Išmetimo sistema automobiliui yra ne tik funkcionalus ir būtinas mazgas, bet ir elementas, kurį gamintojai stengiasi panaudoti dizaino prasme. Blizgūs išmetimo vamzdžių antgaliai, įmantrios formos ir įdomi integracija su galiniu bamperiu - tai sprendimai, ypač populiarūs tarp sportinių automobilių. Tokiems automobiliams išmetimo sistema yra ir muzikos instrumentas, ir aksesuaras, ir svarbus funkcionalus elementas. Pavyzdžiui, „Mercedes-Benz SLR McLaren“, gamintas 2003-2009 m., turėjo šoninius išmetimo vamzdžius, išvedamus už priekinių ratų, o jo 5,4 litrų V8 variklis buvo vienas greičiausių pasaulyje.
Tačiau pagrindinis išmetimo sistemos vaidmuo yra teršalų iš variklio išvedimas į aplinką. Siekiant apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą, Europos Sąjungoje buvo priimta daug teisės aktų, reguliuojančių automobilių išmetamųjų teršalų kiekius. Vienas svarbiausių dokumentų yra 2003 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/17/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų kokybės. Ši direktyva nustato griežtesnius reikalavimus degalų kokybei, siekiant sumažinti sieros kiekį benzine ir dyzeliniuose degaluose.
Europos Sąjungos išmetamųjų teršalų standartai
Europos Sąjungos išmetamųjų teršalų standartai, žinomi kaip „EURO“ standartai, turi ilgą istoriją. Pirmasis EURO 1 standartas buvo įvestas 1992 m., o dabar galiojantis naujausias standartas yra EURO 6. Šie standartai taikomi dyzeliniams, benzininiams ir hibridiniams automobiliams, nustatant didžiausią leistiną kenksmingų medžiagų kiekį, kurį gali išmesti variklis. Kiekvienas vėlesnis EURO standartas griežtino reikalavimus automobilių variklių išmetamoms kenksmingoms medžiagoms.
Nuo 2015 m. galiojantis EURO 6 standartas, be kita ko, sumažino dyzelinių variklių išmetamų azoto oksidų (NOx) ribas. Įgyvendinant EURO 6, taip pat buvo pradėti taikyti nauji taršos lygio matavimo metodai. Svarbiausi EURO 6 standarto variantai:
- EURO 6b: Įsigaliojo 2015 m. rugsėjo 1 d. Tai buvo tiesioginis EURO 5 įpėdinis, kurio reikalavimai benzininiams varikliams mažai skyrėsi.
- EURO 6c: Įsigaliojo 2018 m. rugsėjo 1 d. Šis standartas buvo susijęs su Pasaulinės suderintos lengvųjų transporto priemonių bandymų programos (WLTP) įvedimu, kuri leido tiksliau įvertinti išmetamųjų teršalų ir degalų sąnaudas.
- EURO 6d temp:Įsigaliojo 2019 m. rugsėjo 1 d. Šis laikinasis standartas reikalavo, kad automobilių gamintojai naudotų sudėtingesnes sistemas, skirtas kontroliuoti išmetamųjų teršalų kiekį važiuojant.
- EURO 6d:Įsigaliojo 2021 m. Tai naujausias standartas, kuriame svarbiausias pakeitimas susijęs su ribomis, taikomomis už standarto viršijimą kelyje.
Vėliau buvo paskelbta apie EURO 7 standartą, kuris turėjo įsigalioti 2025 m. viduryje, tačiau jo įgyvendinimas buvo atidėtas.
