Nors automobiliams įprasta skleisti įvairius garsus, neįprastas triukšmas ar bildesys gali tapti perspėjimu, kad kažkas negerai. Atsilaisvinusios, pernelyg įkaitusios ar nusidėvėjusios dalys dažniausiai kelia specifinius garsus, taip leisdamos laiku užsiimti problemos šaltinio paieškomis. Tačiau tam, kad paieškos būtų sėkmingos, pirmiausia reikia suvokti, kurie garsai yra įprasti, o kurie - ne, ir ką jie reiškia. Ar tai būtų galimas variklio gedimas, ar su saugumu susijusi rizika, ankstyvas problemos identifikavimas gali padėti išvengti rimtų gedimų ir didelių išlaidų.
Kiekvienas automobilio variklis skleidžia tam tikrą triukšmą, tačiau ne visi garsai yra nekenksmingi. Lietuvoje mechanikai dažnai pabrėžia, kad neįprasti garsai, tokie kaip beldimas, barškėjimas ar cypimas, gali rodyti rimtus artėjančius gedimus. Skirtingų tipų garsai paprastai rodo konkrečias mechanines problemas. Ne visi garsai reiškia tiesioginį pavojų, tačiau kai kurie reikalauja skubios pagalbos.
Kai kurie automobilio gedimai lengviau išgirstami nei pamatomi. Tikriausiai ne vienam yra tekę susidurti su situacija, kai užvedus automobilį ar pajudėjus iš vietos pasigirsta keisti garsai - ūžimas, švilpimas, šnypštimas, beldimas ir kiti. Neignoruokite keistų garsų - jie gali būti pirmasis ženklas, kad jūsų automobilis reikalauja dėmesio. Laiku nustatyta ir pašalinta problema ne tik padės išvengti brangaus remonto, bet ir užtikrins jūsų bei kitų eismo dalyvių saugumą.
Variklio garsai: tiksėjimas, kalimas ir švilpimas
Pasigirdęs kalimas ir tiksėjimas dažnai sklinda iš variklio, ypač jeigu garsas kinta paspaudus akceleratoriaus pedalą. Visi garsai nuo švelnaus tiksėjimo iki besidaužančio metalo gali pranešti apie žemą alyvos slėgį arba pažeistą švaistiklį, ir daugumą šių problemų reikia spręsti kaip įmanoma greičiau.
Tiksėjimas: variklio pagalbos šauksmas
Jeigu išgirsti tiksėjimą, sklindantį iš variklio skyriaus, tai gali reikšti, kad kai kurios judančios dalys sugedo arba nėra tinkamai suteptos. Įprastai šis garsas yra šiek tiek švelnesnis už variklio kalimą, ir greitas problemos sprendimas gali apsaugoti nuo žalos.
Variklio tiksėjimą gali lemti keletas priežasčių:
- Žemas variklio alyvos slėgis - viena dažniausių variklio tiksėjimo priežasčių, ją neretai lemia alyvos trūkumas arba nusidėvėjęs siurblys. Tokiu atveju skydelyje turėtų įsižiebti perspėjimo indikatorius.
- Vožtuvų sistema. Daugumos šiuolaikinių automobilių vožtuvai reguliuojami automatiškai, tačiau kai kuriuose varikliuose vis dar esama vožtuvų, kuriuos reikia sureguliuoti rankiniu būdu. Kitu atveju jie ims skleisti tiksintį garsą ir gali pažeisti variklį.
- Užvedimo žvakės. Atsilaisvinusios arba sugedusios užvedimo žvakės gali kelti tiksėjimą. Netinkamai veikiančios žvakės reikiamu metu neuždega degalų mišinio, o netinkamai įstatytos jos lemia pratekėjimą.
- Pažeistos smulkios variklio detalės ir (ar) diržai. Diržas arba sankaba gali būti pažeisti ir dirbant varikliui skleisti tiksintį garsą.
- Kiaura išmetimo sistema. Nedidelės skylės išmetimo sistemoje, ypač netoli variklio, gali lemti tiksėjimą. Ieškok tamsių dėmių - jos padės rasti nuotėkį.
Išgirdus tiksėjimą pirmiausia patikrink variklio alyvos lygį - variklis gali deginti arba praleisti alyvą, o važiavimas be alyvos gali turėti rimtų pasekmių. Bet kokiu atveju automobilį reikėtų gabenti į servisą, kur problema bus išspręsta.
