Susidūrimai su gyvūnais keliuose tampa vis dažnesne ir neretai neišvengiama situacija, ypač vairuojant užmiestyje ar miškingose vietovėse. Net ir laikantis visų Kelių eismo taisyklių, toks incidentas gali įvykti staiga ir sukelti rimtų padarinių tiek transporto priemonei, tiek keleiviams. Svarbu žinoti, kas atsako už padarytą žalą, kokiais atvejais ji kompensuojama ir kokį vaidmenį čia atlieka draudimas.
Statistika ir tendencijos
„Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas Giedrius Petrikas pastebi, kad žalų skaičius dėl susidūrimų su gyvūnais per pastaruosius 5 metus auga. Per visus 2024 metus „Lietuvos draudime“ užfiksuota 1 810 žalų po susidūrimų su gyvūnais. Per 2024 ir 2025 metus pirmuosius penkis mėnesius buvo išmokėta beveik po 2 mln. eurų išmokų dėl susidūrimų su gyvūnais, o per visus 2024 metus išmokėta 4,4 mln. eurų. Palyginti 2024 metų ir 2025 metų pirmus 5 mėnesius, šiemet išmokėta 5 proc. daugiau išmokų. Kadangi susidūrimų su gyvūnais daugėja, tai ir išmokama vis daugiau pinigų žaloms atlyginti.
Transporto kompetencijų agentūra skelbia, kad per 2025 metus (nuo sausio 1 d. iki liepos 6 d.) jau yra užfiksuotas 1401 eismo įvykis, kas yra 121 mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Per eismo įvykius šiemet žuvo 62 žmonės (7 daugiau nei pernai) ir 1652 buvo sužeisti (229 daugiau nei pernai). O vien per pirmas šešias liepos mėnesio dienas net 4 eismo įvykiai buvo susiję su užvažiavimu ant kliūties ar gyvūno.
Lietuvoje susidūrimų su laukiniais gyvūnais skaičius didėja pavasarį ir rudenį, kai žvėrys migruoja. 2023 m. balandžio-birželio mėnesiais draudimo bendrovės užfiksavo 187 tokius atvejius, o išmokų suma viršijo 380 tūkst. eurų. „Pranešimų apie po automobilių ratais patekusius gyvūnus sulaukiame kiekvieną mėnesį, tačiau balandžio mėnesį jų būna daugiausia. Manome, kad tai yra susiję su pavasarine gyvūnų migracija tik jiems žinomais ir įprastais maršrutais. Gyvūnai su automobiliais susiduria ne tik miško žvykkeluose, bet ir intensyvaus eismo keliuose, kur važiuojama dideliu greičiu, todėl susidūrimo pasekmės būna daug skaudesnės, kartais net tragiškos“, - pasakojo „Lietuvos draudimo“ Strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė Aurelija Kazlauskienė.
Automobilių vairuotojai dažniausiai neišvengia susidūrimų su stirnomis (apie 45 proc. nuo visų susidūrimų su gyvūnais), šernais, šunimis, pilkaisiais kiškiais, lapėmis ir briedžiais. Susidūrimai su briedžiais būna vieni pavojingiausių - didžiulis gyvūnas, staiga atsiradęs ant kelio ir susidūręs su automobiliu, gali ne tik apgadinti transporto priemonę, bet ir sužaloti jo keleivius. Tai gali baigtis net ir tragiškai.
Kada ir kokios draudimo išmokos priklauso?
G. Petrikas pabrėžė, kad, automobiliui susidūrus su gyvūnu, žalą atlygina tik „Kasko“ draudimas. Jeigu tokio draudimo klientas neturi, remonto darbus turi atlikti savo lėšomis. Vidutinė išmoka už patirtą automobilio žalą susidūrimo su gyvūnu atveju siekia apie 2,5 tūkst. eurų. O didžiausia žala, kuri buvo išmokėta šiemet, siekia net 17 tūkst. eurų, kuomet greitosios medicininės pagalbos automobilis susidūrė su briedžiu.
Draudimo bendrovė 2019 metais įvardijo daugiau nei 1,5 tūkst. atvejų, kai automobiliai susidūrė su gyvūnais. Pasak „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus Artūro Juodeikio, gyvūnai keliuose paprastai pasirodo prietemoje ir naktį, taip pat anksti ryte. Kai žvėris į kelią iššoka staiga, vairuotojas turi vos akimirką reagavimui, todėl dažniausiai automobilis yra staigiai stabdomas arba vairas yra sukamas į šoną. Kaip ir minėta, daugiausiai fiksuojama susidūrimų su stirnomis, kurios paprastai būriuojasi bandomis ir po vieną nesigano. Į automobilį atsitrenkus stirnai ar šernui išmokos dažniausiai siekia 1,7-2,3 tūkst. eurų. Rodos, labai didelis gyvūnas - briedis - turėtų būti lengvai pastebimas, tačiau dėl tamsaus kailio šių gyvūnų matomumas yra prastas. Be to, dėl aukšto ūgio automobilių žibintai apšviečia tik gyvūnų kojas. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, vidutinės išmokos po susidūrimų su briedžiais siekia apie 3,1-3,6 tūkst.
