Sausio 13-oji - tai data, kuri mums primena tragiškus įvykius, vykusius prieš 21 metus. Šiandien susirinkome prisiminti šios datos svarbą, aptarti istorinės atminties išsaugojimo ir perdavimo ateinančioms kartoms klausimus. Praėjo 21 metai, o tai žmogaus gyvenime - visa jaunystė. Šiandien mes esame Europoje, esame visose organizacijose, bet ar gerai prisimename tas lemtingas dienas, kurios buvo labai svarbios mūsų išlikimui?
Sausio 13-oji palietė turbūt kiekvieną Lietuvoje tada gyvenusį žmogų. Jaunimas, gimęs po šių įvykių, prisimena juos iš tėvų ir senelių pasakojimų. Nors šie pasakojimai gali būti subtilūs, lyg per rūką, jie vis tiek yra svarbi istorijos dalis.
Po 21 metų kyla klausimas, kaip šie įvykiai yra pateikiami Lietuvos mokyklų istorijos vadovėliuose. Deja, tik keliuose vadovėliuose yra konceptualiai parašyta teisinga informacija. Dažnai trūksta supratimo, kad buvo ginama ne tik Vilnius ar Respublika, bet pati valstybė. Istorijos vadovėliuose apie Sausio 13-ąją mokiniai mokomi tik dešimtoje ar vienuoliktoje klasėje, nes Lietuvos istorija nėra dėstoma kaip vientisas dalykas. Tai kelia susirūpinimą, nes svarbūs istorijos faktai gali būti prarasti ar iškraipyti.
Pavyzdžiui, viename vadovėlyje rašoma: „Sausio 13-osios dieną KGB daliniai užgrobė Lietuvos televiziją ir sušaudė bei tankais išblaškė Televizijos bokštą gynusius beginklius žmones. Sovietinei KGB smogikai sužeidė kelis šimtus žmonių ir 13 nužudė. Lietuviai, panaudojo rezervinę televizijos transliavimo aparatūrą ir sukėlė visus Lietuvos nepriklausomybės šalininkus į pilietinio pasipriešinimo okupantams ir kolaborantams akciją.“ Tačiau kitame vadovėlyje teigiama, kad „pereinamuoju laikotarpiu, iki 1996 m. lapkričio 19 d., Vyriausybei vadovavo Laurynas Mindaugas Stankevičius.“ Tokie apibendrinimai, kaip „Valstybės aparatas per kelis nepriklausomybės metus buvo iš pagrindų pertvarkytas, sukurta daugybė naujų institucijų bei suderinta jų tarpusavio veikla“, gali sudaryti klaidingą įspūdį, lyg anksčiau viskas būtų veikę nepriekaištingai.
Naujausių laikų istorija X klasei mini, kad „Baltijos šalių ir Kremliaus santykiai atsidūrė aklavietėje. Maskvos pozicija nepriklausomybės siekiančiose respublikose vis akivaizdžiau silpnėjo. Tapo visiškai aišku, kad demokratinėmis priemonėmis, įtikinėjimais ar propaganda atsiskyrimo procesas nepavyks sustabdyti. Sovietai ginkluotam puolimui pasirinko laiką, kai 1991 m. pradžioje Vakarų valstybių dėmesys buvo nukreiptas į karą Persų įlankoje, sustiprėjo propagandiniskaras.“ Taip pat minima, kad „Sausio 11 d. jie (tai yra aukščiau įvardinti), šaudydami į orą užėmė Vilniaus Spaudos rūmus. 4 žmonės buvo sužeisti. Iš visos Lietuvos į Vilnių rinkosi žmonės palaikyti savo valdžią ir nuo galimo puolimo ginti parlamentą, Radijo ir televizijos komiteto pastatą, Televizijos bokštą. Į visus armijos išpuolius buvo atsakoma tik taikiomis demonstracijomis.“
Istorikai ir signatarai, tokie kaip Kazimieras Motieka, kelia klausimą, kodėl šie įvykiai nėra išsamiai ir dokumentais pagrįstai aprašyti. Toks neapibrėžtumas ir galimos interpretacijos, pavyzdžiui, kad „mes šaudėm patys prieš save“, yra nepriimtinos. Turime užtikrinti, kad istorija būtų aiškiai ir skaidriai pateikta.
Istorijos instituto pozicija, kad jie negauna valstybinio užsakymo, rodo abejingumą Lietuvos valstybės ir tautos istorijai. Jei jau vidurinėse mokyklose nemokome vaikų istorijos nuo jos pradžios, tai kyla klausimas, kaip formuojame jų pilietiškumą.
Svarbu, kad visa istorija būtų tvarkingai surašyta ir padėta į knygas bei kitas laikmenas, kad ateinančios kartos, kurios nedalyvavo šiuose įvykiuose, turėtų tikslią informaciją. Jaunimo buvimas konferencijoje rodo, kad jie supranta Lietuvos Respublikos svarbą, net jei vadovėliuose informacija pateikiama ne visai tiksliai. Mūsų tikslas - pašalinti sovietinį prieskonį iš mūsų istorijos.