Variklio kalimas: gerokai rimtesnis signalas
Įprastai variklio kalimas atsiranda „negydant“ tiksėjimo arba kažkam lūžus, išgirdus tokį garsą reikėtų sunerimti. Priklausomai nuo garso stiprumo problema gali slypėti daug kur: nuo pernelyg žemo oktaninių dalelių skaičiaus benzine ar anglies sankaupų cilindruose iki netinkamo degimo laiko ar lūžusio švaistiklio. Kalančio variklio eksploatavimas gali lemti rimtą žalą, todėl rekomenduojama kuo greičiau užgesinti automobilį ir susisiekti su savo mechaniku.
Jeigu iš automobilio variklio sklinda kalimo garsas, tai gali reikšti, kad alyvos lygis yra per mažas. Tiesa, apie tokią problemą dažniausiai įspėja ir daviklių garsiniai bei šviesos signalai.
Švilpimas ir zvimbimas: nuo tarpiklių iki turbokompresoriaus
Nuo pažeistų langų tarpiklių iki suskeldėjusios turbokompresoriaus žarnos - pasigirdęs švilpimas ir zvimbimas gali signalizuoti apie visą eilę problemų. Kadangi šie garsai gali skirtis, svarbu įvertinti jų stiprumą ir suprasti, iš kur jie sklinda.
Švilpimą paprastai sukelia pro siaurą plyšį patenkantis oras, o štai zvimbimas dažnai įspėja apie mechaninės dalies gedimus, pvz., susidėvėjusias arba tepimo netekusias judančias dalis.
Įprastai garso stiprumas nurodo problemos rimtumą. Pvz., jeigu lyg iš niekur pasigirdo garsus švilpimas arba zvimbimas, reikėtų nieko nelaukiant sustabdyti automobilį ir įsitikinti, kad tęsti kelionę saugu. Jei garsas ne toks didelis, stipriai nerimauti nereikia, tačiau atsarga gėdos nedaro. Tiesa, pasigirdusių garsų stiprumą gali lemti ir automobilio garso izoliacija - kuo ji geresnė, tuo silpniau girdėsis visi išoriniai garsai.
Kai kurie vairuotojai kartais automobiliuose įmontuoja ultragarsinius švilpukus žvėrims atbaidyti, ir jų švilpimas girdimas važiuojant 50 km/h ir greičiau.
Visgi neretai neįprastą švilpimą ar zvimbimą lemia pažeistos turbokompresoriaus, tarpinio oro aušintuvo (interkulerio), vakuumo žarnos arba prakiurusi išmetimo sistema. Kartais šios bėdos išsprendžiamos tiesiog tinkamai prijungus žarnas, tačiau dažnu atveju remontui atlikti reikia tinkamų įrankių ir žinių. Bet kuriuo atveju, laiku pastebėjus bėdą galima apsisaugoti nuo didesnės žalos (ir išlaidų).
Švilpimas gali būti vienas iš sugedusios turbinos požymių. Šis garsas gali sklisti dėl išmetamųjų dujų arba oro, kuris skverbiasi per sutrūkinėjusią tarpinę arba kompresorių.
Stabdžių ir transmisijos problemos
Važiuojant juda daugybė stabdžių ir transmisijos sistemų dalių, kurios dažnai liečiasi su kitomis metalinėmis detalėmis. Kai viskas veikia tinkamai ir yra geros būklės, šis kontaktas neskleidžia jokio garso, tačiau net mažiausi nukrypimai nuo normos gali kelti didelį garsą - jeigu laiku sureaguosi į jo siunčiamą signalą, bėdą, tikėtina, išspręsi greitai ir nesudėtingai.
Stabdžių cypimas arba gremžimas: kai stabdžiai prašo pagalbos
Jeigu stabdymo metu girdėti cypimas, metalo trynimasis ar bildesys, tikėtina, kad nusidėvėjo arba buvo pažeistos stabdžių kaladėlės arba diskai.
Stabdžių kaladėlės sudarytos iš plieninės plokštelės ir ją dengiančio storo frikcinės medžiagos sluoksnio. Kai ši medžiaga nusidėvi, plokštelė ima liestis prie disko, todėl pasigirsta cypimas arba gremžimas. Be to, sumažėja stabdymo jėga, o skydelyje gali įsižiebti stabdžių kaladėlės formos lemputė.
