Kovo 10-16 d. vyko prevencinė priemonė „Saugos diržai“, inicijuota Europos kelių policijos tinklo ROADPOL. Šios priemonės tikslas - stiprinti eismo dalyvių saugumo kultūrą ir priminti apie vieną paprasčiausių, bet gyvybiškai svarbių saugumo priemonių - saugos diržų naudojimą. Per savaitę, kovo 10-16 d., policijos pareigūnai išaiškino daugiau nei 7 630 KET pažeidimų. Tarp jų 58 neblaivūs motorinių transporto priemonių vairuotojai, kuriems nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas.
Ankstesniais metais vykdytų analogiškų prevencinių priemonių metu per savaitę išaiškintų saugos diržų nesegėjimo atvejų skaičius svyravo: 2015 m. kovą - 651, 2020 m. kovą - 225, 2023 m. kovą - 659 pažeidimai. Šiemet, 2024 m. kovą, per savaitę užfiksuota net 7 630 KET pažeidimų, įskaitant ir saugos diržų nenaudojimą.
Saugos diržų naudojimas yra neatsiejamas eismo atributas. Visuose naujuose automobiliuose, jeigu keleivis šio neužsisega, prasideda pypsėjimų ir mirksėjimų maratonas automobilio prietaisų skydelyje. Tiesa, dažniausiai jis vyksta tik priekyje sėdintiems žmonėms ignoruojant saugos diržus, tačiau „Volvo“ buvo pirmasis, analogišką sistemą įdiegęs ir galinėse sėdynėse.
Visame pasaulyje atlikta daugybė tyrimų, įrodančių, jog būtent saugos diržai geriausiai saugo automobilio keleivius nuo sužalojimų ir mirties avarijose. Net ir važiuojant, atrodytų, saugiu greičiu, staigus stabdymas ar susidūrimas sukuria milžinišką smūgio jėgą. Oro pagalvės yra papildoma, bet ne savarankiška saugos priemonė. Jos veikia tinkamai tik tada, kai keleivis yra prisisegęs saugos diržą. Ne visuose automobiliuose oro pagalvės suveikia automatiškai: kai kuriuose modeliuose priekinio keleivio oro pagalvė aktyvuojama tik tada, kai užsegtas saugos diržas.
Teisiniai aspektai ir atsakomybė
Lietuvos kelių eismo taisyklės (KET) aiškiai reglamentuoja saugos diržų naudojimą. Vadovaujantis KET, važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti. Jeigu autobuse įrengti saugos diržai, priešais kiekvieną sėdynę, ant sėdynės arba šalia jos matomoje vietoje turi būti pavaizduotas informacinis ženklas „Užsisek saugos diržą“.
Už naudojimosi saugos diržais, vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytomis atitinkamos grupės sėdynėmis, motociklininko šalmais tvarkos pažeidimą vairuotojams ir (ar) keleiviams gresia bauda nuo 30 iki 90 eurų. Nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 60 iki 90 eurų.
Gali kilti klausimas, kas laikomas atsakingu už suaugusių bei sveikų keleivių diržo segėjimą automobilyje - pats keleivis ar vairuotojas? Pasak Lietuvos policijos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiosios specialistės Jorūnės Liutkienės, keleivis yra atsakingas už savo saugumą ir privalo vykdyti jam deleguotą pareigą - užsisegti saugos diržą. „Be abejo, atvejais, kai kalbama apie mažamečius vaikus, neįgaliuosius, kuriais reikia pasirūpinti, atsakomybę prisiima vairuotojas ar kitas suaugusysis. Taip pat vairuotojas gali nevežti tokio keleivio, kuris nepaiso Kelių eismo taisyklių - neužsisega saugos diržo. Administracinė nuobauda skiriama tam asmeniui, kuris padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą“.
Policijos duomenimis, kasmet Lietuvoje nustatoma dešimtys tūkstančių pažeidimų, susijusių su saugos diržų nenaudojimu. Todėl tokios prevencinės priemonės yra svarbi nuolatinio darbo dalis, siekiant, kad kiekviena kelionė - tiek trumpa miesto gatvėmis, tiek ilgesnė užmiestyje - būtų kuo saugesnė visiems eismo dalyviams.
Vaikų saugumas keliuose
Policijos pareigūnai prevencinės priemonės metu ypatingą dėmesį skiria vaikų saugumui. Jie tikrina, ar vaikai į ugdymo įstaigas atvežami saugiai, tinkamai prisegti saugos diržais, ar vežami jų ūgiui ir svoriui pritaikytose kėdutėse. Pareigūnai primena, kad net ir trumpa kelionė iki mokyklos ar darželio turi būti saugi, o vaikų saugumas pirmiausia priklauso nuo suaugusiųjų atsakomybės.
Vairuotojai privalo naudoti saugumo standartus atitinkančias vaikų prisegimo sistemas, kurias vaikų prisegimo sistemų gamintojai sertifikavo ir kurios turi būti patvirtintos pagal Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos patvirtintų taisyklių Nr. 44/03 ar Nr. 201. Žemesni kaip 135 cm ūgio vaikai lengvuoju ar krovininiu automobiliu vežami prisegti jų ūgiui ir masei pritaikytomis vaikų prisegimo sistemomis pagal gamintojo nurodytą dydžio intervalą ir didžiausią vaiko masę.
