Lietuvos karinės oro pajėgos (KOP) yra Lietuvos kariuomenės dalis, tęsianti tarpukario karo aviacijos ir priešlėktuvinės apsaugos tradicijas. Šiuolaikinės KOP sudaro štabas, Aviacijos bazė, Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba, Oro gynybos batalionas ir Ginkluotės bei technikos remonto depas. KOP vadovauja jų vadas, tiesiogiai pavaldus Lietuvos kariuomenės vadui.
Karo aviacija nepriklausomoje Lietuvoje (1918-1940)
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pradžioje, 1918 m. vasario 16 d., naujosios vyriausybės prioritetas buvo sukurti gynybinę kariuomenę. 1919 m. sausio 30 d. pradėta formuoti Inžinerijos kuopa, kurios sudėtyje buvo ir Aviacijos būrys - pirmasis aviacijos padalinys Lietuvos istorijoje. Būrio vadu paskirtas karininkas Konstantinas Fugalevičius, o pirmuoju lakūnu - Ignas Adamkavičius. 1919 m. kovo 12 d. Aviacijos būrys reorganizuotas į kuopą, o vėliau sudaryta nepriklausoma Aviacijos dalis, kurios vadu paskirtas inžinierius karininkas Petras Petronis.
Pirmojo pasaulinio karo metu dalis lėktuvų įsigyta iš Raudonosios armijos ir Vokietijos, taip pat dalis orlaivių buvo paimti kaip karo trofėjai. Vėliau kariniai orlaiviai įsigyti Čekoslovakijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje. Karo aviacijos dirbtuvėse Kaune gamintos nelicencinės vokiškų lėktuvų kopijos, surenkami užsienyje įsigyti orlaiviai, o nuo 1924 m. pradėti gaminti lietuviškos konstrukcijos ANBO lėktuvai. Iš viso šiose dirbtuvėse pagaminti 102 lėktuvai, iš kurių apie 68 buvo lietuviškos konstrukcijos.
Nuo 1919 m. kovo iki gruodžio ir nuo 1932 m. iki 1940 m. Kaune veikė Karo aviacijos mokykla. Lietuvos karo aviacija aktyviai dalyvavo Nepriklausomybės kovose prieš Raudonosios armijos ir Lenkijos dalinius. Vyresnysis leitenantas Jurgis Dobkevičius atliko daugiausia kovinių skridimų ir tapo pirmuoju lietuviu lėktuvų konstruktoriumi. 1920 m. gegužės 12 d. lėktuvo avarijoje žuvo pirmasis lietuvių karo lakūnas leitenantas Vytautas Rauba. Tų pačių metų spalio 4 d. kovose su lenkais buvo numuštas pirmas lėktuvas su lietuvių ekipažu.
1940 m. birželio 15 d. Lietuvos karo aviaciją sudarė vadovybė ir štabas Kaune, komendantūra, žvalgybos (I) grupė, naikintuvų (II) grupė, bombonešių (III) grupė, Karo aviacijos mokykla, Tiekimo skyrius ir karo meteorologijos tarnyba. Naikintuvų grupę sudarė pirmoji, penktoji ir septintoji eskadrilės, o bombonešių grupę - trečioji ir ketvirtoji eskadrilės. Karo aviacijoje tarnavo 221 karo lakūnas (su mokiniais), 123 karininkai, 246 liktiniai, 924 kareiviai ir 183 civiliai. Turėta 117 karinių lėktuvų (iš jų 53 proc. buvo savos konstrukcijos) ir 314 aviacinių kulkosvaidžių.
Priešlėktuvinė gynyba tarpukario Lietuvoje
Nuo 1926-1928 m. buvo rengiami priešlėktuvinės Kauno gynybos planai, numatantys laikinai sostinės objektų apsaugą nuo oro puolimo naudojant naikintuvus, lauko artilerijos pabūklus ir sunkiuosius kulkosvaidžius. 1932 m. spalio 1 d. įkurta pirmoji priešlėktuvinė kuopa. 1935 m. gegužės 6 d. įkurtas Priešlėktuvinės apsaugos štabas, o liepos 10 d. - Priešlėktuvinės apsaugos rinktinė. Priešlėktuvinė apsauga buvo vienintelė visiškai motorizuota Lietuvos kariuomenės rūšis. 1940 m. birželio 1 d. Priešlėktuvinės apsaugos rinktinėje tarnavo 38 karininkai, 92 liktiniai, 493 eiliniai ir 12 civilių.