Nepamiršk, kad eksploatuoti tokios būklės automobilį yra rizikinga, be to, kyla pavojus pažeisti kitas stabdžių sistemos dalis.
Cypiantis garsas stabdant - vienas iš dažniausiai vairuotojų pastebimų signalų. Tai gali reikšti, kad stabdžių kaladėlės nudilo ir atėjo laikas jas keisti. Daugelyje šiuolaikinių automobilių kaladėlėse yra specialūs indikatoriai, kurie pradeda skleisti garsą, kai trinties medžiaga pasiekia kritinį lygį.
Jei nuspaudus automobilio stabdžius girdite duslų garsą, gali būti, jog jūsų automobilio stabdžių diskai, slankmatis ar kaladėlės yra susidėvėję arba pažeisti. Išgirdę šį garsą, atkreipkite dėmesį ir į stabdžių pedalų veiklą. Jei pasikeitė stabdžių pedalo veikimas - jis spaudžiasi labai sunkiai arba itin lengvai, vadinasi stabdžių sistemoje yra gedimų.
Nusidėvėję ir efektyvumą praradę stabdžių diskai
Jei stabdymo metu pasigirsta beldimas ir juntamas drebėjimas, panašu, kad nusidėvėjo arba buvo pažeisti stabdžių diskai. Įprastai jie pažeidžiami (metalas deformuojasi) esant ypač staigiam temperatūrų skirtumui, pvz., po staigaus ir stipraus stabdymo įvažiavus į balą.
Kartais cypia net naujos stabdžių kaladėlės ar diskai. Visgi tai turėtų būti tik laikina, kol nusitrins viršutinis šių dalių sluoksnis.
Iš transmisijos sklindantis gremžimas reiškia rimtesnes bėdas
Automobilio transmisija turėtų veikti sklandžiai - ūžimo, trinties ar gremžimo garsai nėra įprasti.
Transmisijos sistema yra sudaryta iš daugybės velenų, guolių, krumpliaračių, vožtuvų ir kitų metalinių dalių. Netinkamai veikiančios transmisijos dalys dažnai kelia drebėjimą ir gremžimo arba ūžimo garsą. Jei transmisijos skysčio lygis yra nepakankamas, taip pat gali išgirsti neįprastų garsų dėl padidėjusios trinties tarp judančių detalių.
Kad išvengtum didesnės žalos, šias problemas reikėtų spręsti kaip įmanoma greičiau. Jeigu įmanoma, vos išgirdus neįprastus garsus reikėtų sustabdyti automobilį ir susisiekti su mechaniku. Transmisijos remontas gali kainuoti tūkstančius eurų, tačiau kartais padėti paprasčiausias skysčio pakeitimas, ypač laiku pastebėjus problemą.
Išmetimo sistema, diržai ir padangos
Nors dauguma neįprastų automobilio garsų gali būti apgaulingi, išmetimo sistemos, padangų ir diržų skleidžiami garsai yra saviti ir nesunkiai atskiriami. Kai kurie iš jų nereiškia jokio pavojaus, tačiau gali perspėti apie įvairias problemas, pradedant padidėjusiomis emisijomis ir baigiant galimu variklio gedimu.
Variklio barškėjimas ir garsus veikimas laisvąja eiga įprastai sklinda iš išmetimo sistemos
Automobilio išmetimo sistema valdo variklio garsą ir išmetamąsias dujas nukreipia iš išmetimo kolektoriaus į orą. Ją sudaro keletas metalinių vamzdžių su tarp jų įsiterpusiais rezonatoriais, duslintuvais ir katalizatoriais, kurie gali būti pažeisti ir laikui bėgant pradėti skleisti nemalonius garsus.
Vienas didžiausių išmetimo sistemos priešų - korozija, kadangi ji nuolat susiduria su ekstremaliu temperatūros pokyčiais ir kelio nešvarumais. Prakiurus išmetimo sistemai automobilis dirba garsiau, o kuo didesnė skylė, tuo garsas didesnis.
Barškėjimas taip pat yra gana dažnas, jį dažniausiai lemia dvi priežastys. Išmetimo sistemos dalis prilaiko ir nuo vibracijos saugo guminiai laikikliai, kurie yra per laiką suskeldėja arba praranda formą. Be to, rezonatorių ir duslintuvų viduje esantys metalo lakštai gali atsilaisvinti ir pradėti barškėti.