Išmetamųjų teršalų ribinės vertės
Šiuose standartuose nustatomos konkrečios ribinės vertės įvairioms kenksmingoms medžiagoms, išskiriamoms varikliams. Lentelėse pateikiamos dyzelinių ir benzininių lengvųjų automobilių ribinės vertės pagal skirtingus EURO standartus:
| Norma | Pirmoji registracija | Anglies monoksidas CO (g/km) | Angliavandeniliai HC (g/km) | Azoto oksidai NOx (g/km) | Kietųjų dalelių masė (g/km) | Dalelių skaičius PN (1/km) |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Benzininių lengvųjų automobilių vertės | ||||||
| 6b | 2015 m. rugsėjo 1 d. | 1,0 | 0,10 | 0,060 | 0,005 | 6,0 x 1011 |
| 6c | 2018 m. rugsėjo 1 d. | 1,0 | 0,10 | 0,060 | 0,004 | 6,0 x 1011 |
| 6d temp | 2019 m. rugsėjo 1 d. | 1,0 | 0,10 | 0,060 | 0,004 | 6,0 x 1011 |
| 6d | 2021 m. | 1,0 | 0,10 | 0,060 | 0,004 | 6,0 x 1011 |
| Dyzelinių lengvųjų automobilių vertės | ||||||
| 6b | 2015 m. rugsėjo 1 d. | 0,50 | - | 0,080 | 0,005 | 6,0 x 1011 |
| 6c | 2018 m. rugsėjo 1 d. | 0,50 | - | 0,080 | 0,005 | 6,0 x 1011 |
| 6d temp | 2019 m. rugsėjo 1 d. | 0,50 | - | 0,080 | 0,005 | 6,0 x 1011 |
| 6d | 2021 m. | 0,50 | - | 0,080 | 0,005 | 6,0 x 1011 |
Svarbu pažymėti, kad motociklams, dviratėms ir triratėms transporto priemonėms vis dar galioja EURO 5 standartas, o sunkvežimiams ir autobusams taikomi visiškai kitokie išmetamųjų dujų emisijos standartai.
Degalų kokybės ir išmetamųjų teršalų ryšys
Direktyva 2003/17/EB taip pat pabrėžia degalų kokybės svarbą mažinant taršą. Sieros kiekio sumažinimas benzine ir dyzeliniuose degaluose yra esminis žingsnis siekiant pagerinti automobilių išmetamųjų dujų apdorojimo katalizės būdu technologijų efektyvumą. Nuo 2005 m. sausio 1 d. valstybės narės turėjo užtikrinti, kad jų teritorijoje būtų prekiaujama bešviniu benzinu ir dyzeliniais degalais, kuriuose didžiausias sieros kiekis neviršija 10 mg/kg. Visiškas tokių degalų įdiegimas numatytas nuo 2009 m. sausio 1 d.
Mažesnis sieros kiekis degaluose ne tik padeda laikytis išmetimo ribų, bet ir prisideda prie bendro oro kokybės gerinimo. Tai taip pat svarbu ne keliais judančioms mašinoms ir žemės bei miškų ūkio traktoriams, kuriems taikomi atskiri išmetamųjų teršalų standartai.
Alternatyvūs degalai ir CO2 emisija
Didėjant susirūpinimui dėl klimato kaitos, automobilių gamintojai ir reguliuotojai ieško būdų sumažinti CO2 emisiją. Vienas iš būdų yra didinti degalų naudojimo efektyvumą, o kitas - pereiti prie aplinkai draugiškesnių alternatyvių degalų, tokių kaip biokuras ar elektra. Nors automobilių gamyba ir utilizavimas taip pat prisideda prie aplinkos taršos, elektrinių automobilių gamybos ir šalinimo poveikis kol kas yra didesnis nei automobilių su vidaus degimo varikliu.
Tačiau atsižvelgiant į vidutinį ES energijos šaltinių derinį, elektriniai automobiliai teršia mažiau nei benzininiai. Elektra varomų automobilių dalis Europoje nuolat auga: 2021 m. jų užregistruota 17,8 proc., palyginti su 10,7 proc. 2020 m.
Kaip veikia išmetimo sistema
Didžiausio leistino išmetimo reglamentavimas yra sudėtingas procesas, apimantis tiek technologinius, tiek aplinkosauginius aspektus. Siekiant užtikrinti švarią aplinką ir žmonių sveikatą, būtina nuolat stebėti ir atnaujinti išmetamųjų teršalų standartus, skatinti pažangių technologijų diegimą ir pereiti prie tvaresnių degalų.
Be tiesioginio išmetamųjų teršalų reguliavimo, svarbu atkreipti dėmesį ir į degalų tiekimą bei infrastruktūrą. Pavyzdžiui, Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) vykdo didelio masto vamzdynų rekonstrukcijos projektus, siekdami sumažinti šilumos nuostolius ir aplinkos taršą. Per senus vamzdynus spinduliuojanti šiluma prisideda prie šiltnamio efekto didinimo. Atlikus rekonstrukcijas, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas į aplinką gali sumažėti.
Dėl nuolatinio tobulėjimo ir griežtesnių reikalavimų, didžiausias leistinas išmetimas yra nuolat besikeičianti sritis, siekiant subalansuoti transporto plėtrą su aplinkosaugos poreikiais.
tags: #didziausiai #leistinas #ismetimas