Šiandieną dauguma šeimų turi automobilį, neretai ne vieną. Kokios gi buvo galimybės įsigyti automobilį brežnevinio sąstingio metais, kiek kainavo kiekvieno vyro svajonė, ir kokios godos užgriūdavo laimingąjį ratuotos transporto priemonės savininką? Šįkart leisimės kelionėn į automobilinę sovietmečio praeitį, kad akivaizdžiai susivoktume anuomet užgimusią lietuvaičių meilę automobiliams. Dairysimės ne tik Lietuvoje, užmesdami akį į sovietinės automobilių pramonės reikalus ir automobilizmo visumą.
Prabanga prieinama ne visiems: automobilio įsigijimo sunkumai
Klemansas, dirbantis Vilniaus „Sigmoje“, ilgus metus taupė lengvajam automobiliui. Iš darbo jis grįždavo anksčiau, nei kiti, tačiau ir pamainą pradėdavo 7-ą ryto. Didžiulėje gamykloje jam tekdavo vartyti pusšimtį kilogramų svėrusius agregatus, bet drūtas vyras įveikdavo šią užduotį. „Sigmoje” atlyginimai buvo geri, tad gavęs sodui sklypą Dvarčionyse, Klemensas nutarė taupyti lengvajam automobiliui - keblu būdavo nešti ir vežti autobusu sodo gėrybes, o ir bulviukių iš kaimo automobiliu galėtų atsivežti. Tiesa, greitai sutaupyti neišeitų, nes kas mėnesį tekdavo grąžinti keliasdešimt rublių paskolos už kooperatinį butą. Trejus metus Klemenso šeima „juodai” taupė, nes anuomet gamintas „pirmukas” VAZ-2101 kainavo vos ne daugiau, nei Klemenso kooperatinis trijų kambarių butas. Galų gale sukaupęs didžiulę aniems laikams penkių su puse tūkstančių rublių sumą bei išsirūpinęs paskyrą lengvojo automobilio pirkimui, Klemensas leidosi kelionėn į Gorkį (taip anuomet vadintas Žemutinis Naugardas), iš kurio teks parvairuoti „Žiguliuką”.
Blizgiai žalios spalvos „pirmukas” chromuotomis grotelėmis, puikavęsis kooperatinio namo kieme šalia dar dviejų automobilių, pagrįstai buvo pasididžiavimo objektu, nes anuomet reta šeima turėjo bent blerbiantį „zaporožietį”. Kelionės į sodą kaip mat palengvėjo, o ir pilną bagažinę bulbiukių Klemensas iš kaimo atsiveždavo su vėjeliu. Tiesa, kartu su prabangos atributu - asmeniniu automobiliu - atsirado ir kiti rūpesčiai, nes anuomečiai automobiliai nuo ilgapirščių apsaugoti nebuvo, o atsarginės dalys buvo baisiu deficitu, tad vagišiai jų atkakliai gviešėsi. Po kurio laiko nusipirkęs „pirmuką” Klemenso kaimynas nutarė pirmą naktį - iki susiras vietą saugomoje aikštelėje - automobilyje miegoti, kad vagys jį „nenukosėtų”.
GAZ-21 „Volga“ (ГАЗ-21 «Волга») - tarybinių vidurinės klasės lengvųjų automobilių serija, 1956-1970 m. gaminta Gorkio automobilių gamykloje (GAZ). Šis automobilis kurtas daugiausia remiantis ankstesniu GAZ gaminiu - M-20 „Pobeda“, tačiau nuo pastarojo ženkliai skyrėsi. Nors GAZ-21 kūrimas prasidėjo dar 1951 m., serijinė gamyba pradėta 1956 m. Pradžioje „Volga“ gaminta ir su automatine greičių dėže, bet greitai šios modifikacijos atsisakyta. Pirmos laidos GAZ-21 išsiskyrė gulsčiomis radiatoriaus grotelėmis, ant variklio dangčio turėjo elnio skulptūrėlę, bet vėliau ji saugumo ir taupumo sumetimais pašalinta. Antra serija pradėta gaminti nuo 1958 m. - šios „Volgos“ grotelės buvo statmenos, atnaujintas prietaisų skydelis. Nuo 1962 m. prasidėjo trečioji laida, kurios grotelės buvo vadinamos „banginio ūsų“ grotelėmis.
GAZ-21 „Volga“ buvo laikomas prestižiniu tarybiniu automobiliu. Tai buvo prabangiausias paprastam gyventojui įperkamas automobilis. Šiuo automobiliu važinėdavo tarybinė nomenklatūra - jis būdavo skiriamas kolūkių pirmininkams, gamyklų vadovams, partiniams veikėjams, kosmonautams, kitiems „ypatingai nusipelniusiems tarybinei liaudžiai“. Be to, „Volga“ tapo pagrindiniu tarnybiniu automobiliu - ji būdavo skiriama taksi, milicijai, greitajai medicininei pagalbai, dujų avarinei tarnybai, oro uostams, KGB ir kt. Automobilis eksportuotas į daugelį šalių Vakarų, Pietų Europoje, Artimuosiuose Rytuose.