Dažniausiai patikrinti, ar barškėjimas sklinda iš išmetimo sistemos, galima pačiam. Viskas, ką reikia padaryti, tai pačiupti ir pajudinti išmetimo vamzdį į šonus besiklausant, ar negirdėti neįprastų garsų. Nepamiršk mūvėti pirštinių ir tikrinti tik neįkaitusį vamzdį.
Barškėjimas sklindantis iš automobilio apačios dažniausiai yra nuoroda į atsilaisvinusią išmetimo sistemą. Išmetimo sistemą sudaro išmetimo kolektorius, katalizatorius, duslintuvas.
Jei įsibėgėjant automobilis skleidžia riaumojimą primenančius garsus - automobilyje yra problemų su išmetimo sistema. Gali būti, jog sistema aprūdijo arba buvo pažeista ir dėl šių priežasčių duslintuvas nebeatlieka savo darbo.
Sprogimo garsas automobilyje gali susidaryti dėl išmetimo sistemos nesandarumo ir dujų nuotėkio.
Cypiantys diržai: neleisk jiems praslysti pro tavo ausis
Dauguma automobilių variklio skyriuje turi bent 1 ar 2 paskirstymo diržus, sukančius vairo stiprintuvo hidraulinį siurblį, generatorių ir kt. Daugelis gamintojų rekomenduoja juos keisti kas 100 000 km arba kas trejus metus, kitu atveju diržai dažnai pradeda cypti. Iš pradžių garsas nėra nuolatinis, tačiau gana greit tokiu tampa.
Cypimas yra puikus perspėjimas apie tai, kad jau laikas keisti diržą, mat šis gali trūkti ir sugadinti kitas dalis / sistemas ir patį variklį. Diržo keitimas gali būti gana sudėtingas procesas, ypač naujesniuose automobiliuose, todėl šį darbą rekomenduojame palikti profesionalams.
Jeigu variklio sūkiai didėja, o kartu girdisi švilpimas, gali būti, kad nusidėvėjo diržas (dažniausiai generatoriaus) arba įtempiklis.
Padangų garso svarba
Visos padangos skleidžia šiokį tokį garsą, ypač žemo profilio ar skirtos bekelei. Vis dėlto perteklinis, su pertrūkiais ir nemalonus garsas gali įspėti apie saugumo riziką ir turėti tragiškų pasekmių.
Išgirdus bet kokį neįprastą iš padangų sklindantį garsą reikėtų nedelsiant jas apžiūrėti. Spragsėjimą įprastai lemia protektoriaus griovelyje įstrigusios šiukšlės, o štai zvimbimą sukelia netinkamas ratų suvedimas arba padangų pažeidimai.
Nepamiršk, kad padangas pažeisti gali ir susidėvėjusi pakaba, ypač jeigu pastebimas netolygus padangų nusidėvėjimas, pvz., išorėje, viduje arba skirtingose vietose.
Jeigu ruošiesi keisti padangas, pirmiausia pasirūpink profesionalia automobilio apžiūra, ypač jeigu pastebėjai nelygų nusidėvėjimą. Esamų problemų sutvarkymas užtikrins ilgesnį naujų padangų tarnavimo laiką.
Duslus garsas gali skleisti ir padangos. Dažniausia tai atsitinka dėl to, kad kažkuri jų dalis pasidarė plokštesnė. Tokiu atveju patariama patikrinti, ar padangose nėra gilių įbrėžimų, kitų pažeidimų. Juos aptikus, padangas reikėtų kuo greičiau pakeisti.
Neįprasti garsai variklio užvedimo metu
Nemažai komponentų užvedant automobilį patiria didelį spaudimą. Taigi, būtent šis momentas gali padėti laiku identifikuoti įvairias problemas: pradedant atsilaisvinusiais varžtais ir baigiant potencialia užsidegimo rizika. Nepaisant gedimo rimtumo, norint išvengti didelių problemų reikia mokėti atskirti, kurie užvedimo metu girdimi garsai yra įprasti, o kuriuos išgirdus būtina atkreipti dėmesį.
Užvedimo metu girdimas gremžimas
Pasukus į spynelę įkištą raktą, galingas elektrinio starterio variklis sužadinamas ir prisijungia prie variklio. Starterio varikliui sugedus ar susidėvėjus, gali išgirsti nemalonų gremžimo garsą. Tai reiškia, kad starteris nėra pilnai sužadinimas arba pažeista jo pavara.