Jei turite naują ar brangesnį automobilį, po susidūrimo su laukiniais gyvūnais remonto išlaidos gali siekti ir keliolika tūkstančių eurų. Tokiu atveju draudimo bendrovė atlygina tiems, kurie turi kasko draudimą arba su privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu įsigijo papildomą apsaugą nuo susidūrimo su gyvūnu kelyje.
Draudimas galioja vienam įvykiui per draudimo laikotarpį. Maksimali išmoka siekia 5000-7000 eurų, priklausomai nuo draudimo sąlygų. Polisas neapima įvykių, jei automobilis buvo techniškai netvarkingas, vairuotojas neturėjo galiojančio pažymėjimo ar buvo apsvaigęs. Išmokos dydis priklauso nuo žalos masto, tačiau draudėjui taikoma išskaita už vieną įvykį.
Kai kurie draudikai siūlo papildomą apsaugą nuo susidūrimo su gyvūnu kelyje. Tai gali būti naudinga, jei dažnai važinėjate didesnius atstumus užmiestyje ar miškingomis vietovėmis. Tokia apsauga gali kainuoti apie 3,30 Eur per mėnesį. Maksimali išmoka patyrus vieną įvykį gali siekti net iki 7 000 Eur. Apsauga galios net jei susidūrimas įvyks kelio ženklu „Laukiniai gyvūnai“ pažymėtuose keliuose. Svarbu žinoti, kad draudimo apsauga galioja vienam įvykiui, jam taikoma 100 Eur išskaita. Pasiūlymas galioja sudarant metinę „Lietuvos draudimo“ privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį.
BTA KASKO draudimas taip pat siūlo apsaugą nuo susidūrimų su gyvūnais ir gamtos stichijų apgadinto automobilio. Kiekvienu susidūrimo su gyvūnais įvykio atveju bus taikoma 0 € išskaita, nepriklausomai nuo to, kokia išskaita numatyta Jūsų draudimo sutartyje. Ši sąlyga taikoma tik lengviesiems automobiliams (M1 kategorija). Ši sąlyga negalioja KASKO parko sutartims.
Kada partrenkus gyvūną gresia bauda?
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė atkreipė dėmesį, kad susidūrus su laukiniu gyvūnu apie eismo įvykį reikia pranešti policijai. Jos aiškinimu, jei vairuotojas susidūrė su gyvūnu, tačiau jo veiksmuose neįžvelgiama jokių nusižengimo požymių (girtumas, greičio viršijimas ar pan.), jokia atsakomybė vairuotojui netaikoma. Jei vis tik vairuotojas susiduria su gyvūnu pažeisdamas Kelių eismo taisykles, jis baudžiamas už padarytą pažeidimą.
J. Liutkienė pridūrė - jei susidūręs su gyvūnu vairuotojas apie tai nepraneša policijai, jam gali grėsti bauda nuo 600 iki net 2,6 tūkst. eurų. Be to, už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų. Policijos duomenimis, vien per pirmus 2025 metų mėnesius už pasitraukimą iš įvykio vietos (arba nepaklusimą sustabdyti transporto priemonę) buvo nubausta 8 118 asmenų.
Skaitytojas Kasparas iš Marijampolės pasakojo, kad neseniai jo sūnus naktį partrenkė nedidelę stirną. Kadangi didelės žalos automobilis nepatyrė ir niekas, be gyvūno, nenukentėjo, vairuotojas tiesiog nuvažiavo, nepagalvojęs, kad mieste gali būti nufilmuotas ar nufotografuotas. „Jis dar nepatyręs, tai niekam ir nepranešė. O po to teko mokėti baudą. Bet ar tikrai teisinga bausti už tai, ko negali suvaldyti? Juk gyvūnai į kelią gali išbėgti bet kada“, - teiravosi Kasparas.
Eismo įvykiai su gyvūnais - kaip išvengti?
