Asmens duomenų apsaugos įstatyme (ADTAĮ) numatyta, kad asmens duomenys elektroninių ryšių srityje tvarkomi vadovaujantis ir Elektroninių ryšių įstatymu (ERĮ). Pagal ERĮ tiesioginės rinkodaros pranešimus leidžiama siųsti tik gavus išankstinį abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimą. Atsižvelgiant į šią ERĮ nuostatą, reikėtų suprasti, kad tuo atveju, kai yra naudojamos elektroninių ryšių paslaugos, kurių abonentas yra fizinis asmuo, tai tiesioginės rinkodaros siuntimui turi būti gautas jo susitikimas, o jeigu toks abonentas yra juridinis asmuo, reikėtų gauti juridinio asmens vadovo ar jo įgalioto asmens sutikimą naudoti šias paslaugas tiesioginės rinkodaros tikslu. Taigi, šiuo atveju susiduriame su tam tikra išimtimi, kai asmenų privatumo apsaugos nuostatos taikomos ir organizacijos.
Pranešimų, kuriuose siūloma pasinaudoti visuomenei skirtomis mokamomis ar nemokamomis paslaugomis, siuntimas laikomas tiesiogine rinkodara. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuomone, tiesioginės rinkodaros pasiūlymais nebūtų laikomi, pvz., sveikinimai, elektroninių laiškų siuntimas, kurių turinys susijęs su sutarčių vykdymu, priminimas apie skolą ir kt.
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme numatytas tiesioginės rinkodaros apibrėžimas - veikla, kurios tikslas paštu, telefonu arba kitokiu tiesioginiu būdu siūlyti asmenims prekes ar paslaugas ir (arba) teirautis jų nuomonės dėl siūlomų prekių ar paslaugų. Taigi, advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ partnerės advokatės Astos Kederytės teigimu, pirmiausia, prieš siunčiant įvairius pranešimus esamiems ar potencialiems klientams, būtina įvertinti, ar pranešimas būtų laikomas tiesioginės rinkodaros pranešimu. Atliekant tokį vertinimą, turėtų būti atsižvelgiama, pavyzdžiui, ar asmeniui siunčiamame pranešime yra tiesioginių ar netiesioginių pasiūlymų, pavyzdžiui, įsigyti tam tikras prekes ir (ar) paslaugas su atitinkama nuolaida ar jas gauti nemokamai ar dar kitokių pasiūlymų. Be to, net jei dalis siunčiamo pranešimo yra skirta informuoti apie paslaugų įvykdymą, o kitoje dalyje yra teikiami pasiūlymai apie prekes ar paslaugas, toks pranešimas būtų laikomas tiesiogine rinkodara.
Sutikimas ir jam keliami reikalavimai
Elektroninių ryšių įstatymas numato, kad elektroninių ryšių paslaugas naudoti tiesioginės rinkodaros tikslu leidžiama tik gavus išankstinį abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimą. Ši nuostata yra taikoma, kai tiesioginės rinkodaros pasiūlymai teikiami skambinant, siunčiant juos elektroniniu paštu ar telefonu trumposiomis žinutėmis (SMS). Taigi, norint vykdyti tiesioginę rinkodarą, privaloma gauti asmenų (tiek fizinių, tiek juridinių asmenų), kurių duomenys bus tvarkomi šiam tikslui, sutikimą.
Bendrajame duomenų apsaugos reglamente yra įtvirtinti gan griežti asmens duomenų tvarkymo sutikimui gauti keliami reikalavimai - sutikimas turi būti:
- Aiškus, nedviprasmiškas;
- Atskiras kiekvienam tvarkymo tikslui;
- Taip pat lengvai atšaukiamas kaip ir duodamas;
- Be iš anksto sužymėtų langelių.
Sutikimas turi būti išreiškiamas asmens laisva valia, t. y. asmeniui privalo būti suteikiama reali galimybė pasirinkti duoti ar neduoti sutikimą. Svarbu pažymėti, kad neveikimas nelaikomas sutikimu. Be to, subjektai, vykdantys tiesioginę rinkodarą, privalo galėti įrodyti, kad sutikimas buvo gautas.
Tiesioginės rinkodaros pranešimas juridiniam asmeniui gali būti siunčiamas tik gavus juridinio asmens vadovo ar jo įgalioto asmens sutikimą. Nors bendrasis duomenų apsaugos reglamentas reglamentuoja fizinių asmenų duomenų tvarkymą, rekomenduojama taikyti tuos pačius kriterijus ir gaunant sutikimą dėl juridinio asmens duomenų tiesioginei rinkodarai vykdyti.
