Nuo 2025 m. liepos 1 d. Lietuvoje įsigalioja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisos, kurios leidžia civiliams asmenims, turintiems leidimą laikyti šaunamąjį ginklą, įsigyti ir naudoti šūvio slopintuvus (duslintuvus) medžioklėje, šaulio tarnyboje ir sportiniam taikliajam šaudymui. Tai svarbus žingsnis link modernios, saugios ir etiškos medžioklės praktikos, atitinkančios Europos Sąjungos standartus.
Duslintuvų legalizavimo istorija Lietuvoje
Pasiūlymai išbraukti duslintuvus iš A kategorijos, kurioje grupuojama karinė ginkluotė, buvo keliami jau seniai, tačiau Vyriausybė nebuvo pasirengusi žengti šio žingsnio. Praėjusiais metais medžiotojai pasiekė svarbią pergalę - iš A kategorijos buvo išbraukti naktinio matymo taikikliai, vėliau jie įtraukti į teisėtai naudojamų medžioklėje priemonių sąrašą. Medžioklės įstatymas numato, kad su tokio tipo taikikliais leidžiama medžioti šernus, lapes ir kelias invazines rūšis. Dėl to, kad atitinkami įstatymo pakeitimai buvo aptarti specialistų, diskusija dėl jų priėmimo vyko ramiai.
Gegužės 8 d. Seimas patvirtino Ginklų ir šaudmenų apyvartos įstatymo pataisas. Kaip teigė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, tai dar vienas svarbus žingsnis Vakarų kultūros link, nes visame pasaulyje įprastos priemonės, saugančios gamtą, ilgai buvo ignoruojamos. Jis pridūrė, kad medžiotojų nauda gamtai ir pačiam šauliui yra neabejotina.
Antimedžiotojų argumentai ir realybė
Pagrindinis ir, iš esmės, vienintelis argumentas prieš duslintuvų legalizavimą medžioklėje buvo susijęs su šūvio garso nebuvimu, esą taip brakonieriai galės aktyviau veikti. Tačiau realybė yra kitokia. Šūvio garsas be duslintuvo, naudojant populiariausią kalibrą - 7.62, dažnai viršija 160-170 decibelų ribą, o tai gerokai viršija žmogaus ausies skausmo slenkstį. Tokių garso bangų poveikis gali akimirksniu pažeisti klausą tiek žmogui, tiek šuniui, ypač šaudant uždarose erdvėse.
Duslintuvas šūvio triukšmo lygį sumažina iki 130-140 dB, kas vis dar yra garsiai, bet kur kas mažiau kenksminga. Palyginimui, tai prilygsta sunkvežimio triukšmui arba labai garsiai muzikai. Svarbu suprasti, kad duslintuvas nepaverčia ginklo visiškai tyliu - jis tik slopina kenksmingą triukšmo impulsą ir mažina garso bangos sklidimą.
Kokiu atstumu girdimas šūvis su duslintuvu?
Atlikti tyrimai ir praktiniai matavimai parodė, kad šūvio triukšmo lygis ir girdimumo atstumas su duslintuvu skiriasi priklausomai nuo šaudmenų tipo, ginklo kalibro, aplinkos sąlygų ir paties duslintuvo efektyvumo. Pavyzdžiui, be duslintuvo įprastas .308 Win šūvis sukelia apie 160-170 dB triukšmą, kuris gali būti girdimas net daugiau nei už 3 kilometrų. Naudojant duslintuvą ir įprastinius šaudmenis, triukšmas sumažėja iki 130-140 dB, tačiau sprogusis garsas, kurį sukelia kulka, viršijusi garso greičio slenkstį, vis dar girdimas.
Ikigarsinė amunicija
Tikėtina, kad dalis visuomenės, nepritariančios duslintuvų legalizavimui, savo įsivaizdavimą apie šiuos įrenginius formavo remdamasi Holivudo filmais, kur šūviai nekelia jokio garso. Tačiau tikrovė kitokia - medžioklinių karabinų galia yra žymiai didesnė, todėl visiškai tylaus šūvio pasiekti neįmanoma. Galima sumažinti šūvio garsą naudojant duslintuvą kartu su ikigarsiniais šaudmenimis. Tačiau tokio tipo šaudmenys turi kelis trūkumus: jie reikšmingai sumažina kulkos galią ir greitį, o jų trajektorija labai skiriasi nuo įprastinės.
Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo baimintis, kad duslintuvų ir ikigarsinės amunicijos naudojimas lemtų brakonieriavimo masto augimą. Brakonierius paprastai siekia viską atlikti kuo greičiau, saugiu atstumu ir kuo nepastebimiau. Ikigarsinė amunicija riboja efektyvaus šūvio atstumą, todėl ji netinka brakonieriams.