Draudžiama ant priekinės motorinės transporto priemonės sėdynės vežti vaiką specialioje jo ūgiui ir masei pritaikytoje sėdynėje, kuri atsukta kryptimi, priešinga įprastai motorinės transporto priemonės važiavimo krypčiai, jeigu priekinė sėdynė apsaugota saugos pagalve. Ši nuostata netaikoma, jeigu priekinės saugos pagalvės veikimo mechanizmas išjungtas. Rekomenduojama, kad vaikas specialioje jo ūgiui ir masei pritaikytoje sėdynėje, kuri atsukta kryptimi, priešinga įprastai motorinės transporto priemonės važiavimo krypčiai, būtų vežamas kaip galima ilgiau (kaip nurodo sėdynės gamintojas).
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos Prevencijos skyriaus viršininkė Asta Mezginaitė-Verbiejė primena tėvams: „Veždami vaikus visada naudokite kėdutę, kuri atitinka jūsų vaiko ūgį ir svorį. Išaugta kėdutė neužtikrina tinkamos apsaugos“.
Taip pat yra išimtis, kada saugos diržo segėti neprivaloma - žmonėms, kuriems kompetentingos institucijos dėl rimtų medicininių priežasčių išdavė specialų pažymėjimą.
Saugos diržų istorija ir mitai
Saugos diržo patentas buvo užregistruotas 1885-aisiais, o po kelių dešimtmečių, tarpukario metais, keli gydytojai tokią technologiją pritaikė savo automobiliuose ir paskatino didžiuosius gamintojus padaryti tą patį. Penktajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje „Ford“ bei „Nash“ jau siūlė saugos diržus kaip papildomą komplektaciją naujuose automobiliuose, o pirmasis pasiūlęs juos kaip standartinę įrangą buvo „Saab“.
Tačiau kad ir kiek begirtume svarbų eismo saugumo atributą, yra keli mitai. Pirmasis - bene kiekvienas skaitytojas tarp savo pažįstamų atras žmogų, kuris įsitikinęs saugos diržų žala, neva avarijos atveju geriau išskristi iš automobilio. Antrasis mitas - vaikai. Neteisingai naudojami saugos diržai gali sukelti pasismaugimo grėsmę vaikams, ypač jeigu šie mašinoje neprižiūrimi suaugusiųjų. Ši grėsmė padidėjo, kai buvo išrasti „užsikertantys“ saugos diržai, turintys įtampos ribotuvą. Nelaimė įvyksta tada, kai žaisdamas su diržu mažametis apsisuka šį apie savo kaklą ir yra aktyvuojamas įtampos ribotuvas. Tokiu atveju diržo nebegalima atlaisvinti ir vienintelė galimybė išgelbėti vaiką - suspėti diržą atsegti, arba jį nukirpti. To grėsmę sumažinti galima visada rakinant transporto priemonę, kad vaikai negalėtų patekti į ją vieni. Taip pat, niekada nepalikti jų vienų mašinoje, o esant kartu, prižiūrėti.
Paramedikų teigimu, neseginčių saugos diržų vairuotojų ir keleivių traumos būna sunkesnės ir dažniau mirtinos. Pagrindinės traumos, kylančios per avariją nesegint diržo, yra galvos ir krūtinės traumos, kai nesegintis saugos diržo keleivis ar vairuotojas iš inercijos lekia į priekį, trenkiasi į vairą, prietaisų panelę ar priekinį stiklą. Taip pat neretai vairuotojai bei keleiviai iškrenta pro išdužusius langus ar atsidariusias duris ir dažnai pakliūva po besiverčiančiu automobiliu.
Saugos diržai
Pavežėjų kasdienybė ir prevencija
Itin dažnai su diržą užsisegti atsisakančiais keleiviais susiduria pavežėjai bei taksi vairuotojai. Pastarieji turi įstatymų numatytą teisę nevežti tokio keleivio. „Bolt“ vadovas Lietuvoje Andrius Pacevičius primena, kad pavežėjimo kelionės metu tiek vairuotojams, tiek keleiviams galioja tos pačios kelių eismo taisyklės, kaip ir paprastos kelionės atveju - keleiviai privalo segėti saugos diržus. „Savo ruožtu reikalaujame iš savo vairuotojų, kad kelionių metu būtų laikomasi KET, įskaitant ir saugos diržus. Jeigu keleivis atsisako užsisegti diržą, vairuotojas gali atšaukti kelionę ir nurodyti tai kaip priežastį. Paaiškėjus, kad vairuotojas nesilaiko KET, jis yra perspėjamas bei edukuojamas, o susidūrus su besikartojančiais ar piktybiniais pažeidimais, tokio vairuotojo prieiga prie platformos gali būti sustabdyta“ - ne tik keleivių, bet ir vairuotojų atsakomybę pabrėžė A. Pacevičius.
Policija į vaikų saugumą šias metais atkreipia dėmesį ne pirmą kartą. Tokie kelių policijos reidai vyko sausio mėnesį, o vasarį, pasitinkant Šv. Valentino dieną, visoje šalyje vyko policijos inicijuota prevencinė akcija „Meilė veža saugiai“. Prevencinės priemonės metu policijos pareigūnai aktyviai tikrins mokyklinius, tarpmiestinius ir rajoninius autobusus. Bus vertinama, ar keleiviai ir vairuotojai, jei transporto priemonėse įrengti saugos diržai, jais naudojasi.
Saugos diržai yra viena paprasčiausių, bet kartu ir efektyviausių priemonių, padedančių išvengti sunkių sužalojimų ar net žūties eismo įvykio metu. Nors dauguma žmonių supranta saugos diržų svarbą, praktikoje ne visi juos užsisega - ypač trumpose kelionėse ar sėdint ant galinės sėdynės. Todėl tokios prevencinės priemonės yra svarbi nuolatinio darbo dalis, siekiant, kad kiekviena kelionė - tiek trumpa miesto gatvėmis, tiek ilgesnė užmiestyje - būtų kuo saugesnė visiems eismo dalyviams.