Norint išvengti susidūrimų su laukiniais žvėrimis, „Lietuvos draudimas“ atstovas pataria laikytis tam tikrų saugumo priemonių. T. y. vairuotojai turi būti dėmesingi važiuodami užmiesčio keliais ar vietovėse, kuriose kelio ruožas kerta mišką ar atvirus laukus, ypač tamsiuoju paros metu, esant rūkui, darganai. Ruožuose, paženklintuose kelio ženklu „Laukiniai gyvūnai“, reikia važiuoti atidžiai, stebėti situaciją šalia kelio. Pamačius šalikelėje stovintį gyvūną, pro jį važiuoti itin atsargiai, nespausti garso signalo ir nemirksėti žibintais.
„Gyvūnai per kelią dažnai bėga grupėmis, tad pastebėjus, kad priekyje kelią perbėgo vienas gyvūnas, būtina stipriai sulėtinti greitį ir tą vietą pravažiuoti labai lėtai. Reikia prisiminti, kad gyvūnų elgesys gali būti sunkiai prognozuojamas ir nenuspėjamas, ypač, jei jie yra apakinti transporto priemonių žibintų šviesos“, - vardijo G. Petrikas. Anot jo, vairuojant yra būtina pasirinkti saugų greitį, kad prireikus būtų galima tinkamai sureaguoti situaciją ar nedelsiant sustoti.
Didesnė tikimybė ant kelio sutikti žvėrį - miškingose vietovėse, ypač ten, kur medžiai ir krūmai auga visai netoli kelio, taip pat tose vietose mažesnis matomumas. Žvėrys migruoja sau įprastais keliais, todėl besiplečiant miestams jie ir atsiduria ten, kur anksčiau gal buvo miškas, o dabar jau - naujas kelias. Būkite ypač atidūs vakare, tamsiu paros metu. Atminkite, kad į kelią išbėgančio laukinio gyvūno elgesys nenuspėjamas - ar apakintas automobilio žibintų jis sustos ir nejudės, ar bėgs ir šoks ant atvažiuojančio automobilio. Norint išvengti galimo susidūrimo, vairuotojui reikia akimirksniu įvertinus situaciją pasiruošti išvengti susidūrimo: arba stabdyti, arba, sulėtinus greitį, bandyti apvažiuoti gyvūną.
Pirma, reikia laikytis saugaus greičio, ypač važiuojant užmiestyje ar miškingose vietovėse, kur dažnai klaidžioja laukiniai gyvūnai. Be to, atidžiai stebėkite kelio ženklus, kurie įspėja apie galimus gyvūnus kelyje. Antra, vairuotojams naktį reikėtų būti budresniems, nes tamsoje gyvūnai gali būti sunkiau pastebimi. Trečia, jei, kaip minėta, pastebite gyvūną, nesistenkite jo vengti staigiais judesiais, nes tai gali sukelti didesnę avariją. Galiausiai, jei žinote, kad važiuojate per vietoves, kur dažnai pasitaiko gyvūnų, būkite pasiruošę greitai ir tinkamai reaguoti į staigius pasikeitimus kelyje.
Susidūręs su gyvūnu, nedelsdamas sustok saugioje vietoje, įjunk avarinius žibintus ir pastatyk avarinio sustojimo ženklą. Apie įvykį pranešk policijai. Policija užtikrina įvykio registraciją ir pasirūpina gyvūno likimu. Taip, tai būtina.
Jei savanorišku kasko draudimu automobilis neapdraustas, už pasekmes dažniausiai tenka mokėti pačiam vairuotojui. Prisiteisti žalos atlyginimą iš valstybės, kaip visų laukinių gyvūnų savininkės, galima tik teisme įrodžius, kad kelio atkarpa nebuvo tinkamai pažymėta, atitverta apsauginėmis tvorelėmis ir panašiai. Teisme kiekvienas atvejis įrodinėjamas atskirai.
Eismo įvykio metu atsakomybė už žalą priklauso nuo įvairių aplinkybių - kas sukėlė incidentą, ar buvo laikomasi Kelių eismo taisyklių, kokie gyvūnai dalyvavo susidūrime ir kt. Jei susidūrimas įvyksta su laukiniu gyvūnu, atsakomybė dažniausiai tenka transporto priemonės valdytojui, nebent įrodoma, kad kelio priežiūros institucijos nebuvo tinkamai įspėjusios apie pavojų. Jeigu avarija įvyksta dėl naminio gyvūno, atsakomybė dažniausiai tenka jo savininkui, jei jis neužtikrino tinkamos gyvūno priežiūros. Svarbu paminėti, kad jei vairuotojas bandydamas išvengti susidūrimo su gyvūnu sukelia avariją, kurios metu nukenčia kiti eismo dalyviai ar jų turtas, žala gali būti atlyginama pagal jo privalomąjį draudimą.