Ar duslintuvas keičia šūvio balistiką?
Praktiniai eksperimentai parodė, kad duslintuvas pagerina šūvio balistiką. Visų pirma, prie vamzdžio galo prisukami modeliai iš esmės pailgina vamzdžio ilgį, o kuo ilgesnis vamzdis, tuo tikslesnis šūvis. Antra, šūvio metu susidarančios atatrankos dujos, kurias duslintuvas sulaiko, dalį energijos perduoda kulkai per patį įrenginį, šiek tiek padidindamos jos greitį ir išlygindamos trajektoriją.
Neseniai Latvijoje atliktame eksperimente, naudojant oficialiai kalibruotus prietaisus, buvo matuojamas šūvio greitis su duslintuvais. Rezultatai parodė, kad duslintuvo naudojimas padidino kulkos greitį 10 m/s ir daugiau, palyginti su gamintojo nurodytu greičiu. Tolimojo šaudymo specialistas Aivaras Bundzenas paaiškino, kad šūvio metu susidariusios dujos, patekusios į duslintuvą, nėra tiesiog išleidžiamos - jos išlaiko savo galią ir suteikia kulkai papildomo pagreičio.
Įstatymo pakeitimai ir Aplinkos ministerijos pozicija
Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (GŠKI) pataisos, įsigaliojusios nuo 2025 m. liepos 1 d., panaikino draudimą civiliams asmenims įsigyti ir naudoti duslintuvus medžioklėje. Pagal GŠKI nuostatas, duslintuvai yra laikomi ginklo priedėliais, todėl jiems taikomos analogiškos laikymo, transportavimo ir naudojimo taisyklės kaip ir patiems ginklams. Įstatymas nenustato jokių techninių parametrų, tokių kaip garso lygio ribojimai ar leidžiami kalibrai.
Aplinkos ministerija po ilgų diskusijų pritarė duslintuvų naudojimui medžioklėje. Nors iš pradžių kilo klausimų dėl jų įtraukimo į leidžiamų naudoti medžioklėje priemonių sąrašą, galiausiai buvo pripažinta, kad duslintuvai nėra skirti gyvūnams gaudyti ar žudyti, o yra priemonė sumažinti šūvio keliamo triukšmo poveikį šauliui ir aplinkai. Tokią poziciją patvirtina ir Europos Sąjungos bei tarptautinis teisinis reguliavimas.
Naujos galimybės šauliams ir kariams
Be medžiotojų, duslintuvų naudojimo galimybės suteikiamos ir kitiems ginklų savininkams. Pagal GŠKI pataisas, ne jaunesni kaip 18 metų šauliai, išlaikę egzaminą Šaulių sąjungos nustatyta tvarka, gali įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus su duslintuvais. Tokios pačios teisės suteikiamos ir kariams savanoriams ar profesinės tarnybos kariams, tobulinantiems individualius įgūdžius. Tai ypač svarbu karinėse situacijose, kur duslintuvai gali padėti apsunkinti priešui taikinių identifikavimą.
Seimo narys Arvydas Pocius, buvęs kariškis, pabrėžė, kad duslintuvai apsaugo klausą tiek medžiotojams, tiek sportininkams, kariams ir šauliams. Jis taip pat paminėjo, kad karo metu svarbu, jog priešas negalėtų identifikuoti, iš kur yra šaunama, o duslintuvai čia duoda didelį efektą, ką įrodo karo veiksmai Ukrainoje.
Ginklų paveldėjimo ir prekybos taisyklės
Įstatymo pataisos taip pat numato aiškesnę tvarką dėl ginklų paveldėjimo. Paveldėtojai, kurie nenori ar negali gauti leidimo ginklui, turės 30 kalendorinių dienų realizuoti ginklą per teisę turinčius subjektus. Taip pat numatoma, kad fiziniai ir juridiniai asmenys iš ES galės teisėtai prekiauti B, C ir D kategorijų ginklais, jų priedėliais bei šaudmenimis, jei turės atitinkamą licenciją ar sutikimą.
Visos šios pataisos vertinamos kaip vienos iš reikšmingiausių per pastaruosius metus, nes jos išplečia medžiotojų teises, sudaro sąlygas naudotis šiuolaikiniu medžioklės inventoriumi ir supaprastina ginklų apyvartos taisykles. Tai prisideda prie medžioklės praktikos gerinimo, tikslumo didinimo ir saugumo užtikrinimo.
tags: #duslintuvu #istatymai #lietuvoje