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtos piniginės sankcijos pripažinimą ir vykdymą. Apylinkės teismas, gavęs tokį sprendimą, per septynias dienas nuo jo gavimo dienos rengia teismo posėdį, kuriame dalyvauja nubaustas asmuo, jo gynėjas ir prokuroras. Neatvykimas šių asmenų nesustabdo klausimo nagrinėjimo.
Teismas priima nutartį pripažinti piniginę sankciją arba nutartį atsisakyti ją pripažinti. Atvejai, kai teismas gali atsisakyti pripažinti piniginę sankciją, yra įvardyti įstatymuose ir apima situacijas, kai veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą nėra laikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu, taip pat kai piniginės sankcijos dydis yra mažesnis nei nustatyta, arba kai nepateikiami reikiami dokumentai ar jų vertimai.
Prireikus mokėtina suma teismo nutartimi konvertuojama pagal Europos centrinio banko ar Lietuvos banko nustatytą orientacinį euro ir užsienio valiutų santykį. Jeigu teismas nusprendžia atsisakyti pripažinti piniginę sankciją, apie tai nedelsiant informuojama Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija.
Perdavimas vykdyti laisvės atėmimo bausmes
Teismas, gavęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos pranešimą apie sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimą ir vykdymą, informuoja nuteistąjį, bausmę vykdančią instituciją ir kitas suinteresuotas institucijas, jei nuteistasis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nuteistojo perdavimas sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdančiai Europos Sąjungos valstybei narei organizuojamas pagal įstatymo nuostatas.
Jeigu perduodant nuteistąjį į kitą valstybę narę yra būtina gauti trečios valstybės leidimą vežti nuteistąjį tranzitu, prašymą dėl tokio leidimo pateikia Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Vykstant oro transportu, nenumatyto nusileidimo atveju informacija, reikalinga sutikimui dėl tranzito gauti, privalo būti pateikta per 72 valandas.
Perdavus nuteistąjį kitai Europos Sąjungos valstybei narei, sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvos Respublikoje nutraukiamas. Kitai Europos Sąjungos valstybei narei perduotas vykdyti sprendimas gali būti ginčijamas tik Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Nuteistasis, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra perduota vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, nuo jos atlikimo malonės ar amnestijos tvarka gali būti atleistas tiek pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, tiek pagal kitos Europos Sąjungos valstybės narės nacionalinę teisę.
Jeigu sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdančios Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija informuoja, kad nuteistasis pabėgo ar kitaip nerandamas, bausmę vykdanti institucija kreipiasi į teismą su teikimu sustabdyti nutarties perdavimo vykdyti galiojimą. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos atgauna sprendimo vykdymo teises nuo teismo nutarties sustabdyti galiojimą priėmimo dienos. Jeigu nuteistasis vėliau surandamas, teismas gali atšaukti nutarties sustabdymą.
Šie pakeitimai ir procedūros užtikrina, kad tarptautinės sankcijos būtų taikomos efektyviai, o baudžiamoji atsakomybė už jų pažeidimus būtų tinkamai įgyvendinama Europos Sąjungos valstybėse narėse, skatinant teisinį aiškumą ir bendradarbiavimą.