Išimtis iš taisyklės
Elektroninių ryšių įstatyme taip pat yra įtvirtinta išimtis iš taisyklės - asmuo, kuris, (1) teikdamas paslaugas ar parduodamas prekes bendrajame duomenų apsaugos reglamente nustatyta tvarka ir sąlygomis, (2) gauna iš savo klientų elektroninio pašto kontaktinius duomenis, (3) gali naudoti šiuos kontaktinius duomenis savo paties panašių prekių ar paslaugų rinkodarai, jeigu išpildomos šios sąlygos:
- klientams yra suteikiama aiški, nemokama ir lengvai įgyvendinama galimybė nesutikti arba atsisakyti tokio kontaktinių duomenų naudojimo pirmiau nurodytais tikslais, kai šie duomenys yra renkami ir
- klientas iš pradžių neprieštaravo dėl tokio duomenų naudojimo, siunčiant kiekvieną žinutę.
Taigi, išpildžius aukščiau nurodytas sąlygas, tiesioginės rinkodaros pasiūlymai gali būti siunčiami esamiems klientams, neturint atskiro jų sutikimo.
Baudos ir sankcijos
24 straipsnis nustato, kad už šio įstatymo 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 straipsniuose nustatytų reikalavimų nesilaikymą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda iki 3 procentų jų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne daugiau kaip vienas šimtas tūkstančių eurų. Jeigu reklaminės veiklos subjektas veikia trumpiau kaip vienus metus, bauda skiriama iki 3 procentų jo pajamų einamaisiais finansiniais metais, bet ne didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių eurų.
Reklaminės veiklos subjektams, pakartotinai per vienus metus padariusiems pažeidimą, už kurį buvo paskirta bauda ar įspėjimas už šio įstatymo 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 13, 14, 15, 16, 17 ar 18 straipsniuose nustatytų reikalavimų pažeidimą, gali būti skiriama bauda iki 6 procentų jų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne didesnė kaip du šimtai tūkstančių eurų, o jeigu reklaminės veiklos subjektas veikia trumpiau kaip vienus metus, - iki 6 procentų jo pajamų einamaisiais finansiniais metais, bet ne didesnė kaip du šimtai tūkstančių eurų.
Jeigu reklaminės veiklos subjektas nepateikia informacijos apie savo metines pajamas, jam skiriama bauda už šio įstatymo 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 13, 14, 15, 16, 17 ar 18 straipsniuose nustatytų reikalavimų pažeidimą iki vieno šimto tūkstančių eurų, o jeigu pažeidimas padaromas pakartotinai per vienus metus nuo baudos ar įspėjimo už šio įstatymo 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 13, 14, 15, 16, 17 ar 18 straipsniuose numatytą pažeidimą paskyrimo, - iki dviejų šimtų tūkstančių eurų.
Tais atvejais, kai pažeidimu nepadaroma esminės žalos šiuo įstatymu saugomiems interesams, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, už šio įstatymo 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 straipsniuose nustatytų reikalavimų pažeidimus reklaminės veiklos subjektams gali būti taikomas įspėjimas, neskiriant baudos.
Už priežiūros institucijų reikalavimo pateikti informaciją ir dokumentus, o prireikus - ir reklamuojamų prekių ir reklamos pavyzdžius, reikalingus šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimui tirti, nevykdymą ar netinkamą jo vykdymą reklaminės veiklos subjektams skiriama bauda iki trijų tūkstančių eurų.
Įspėjimo ir baudų skyrimo tvarka
Įspėjimas skiriamas ir baudos dydis nustatomas pagal Vyriausybės patvirtintą Įspėjimų ir baudų už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos aprašą, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę, mastą ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Atsakomybę lengvinančios aplinkybės
Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad reklaminės veiklos subjektas, padaręs šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo priežiūros institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali būti pripažįstama ir tai, kad reklaminės veiklos subjektas yra prisiėmęs kodekse nustatytus įsipareigojimus, jų laikėsi iki šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimo padarymo ir pateikė tai patvirtinantį reklamos savitvarkos institucijos dokumentą.
Už šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus pažeidimus skiriamos baudos dydis neturi viršyti 3 procentų reklaminės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais.
Bauda ar įspėjimas gali būti skiriami ne vėliau kaip per vienus metus nuo reklamos skleidimo paskutinės dienos, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytais atvejais - nuo priežiūros institucijos sprendimo priėmimo dienos, o šio straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais - nuo pažeidimo nustatymo dienos.
Teisės ir jų įgyvendinimas
Asmuo gali kreiptis į tiesioginę rinkodarą siunčiantį subjektą dėl savo, kaip duomenų subjekto, teisių įgyvendinimo: teisės būti informuotam, teisės susipažinti su asmens duomenimis, teisės reikalauti ištaisyti duomenis, teisės reikalauti ištrinti duomenis, teisės apriboti duomenų tvarkymą, teisės į duomenų perkeliamumą. Duomenų subjektų paklausimai ar reikalavimai pasinaudoti bendrajame duomenų apsaugos reglamente numatytomis teisėmis neturėtų būti ignoruojami ar tik formaliai įvertinami, nes tai gali labai brangiai kainuoti.