Kai kurie vairuotojai yra linkę šią bėdą ignoruoti nesuprasdami, kad netinkamai veikiantis starteris gali sugadinti smagratį. Taigi, jei gremžimo garsas sklinda iš starterio variklio, tikėtina, kad greitai jis nustos veikti, taip sukeldamas dar daugiau bėdos (ir, galimai, pačiu netinkamiausiu metu).
Nedelsk ir nugabenk automobilį pas mechaniką, kad šis sudegusią detalę pakeistų nauja ir keliones galėtum tęsti be rūpesčių.
Iš variklio skyriaus sklindantis šnypštimas
Jei užvedant tavo automobilio variklis šnypščia it gyvatė, panašu, kad kažkur pro siaurą plyšį skverbiasi dujos arba suspaustas oras. Bet kuriuo atveju šnypštimas variklio užvedimo metu nėra geras ženklas.
Dažniausiai šį garsą kelia tokios priežastys:
- Prakiurusi išmetimo sistema. Įprastai iš šios sistemos šnypštimas sklinda atsilaisvinus kuriai nors jungčiai, taip susidaro siauras plyšys, pro kurį skverbiasi dujos.
- Vakuumo nuotėkis. Dauguma automobilių turi vakuumo sistemas, kurios privalo būti visiškai sandarios, todėl nuotėkis gali lemti šnypštimą. Atsargiai - prakiurusi vakuumo sistema gali susilpninti stabdžių veikimą.
- Atsilaisvinusios užvedimo žvakės. Laisva žvakė gali lemti kartkartėmis pasigirstantį šnypštimą, kadangi įvyksta degimo kameros nuotėkis.
- Pažeistos žarnos. Vakuumo, aušinimo ir kitos žarnos prakiurusios gali lemti šnypštimo garsą. Įsitikink, kad jos yra geros būklės ir tinkamai priveržtos.
Taip pat šnypštimas gali girdėtis ir užvedus variklį, tai perspėja apie rimtas bėdas. Šnypšti gali kiaura vėdinimo arba aušinimo sistema, dėl ko gali perkaisti variklis. Deja, dauguma tokių problemų nėra lengvai sutaisomos.
Šnypštimas sklindantis iš po kapoto perspėja apie perkaitusį variklį arba užsikimšusius filtrus. Išgirdus šį garsą rekomenduojama patikrinti skysčių kiekius ir atkreipti dėmesį į automobilio daviklius.
„Šaudantys“ garsai užvedimo metu
Šiuolaikinių automobilių degimo sistemos degalų mišinį uždega tiksliai reikiamu momentu, taip užtikrindamos sklandų ir tolygų variklio darbą. Visgi jeigu sistema sugenda ir mišinys dega netinkamai, jis ima sproginėti, dažnai sukeldamas šaudančius garsus bandant užvesti automobilį ar jau dirbant varikliui. Tai gali lemti netinkamai veikiantys degalų purkštukai, uždegimo žvakės, anglies sankaupos ir kt.
Važiuoklė ir vairo mechanizmo sistema
Automobilio vairo mechanizmo ir pakabos sistemos atsakingos už gerą valdomumą, sukibimą ir bendrą važiavimo komfortą. Tačiau jos yra gana sudėtingos - net ir mažiausias atsilaisvinęs ar nusidėvėjęs varžtelis gali lemti nemalonius garsus.
Barškančios plastikinės važiuoklės apsaugos
Beveik visi šiuolaikiniai automobiliai turi plastikines dugno apsaugas, saugančias važiuoklę nuo šiukšlių, korozijos ir kt. Žinoma, plastikas gali lengvai lūžti ir atsikabinti nuo važiuoklės, ypač važiuojant žvyrkeliu ar bekele.
Tad pirmiausia reikėtų pažiūrėti po automobiliu - atsilaisvinusios ir barškančios apsaugos tikrai nėra retenybė.
Duslūs garsai važiuojant per duobes ar kelio iškilimus taip pat gali nurodyti ir problemas, susijusias su guminės pakabos įvorėmis, vadinamaisiais sailentblokais.
Jeigu važiuojant per duobes ar kelio nelygumus girdisi bildesys ar barškėjimas, tikėtina, kad susidėvėjo važiuoklės komponentai - stabilizatoriaus traukės, amortizatoriai ar įvorės. Tokie garsai dažniausiai sklinda iš ratų arkų srities ir tampa ryškesni važiuojant per duobes.