Sausio 13-osios aukos ir kovotojai
Sausio 13-osios naktį žuvo Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapickas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vytautas Koncevičius, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus ir kiti. Taip pat svarbu prisiminti pokario partizanus ir rezidentus, kurie žuvo už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.
Gyvoji barikada - tai ne tik dešimtys tūkstančių žmonių, budėjusių prie Televizijos bokšto ir Seimo, bet ir kiekvienas pilietis, saugojęs ir gynęs savo valstybę. Tačiau svarbu nepamiršti konkrečių asmenybių - signatarų, savanorių, karių, pasieniečių, šaulių, Vadovybės apsaugos departamento darbuotojų, žurnalistų - kurių darbai ir informacija, perduota pasauliui, padėjo išsaugoti Lietuvos nepriklausomybę.
Šiandien kreipiamės į visus laisvės gynėjus - tuos, kurie kovojo 1991 m., ir tuos, kurie šiandien kuria mūsų valstybę. Jūsų priesaika Lietuvai nėra sulaužyta. Jūsų darbai skatina kurti gražesnę Tėvynę. Ypač džiugu matyti jaunus žmones, kurie, gimę po 1991 m., turi puikų pavyzdį - kaip gyventi Lietuvoje ir saugoti jos laisvę.
Laisvė buvo iškovota 1991 m., tačiau ją reikia nuolatos saugoti. Tai yra mūsų visų pareiga.
Vaizdo įrašas su tai atlikusiu žmogumi ir prierašu: „Vieni bando atkasti, kiti ne. Vieni komentaruose ėmė spėlioti, kad kiemą valėsi visi, išskyrus šio automobilio savininką, kiti rašė: „tikiuosi, atras šitą nenaudėlį ir pratuštins jo banko sąskaitą už tokį elgesį“, treti šį video įvardijo taip: „Čia toks, kai namie susipyksti su žmona ir nori, kad pirma pradėčiau kalbėtis“. Pasitaikė ir tokių, kurie kaltino ne tai atlikusį žmogų, o automobilio vairuotoją. „Ot, šaunuolis! 100 procentų gerulis. Va taip ir reik daryt, kai chitras sumasto pasistatyt išvalytoj vietoj. Užskaitau stipru!“ - rašė Marius Liuteris. Tuoj pat atkirto Paulius Steam: „Vyras kaip boba elgiasi. Nuvalai kiemą ir gauni karmos taškų. Tų penkių metrų galima ir nevalyti, jei taip nesinori, bet ant kitos mašinos sniego nereikia krauti“. Laimonas Zakaras pabrėžė, kad „Video yra, atpažinus paduoti už svetimo turto gadinimą. Pasimokys“. Dalė Kygienė bandė juokauti: „Gal tai apsauga, kad nepavogtų automobilio“. Anastasija Kakštienė įsiterpė į diskusiją: „Man jau taip pat dėl vienų kaimynų jau kantrybė trūksta. O visi tie, kurie sako apie tai, kad nukasta vieta, tavo netampa, tai gal išeikite ir nusikaskite bent porą vietų, taip kaip darom mes po kiekvieno snygio, o mašina statykit į nenukastą“. Mindaugas Karalius mano, kad taip elgiasi ne koks palangiškis, o atvykėlis: „Nevietinis, bus „kavenskas“ ar lenkas vilnietis. Palangiškiai ten taip nesielgia“. Gareta Zajančauskaitė Mackevičienė mano, kad tokie su kastuvu besisklaidančio asmens darbeliai gali baigtis ir kitaip: „Jaučiu, oi, jaučiu, pareis jam atgal trys šiūpeliai, tik per kepenis...“. Buvo ir tokių, kurie atkreipė dėmesį, kad prie minėto automobilio vietomis sniegas yra ir pageltęs, tad įtarė ir tai, kad be viso to buvo atlikti ir gamtiniai reikalai. Internete po šiuo video užvirė tikra komentarų audra.
Įspūdingas įžūlumas: BMW vairuotojo pokštai sulaukė policijos dėmesio. Sausio 4 d. „Youtube“ svetainėje buvo patalpintas ne vieną vairuotoją papiktinęs vaizdo įrašas - jame jaunas vaikinas chuliganiškai manevruoja keliu su senu BMW automobiliu. Vairuotojas savo veiksmus lydi tokiomis replikomis kaip „aš ten biškį žmones pagąsdinau stotelėj, bet aš (…) dar nė vienos sto...DELFI TV žiūrovo video Nufilmavo įžūlų vairuotoją Žemaitijoje: nerūpi nei perėjos, nei kiti automobiliai. Panašu, kad kai kuriems vairuotojams visai ne gėda pažeisti KET - per kelias minutes jie taip gali pasielgti net kelis kartus ir ramiai miestu nurūkti norimu greičiu. DELFI skaitytojo nuomone, jam pavyko užfiksuoti būtent tokį įžūlų „Mercedes-Benz“ vairuotoją, kuris, pasipiktinęs šio elgesiu, pirmą ...