„Kapeika“ vadintas „žiguliukas” VAZ-2101 irgi buvo modifikuota kopija, tik šįkart jau legali, nes visą įrangą tiekė FIAT koncernas. Sovietų kino kronikos mėgdavo girtis sava automobilių gamyba. Tuometinėje SSSR automobilių gamybos praktiškai nebuvo, tad rimtu pasiekimu veikiau galima įvardinti tai, kad trečiajame XX a. 1932 m. Sovietų Sąjungoje pradėtas gaminti GAZ-A buvo beveik identiška penkiais metais „vyresnio“ „Ford Model A“ kopija, o 1936 m. Pirmasis 1946-ųjų „Moskvič“ markės automobilis praktiškai „nulaižytas“ nuo Trečiajame Reiche sukurto „Opel Kadett-K38“: kaip karo trofėjus į sovietų rankas pateko ne tik visa gamybinė dokumentacija bei didelė dalis įrangos, bet ir patyrę vokiečių specialistai.
„Žigulių“ gimimas ir sovietinės automobilių pramonės ypatumai
Šiandieną dažna didžioji korporacija tebedirba krauju susitepusioje Rusijoje, o kadaise didieji automobilių gamintojai visi kaip vienas varžėsi dėl teisės „blogio imperijoje” statyti didžiulį automobilių gamybos fabriką. Pasisekė italų koncernui FIAT, nes anuomet Italijoje pakankamai stipri buvo (sovietų pinigais finansuojama?) komunistų partija. Šalia Volgos upės imta statyti milžiniškas fabrikas, turėjęs pagaminti po du tūkstančius automobilių per dieną. Fabrikas pavadintas VAZ - „Volžskyj avtomobilnyj zavod” („Volgos automobilių gamykla”, rus.), o šalia buvęs senovinis Stavropolio miestas pervadintas į Toljatį, pagerbiant tūlą Italijos komunistą. Tiesa, iki gamybos pradžios italų inžinieriams teko gerokai pasukti galvą, nes sovietinės (o ir dabartinės) Rusijos keliai, švelniai tariant, šiek tiek kitokie, nei saulėtosios Italijos. VAZ-2101 prototipu buvusio FIAT-124 važiuoklė kaipmat ėmė byrėti šiurpiose bekelėse ir šiaurės speiguose, nors FIAT-124 ir buvo išrinktas 1967-ų Europos automobiliu. Byrėjo ne tik važiuoklė, bet ir kėbulo siūlės sutrūkdavo, teko modifikuoti - perkelti veleną viršun - variklį, galinius diskinius stabdžius pakeisti būgniniais ir t.t.
Iki „žigulių” gamybos pradžios sovietinė automobilių pramonė gamino vos keletą lengvųjų automobilių markių, nuplagijuotų nuo vakarietiškų: „Moskvič-400” „nukaltas” nuo „Opel Kadett K-38”, gaminto Vokietijoje dar tarpukariu, „kupriukas”-„zaporožietis” ZAZ-965 nusižiūrėtas nuo FIAT-600, „muilinė” ZAZ-966 „nukalta” nuo NSU Prinz IV, sunkioji „Volga” GAZ-21 nukopijuota nuo amerikietiško FORD Mainline, o rajoji GAZ-24 - nuo FORD Falcon. Sovietų imperijoje plagijuoti nebuvo tik automobiliai, bet ir dauguma buitinės technikos prietaisų, vaizdo bei garso aparatūra ir t.t., net grožinės literatūros kūriniai.
1970 m. Bendru sovietų bei italų sutarimu įkurta ir „Volgos“ automobilių gamykla Toljatyje. Visi vėlesni „Žigulių“ modeliai taip pat kurti „fiatų“ pagrindu. Rusai mėgsta girtis jų pagamintas, sukurtas vienas ar kitas dalykas „neturi analogų pasaulyje“. Tačiau tai vargiai pasakytina apie naujus automobilius „Volga“, kurie Sovietų Sąjungoje buvo laikomi prestižiniais.