Ūžimas važiuojant
Važiuojant girdimas ūžimas dažniausiai sklinda iš padangų arba guolių. Padangų skleidžiamus garsus jau aptarėme, tačiau ne mažiau pravartu susipažinti ir su nusidėvėjusių ratų guolių skleidžiamu ūžesiu.
Susidėvėję ratų guoliai ima ūžti dėl padidėjusios trinties. Kadangi ūžimas vis garsėja, o pats guolis, padidėjus spaudimui, ima kaisti, rasti bėdos kaltininką nesunku. Pvz., jeigu garsas sklinda iš priekinių ratų, klausykis, kaip jis kinta sukant į vieną ar kitą pusę - dešinys guolis labiau girdimas, kai automobilis sukamas į kairę ir atvirkščiai.
Automobilio ūžimas dažniausiai siejamas su rato guolio gedimu. Patikrinti ar problema tikrai guolyje galima visai nesunkiai. Jei pasukus vairą, ūžimas suintensyvėja - problema yra šioje vietoje. Jei ūžimas padidėja pasukus vairą į dešinę pusę - gedimas kairėje pusėje, jei intensyvesnis garsas pasukus į kairę, problema dešinėje pusėje. Ignoruojant šį gedimą, automobilio ratas gali atsilaisvinti ir automobilis praras stabilumą.
Jei girdite ūžimą, sklindantį iš automobilio apačios, patikrinkite alyvos lygį.
Ūžiantis garsas gali reikšti guolių dėvėjimąsi.
Posūkiuose girdimas spragsėjimas
Jei posūkiuose girdisi spragsėjimas arba trakštelėjimas, dažniausiai problema slypi pusašiuose ar jų granatose. Toks garsas ypač stiprus, kai sukama vairas iki galo.
Variklio grandinė
Variklio grandinė - tai vienas svarbiausių variklio komponentų, atsakingas už tikslų alkūninio ir paskirstymo veleno darbą. Jos būklė tiesiogiai lemia variklio veikimo kokybę, todėl laiku atlikta patikra gali padėti išvengti brangaus remonto.
Pirmasis signalas, kad laikas atlikti patikrą, yra keisti garsai iš variklio skyriaus. Išsitampiusi ar susidėvėjusi grandinė dažnai skleidžia spragsėjimą, džirsgesį ar metalinį bildesį, ypač užvedant šaltą variklį. Kitas ženklas - variklio klaidų pranešimai skydelyje, ypač susiję su paskirstymo veleno padėties davikliu. Elektroninė sistema gali fiksuoti netikslius velenų sinchronizacijos duomenis, kai grandinė pailgėja daugiau nei leidžiama.
Jei kyla įtarimų dėl grandinės būklės, pirmiausia reikėtų atlikti vizualinę apžiūrą. Nuėmus vožtuvų dangtelį galima įvertinti, ar grandinė nėra pernelyg įtempta arba atvirkščiai - per daug laisva. Jeigu matomas didelis laisvumas, tai ženklas, kad įtempėjas nebeatlieka savo funkcijos arba pati grandinė pailgėjusi. Kitas būdas - patikrinti garsus klausantis variklio darbo. Trumpas metalinis spragtelėjimas užvedant variklį gali reikšti, kad grandinė akimirkai be įtampos.
Profesionaliuose autoservisuose naudojami ir specialūs matavimo įrankiai - pavyzdžiui, grandinės pailgėjimo matuokliai arba diagnostinė įranga, tiksliai nustatanti velenų sinchronizacijos nuokrypį.
Jeigu grandinė aiškiai susidėvėjusi ar įtempėjas nebeveikia tinkamai, nereikėtų laukti, kol ji nutrūks. Paskirstymo grandinės nutrūkimas gali sukelti rimtus variklio pažeidimus - sulenktus vožtuvus, sugadintus stūmoklius ar net visišką variklio gedimą.
Svarbu paminėti, kad grandinės tarnavimo laikas priklauso nuo alyvos kokybės ir keitimo dažnumo. Nešvari ar pasenusi alyva spartina grandinės dėvėjimąsi, todėl reguliari alyvos priežiūra - geriausia profilaktika.