Lietuvos karinės oro pajėgos atkūrus nepriklausomybę (1992-2012)
1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1992 m. sausio 2 d. įkurta Krašto apsaugos ministerijos Aviacijos tarnyba. 1992 m. kovo 26 d. Vyriausybės nutarimu Krašto apsaugos ministerijai priskirtas Šiaulių oro uostas su 25 lėktuvais An-2 ir kitu turtu. 1992 m. birželio 12 d. pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo pakilo lėktuvas su lietuviškais ženklais, o birželio 18 d. pradėti skraidymai pagal kovinės parengties planus. Ši data laikoma Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės įkūrimo diena.
1993 m. kovo 1 d. Aviacijos tarnyba reorganizuota į Karines oro pajėgas. Tais pačiais metais į Lietuvą atskraidinti keturi mokomieji reaktyviniai lėktuvai L-39C Albatros, Vokietijos vyriausybės perduoti du transporto lėktuvai L-410UVP Turbolet ir iš Rusijos įsigyti trys sraigtasparniai Mi-8.
1994 m. Karinėms oro pajėgoms perduoti trys transporto lėktuvai An-26B ir vienas An-24B. 1996 m. Lenkijos vyriausybė perdavė penkis sraigtasparnius Mi-2, 1998 m. Čekijoje įsigyti du lengvieji atakos lėktuvai L-39ZA Albatros, o 1999 m. įsigyti septyni sraigtasparniai Mi-8T.
1992 m. sausio 2 d. pradėjus organizuoti Krašto apsaugos ministerijos Aviacijos tarnybos Radiolokacinio skyriaus pagrindu, 1993 m. kovo 1 d. įkurta Oro erdvės kontrolės tarnyba, o 1995 m. gruodžio 29 d. jos pagrindu įkurta Oro erdvės kontrolės bazė. 2000 m. rugsėjo 1 d. įsteigtas Oro gynybos batalionas, apginkluotas Švedijoje įsigyta zenitinės artilerijos ginkluote.
2004 m. Lietuvai tapus NATO nare, Zoknių aerodrome pradėti dislokuoti NATO šalių naikintuvai, vykdantys oro policijos funkcijas Baltijos šalių oro erdvėje. 2004 m. spalio 1 d. pradėjo veiklą KOP Ginkluotės ir technikos remonto depas. 2006 m. spalio 12 d. trijų Baltijos valstybių kariuomenių vadai pasirašė susitarimą dėl Bendrojo valdymo ir pranešimų centro Karmėlavoje steigimo.
2011 m. Lietuvos kariuomenės oro pajėgas sudarė vadovybė ir štabas Kaune, Aviacijos bazė Šiauliuose, Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba Kaune, Oro gynybos batalionas Radviliškyje, Ginkluotės ir technikos remonto depas Šiauliuose, Inžinerinė tarnyba Šiauliuose ir Mokymo centras Kaune. Aviacijos bazės struktūrą sudarė Oro operacijų grupė ir Operacijų palaikymo grupė.
Per 2000-uosius metus Karinės oro pajėgos įsigijo tris naujus karinius transporto lėktuvus C-27J Spartan. 2013 m. užsakyti trys paieškos ir gelbėjimo sraigtasparniai Eurocopter AS365 Dauphin.
Lietuvos KOP savo sudėtyje taip pat turėjo zenitinius pabūklus ir artilerijos sistemas. Nuo 2004 m. Lietuvai tapus NATO nare, šalies oro erdvę saugo NATO pajėgos. Lietuva taip pat aktyviai dalyvauja tarptautiniuose mokymuose ir misijose, remia Ukrainą.
2012 m. liepos 12 d. Lietuvos karinės oro pajėgos (KOP) minėjo 100-ąsias karo aviacijos metines. Šia proga 2019 m. kovo 12 d. buvo aukojamos iškilmingos Šv. Mišios, o kovo 14 d. karių piligriminė kelionė į Italiją aplankyti Loreto Dievo Motinos, globėjos aviatorių. 2019 m. liepos 27 d. Šiauliuose vyko aviacijos šventė „Sakalo sparnai“, skirta KOP 100-mečiui.
tags: #du #desimtmeciai #padanges #sargyboje #lietuvos #karines