Taip nutiko ir vienai Italijos įmonei I-Model s.r.l., kuri po duomenų subjekto reikalavimo ištrinti jo asmens duomenis ir nustoti siųsti tiesioginės rinkodaros pranešimus, patvirtino, kad jo reikalavimas yra patenkintas, tačiau ir toliau siuntė įvairius reklaminius pranešimus. Duomenų subjektui pateikus skundą Italijos duomenų apsaugos priežiūros institucijai, ši įmonei skyrė 10 tūkst. eurų dydžio baudą.
Apibendrinant, advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ advokatė A. Kederytė pažymi, kad tiesioginę rinkodarą vykdančioms įmonėms tenka pareiga užtikrinti ir galėti įrodyti, kad teisės aktuose numatyti reikalavimai yra pilnai įgyvendinti, o gavus asmenų prašymus dėl bendrajame duomenų apsaugos reglamente numatytų jų teisių, juos įvertinti ir imtis realių priemonių, kad jos būtų tinkamai įgyvendintos.
44 proc. Lietuvos gyventojų teigia gaunantys reklaminių el. laiškų. Teisininkai teigia, jog dalis tokių laiškų vis dar siunčiami neteisėtai. Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad per paskutines 30 dienų dažniausiai į savo el. pašto dėžutes reklaminius laiškus gavo 18-25 bei 36-45 metų amžiaus vyrai, turintys aukštąjį išsilavinimą, gyvenantys didžiuosiuose miestuose. 41 proc.
Norint siųsti tiesioginės reklamos turinį, reikalingas išankstinis, aiškiai išreikštas ir nedviprasmiškas gavėjo sutikimas. Todėl visuomenėje vyrauja klaidingas įsitikinimas, kad naujienlaiškius ar kitokią tiesioginę reklamą galima gauti išskirtinai tik tuomet, kai gavėjas su tuo sutinka. Visgi tai - ne visuomet tiesa, sako Renata Vasiliauskienė, „COBALT“ vyresnioji teisininkė: „Elektroninių ryšių įstatyme yra išimtis, kuri leidžia pardavėjui panaudoti esamo kliento elektroninį paštą ir juo siųsti naujienas. Tiesa, siunčiama informacija turi būti apie tos pačios įmonės panašias prekes ir paslaugas. Taip pat svarbu, kad klientas nebūtų išreiškęs prieštaravimo gauti reklamą tuo metu, kai atskleidė savo el. Yra atvejų, kai žmonės pamiršta, jog apsipirkdami ar įsigydami paslaugų nepaprieštaravo gauti tiesioginės rinkodaros pranešimus. Tačiau pasitaiko atvejų, kai įmonės taip užmaskuoja šį, taip vadinamąjį „opt-out“ sutikimą, kad pirkėjai jo paprasčiausiai nepastebi.
Daugiausiai problemų gali kilti tiems, kurie lankosi ir apsiperka internetinėse parduotuvėse, kurios nepriklauso Europos jurisdikcijai. Dažnai tokie siuntėjai piktnaudžiauja vartotojų duomenimis - siunčia nepageidaujamą reklamą ir nesuteikia galimybės jos atsisakyti. Tačiau kovoti su jais nėra efektyvių būdų. Vis dar be sutikimo gaunantiems reklaminius laiškus reikėtų panagrinėti jų turinį ir paieškoti galimybės reklamų atsisakyti.
„Svarbu, kad vartotojai, nenorintys gauti reklaminių laiškų, šia galimybe naudotųsi. Tai padarius naujienlaiškiai toliau paprastai nebesiunčiami. Jei, visgi, tai nepadeda ir reklamos toliau plūsta į el. paštą, galima susisiekti su siuntėjo klientų aptarnavimo skyriumi ir raštu pranešti apie savo atsisakymą gauti tokius laiškus. Kai nepadeda ir šis būdas, galima kreiptis į vartotojų teises ginančias institucijas, pavyzdžiui, vartotojų teisių apsaugos tarnybą arba duomenų apsaugos inspekciją.“
Naujienlaiškių ir kitokios tiesioginės rinkodaros siuntimas negali būti siurprizas. „Nuobauda gali būti įspėjimas, privalomas nurodymas ištrinti neteisėtai tvarkomus duomenis, nurodymas nutraukti naujienlaiškių siuntimą arba piniginė bauda. Baudos dydis priklauso nuo pažeidimo masto. Teoriškai įmonėms gali tekti susimokėti ir iki 4 procentų praėjusių metų įmonės pasaulinių pajamų. Šis sankcijų mechanizmas gali būti taikomas ne tik Europos Sąjungoje įsisteigusioms įmonėms. Visgi jis nėra itin efektyvus kovojant su trečiųjų šalių, ypač Kinijos, pardavėjais. Taip yra todėl, kad Europos Sąjungos priežiūros institucijoms kyla įvairių formalių bei praktinių trikdžių prižiūrint administracinių nuobaudų įgyvendinimą tarptautiniu lygmeniu.“
Stonkus tiesiogiai | 2026-04-02
tags: #duoemnu #apsaugos #istatymas #reklamos #siuntimas #bauda