Daugelis vairuotojų klaidingai mano, kad variklio grandinė nereikalauja jokios priežiūros, tačiau taip nėra. Nors tai ilgaamžis komponentas, jo veikimui įtakos turi daugybė veiksnių - nuo važiavimo stiliaus iki naudojamos alyvos kokybės. Vairuotojai, dažnai važinėjantys trumpus atstumus ar mieste, turėtų žinoti, kad toks režimas sukelia didesnį alyvos užterštumą, todėl grandinė dėvisi greičiau. Taip pat verta atkreipti dėmesį į variklio temperatūros svyravimus - dažnas šaltas užvedimas, ilgas darbas žemoje temperatūroje ar nepasiektas darbinis režimas ilgainiui silpnina įtempiklio darbą.
Jei automobilis senesnis, o rida didesnė nei 150 000 kilometrų, patikrinti grandinę profilaktiškai - būtina, net jei kol kas nėra aiškių triukšmų ar klaidų pranešimų.
Kiti garsai ir jų priežastys
Skysčiai gali skleisti burbuliavimo garsus, o dažniausias to kaltininkas - aušinimo skystis. Jis variklio ir kitų taškų generuojamą karštį „išgabena“ tekėdamas per radiatorių. Tekėjimas gali būti girdimas ir keletą minučių po to, kai užgesinai variklį - tai visiškai normalu, ypač esant aukštai temperatūrai. Problema atsiranda tuomet, kai tekėjimo garsą papildo iš aušinimo sistemos sklindantis burbuliavimas, reiškiantis, kad sistema kažkur nėra sandari ir praleidžia orą. Taip dažniausiai nutinka pakeitus aušinimo skystį ar kurią nors kitą aušinimo sistemos dalį. Padėti turėtų oro išleidimas iš sistemos, tik nepamiršk pasirūpinti, kad iki tol variklis neperkaistų.
Metaliniai caksėjimai ar čaižesiai, ypač girdimi važiuojant nedideliu greičiu, gali būti susiję su laisvais ar netinkamai pritvirtintais ratų varžtais, stabdžių detalėmis ar net išmetimo sistema.
Skysčiai gali skleisti burbuliavimo garsus, o dažniausias to kaltininkas - aušinimo skystis. Jis variklio ir kitų taškų generuojamą karštį „išgabena“ tekėdamas per radiatorių. Tekėjimas gali būti girdimas ir keletą minučių po to, kai užgesinai variklį - tai visiškai normalu, ypač esant aukštai temperatūrai. Problema atsiranda tuomet, kai tekėjimo garsą papildo iš aušinimo sistemos sklindantis burbuliavimas, reiškiantis, kad sistema kažkur nėra sandari ir praleidžia orą. Taip dažniausiai nutinka pakeitus aušinimo skystį ar kurią nors kitą aušinimo sistemos dalį. Padėti turėtų oro išleidimas iš sistemos, tik nepamiršk pasirūpinti, kad iki tol variklis neperkaistų.
Diagnostika ir serviso svarba
Atlikite OBD2 patikrą. Kokia jūsų nuomonė? Ar kada nors ignoravote neįprastą variklio triukšmą ir vėliau susidūrėte su brangiu remontu?
Automobilio gedimai nebaisūs su specialistais! Daugiau nei dešimties metų patirtį turinti komanda įsitikinus, kad daugumai automobilių remonto būtinybė atsiranda dėl netinkamos jų priežiūros ar nekokybiškų gedimų šalinimo sprendimų. Servise dirba profesionalių specialistų komanda, darbui naudojame tik modernią bei šiuolaikišką įrangą, o detales reikalingas remontui, perkame tik iš kokybiškų ir patikrintų tiekėjų.
Kiekvienas automobilis reikalauja priežiūros. Nors dauguma vairuotojų stengiasi rūpintis savo transporto priemonėmis, kartais netinkama priežiūra ar netinkami remonto sprendimai gali lemti rimtesnius gedimus. Todėl svarbu rinktis patikimus autoservisus, kuriuose dirba kvalifikuoti specialistai, naudojantys modernią įrangą ir kokybiškas detales.
Suprantame, kad kartais automobilio remontas gali atrodyti sudėtingas ir brangus. Tačiau laiku pastebėjus ir pašalinus net ir nedideles problemas, galima išvengti didesnių gedimų ir sutaupyti lėšų ilgalaikėje perspektyvoje. Todėl kviečiame Jus kreiptis į mus - mes pasirūpinsime Jūsų automobiliu profesionaliai ir atsakingai, užtikrindami saugias ir malonias keliones.