Degalų sąnaudos ir automobilizmo ateitis Rusijoje
Lengvieji automobiliai: „VAZ-2101“ („kapeika“), supaprastinta ir gana nekokybiška „Fiat“ kopija. Kaip skelbta paties gamintojo nuorodose, galiniais ratais varomas automobilis sunaudodavo apie 8 litrus 100 km kelio. Tikrasis rodiklis buvo gerokai didesnis, ne mažiau kaip 10 litrų. Šiais laikais tiek naudoja prabangus didžiulis visureigis. „Moskvič-408“ Bandomoji šio garsaus automobilio versija gimė tolimaisiais 1964 metais. Konstruktoriai karštai tikino vairuotojus, kad mieste automobilis sunaudos ne daugiau kaip 7 litrus. Tačiau vairuotojai pastebėjo, kad miesto sąlygomis „Moskvič“ reikėdavo bent 9 litrų. „Volga“ (GAZ-24), kurios dizainas nukopijuotas nuo tuo metu populiarių amerikietiškų automobilių, tačiau jai neprilygo jokiomis techninėmis savybėmis. Visgi, tada Sovietų Sąjungoje vairuoti tokią mašiną buvo prabangos viršūnė. „Volga“ buvo elito automobilis ir eilinis žmogus negalėjo jos sau leisti. Konstruktorių tvirtinimu, „Volga“ mieste sunaudodavo 10 litrų benzino. Iš tiesų šis skaičius dažnai viršydavo 14 litrų.
Krovininiai automobiliai: „GAZ-52-03“ Vienas populiariausių sovietmečio sunkvežimių. Tai nebuvo daugiausia degalų ryjantis sunkvežimis, tačiau vis tiek šimtui kilometrų kelio prireikdavo ne mažiau kaip 21 litro. Tiek degalų reikėjo mašinai su šiais laikais juokinga keliamąja galia - 1,3 t. „UAZ-451D“ Dar vienas tuo metu populiarus automobilis, apie kurio „patogumą“ buvo kuriami anekdotai. Mieste automobilis sunaudodavo apie 12 litrų. Keista, bet šis „milžinas“ šimtui kilometrų sunaudodavo tik 22 litrus. Jei MAZ-500 lyginsime su šiuolaikinėmis didelės talpos transporto priemonėmis, tai, be jokios abejonės, MAZ daugeliu atvejų pralaimi pagal keliamąją galią.
Kremliaus režimui užpuolus Ukrainą, iš Rusijos pasitraukė visi automobilių gamintojai iš Vakarų. Dėl sankcijų rusai neturi teisės vietoje legaliai nusipirkti naujų vakarietiškų mašinų ir jų atsarginių dalių. Tiek nauji, tiek naudoti automobiliai ir jų dalys į šalį gabenami nelegaliai. Dėl to jų kaina yra gerokai išaugusi, o pardavimai susitraukę. Rusams belieka kliautis oficialiai importuojamais automobiliais iš Kinijos.
Antradienį rusų žiniasklaida skelbia, kad po dvejų metų nesėkmingų bandymų GAZ automobilių gamykla Žemutiniame Naugarde, kuris yra keli šimtai kilometrų į Rytus nuo Maskvos, atnaujina „Volgos“ gamybą. Pirmieji jos modeliai buvo pristatyti Rusijos vyriausybės pirmininkui Michailui Mišustinui minėtame mieste vykusioje uždaroje parodoje. Panašu, kad net Vladimiro Putino parankinis nelabai slepia, kad naujieji automobiliai visai ne rusiški. Jie kaip du vandens lašai panašūs į kai kuriuos senesnius kinų pagamintus modelius. Iš viso prekės ženklo liniją sudarys trys automobiliai: „Volga C40“ sedanas, „Volga K30“ krosoveris ir „Volga K40“ krosoveris. Po „Volga C40“ pavadinimu slepiasi perdarytas kiniškas „Changan Raeton Plus“, kuris gamykloje buvo pastebėtas dar 2024 m. vasarį. Volgos C40 atveju buvo pakeistos radiatoriaus grotelės ir priekinis bamperis. Taip yra dėl to, kad originaliojo „Changan“ grotelės yra vientisas elementas su bamperiu. „Volga K30“ taip pat nėra originalus modelis. Šiuo pavadinimu Rusijoje planuojama pardavinėti kinų krosoverį „Oshan X5 Plus“, 2022 m. modelį iš „Changan“ ženklo. Pastarasis, savo ruožtu, yra modernizuotas, pristatytas dar 2020 m. Rusų žiniasklaidoje atkreipiamas dėmesys, kad net pats M. Mišustinas pasidomėjo, kokia dalis „rusiškų“ „Volgų“ iš tiesų yra rusiškos. „Kur pagamintas jūsų vairas, ar jis kiniškas? Norėčiau, kad vairas būtų rusiškas. Tai nėra taip sudėtinga, kaip lokalizuoti dėžę ir visus kitus elementus“, - parodoje pareiškė rusų premjeras. Skelbiama, kad visi trys „Volgų“ automobiliai bus pradėti gaminti jau šiais metais.