Netesybos - tai svarbi sutartinių santykių dalis, užtikrinanti prievolių įvykdymą. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Tai gali būti bauda arba delspinigiai.
CK 6.71 straipsnio 2 dalis nurodo, kad netesybos gali būti nustatytos konkrečia pinigų suma arba kaip procentas nuo užtikrinamosios prievolės sumos. Svarbu suprasti, kad netesybos atlieka ne tik baudimo, bet ir kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiai šaliai patirtus nuostolius. Kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartyje numatytos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais. Tai taip pat sumažina kreditoriaus įrodinėjimo naštą.
Pagal CK 6.258 straipsnio 1 ir 2 dalis, jei nustatytos netesybos, kreditorius negali reikalauti kartu ir netesybų, ir realaus prievolės įvykdymo, išskyrus atvejus, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Kitokios taisyklės, numatytos šalių susitarime, negalioja.
Netesybų rūšys ir jų nustatymas
Dažniausiai sutartyse sutinkamos šios sutartinės atsakomybės (netesybų) rūšys:
- Bauda: Iš anksto sutartimi nustatyta konkreti pinigų suma arba procentinė išraiška nuo pažeistos sutarties vertės (geriausia - nuo neįvykdytos dalies).
- Delspinigiai: Sutartimi nustatyta konkreti pinigų suma arba tam tikra procentinė išraiška nuo sutarties sumos (geriausia - nuo neįvykdytos dalies) už termino praleidimą.
Įstatymas leidžia sutarties šalims pasirinkti, kokia atsakomybė bus taikoma kitai šaliai, pažeidusiai sutartį, tačiau reikalaujama, kad toks susitarimas būtų sudarytas raštu.
Nustatant sutartyje netesybų dydį, reikia nepamiršti, kad jos turi būti protingos ir negali būti nepagrįstai didelės. Priešingu atveju, šalis, iš kurios reikalaujama priteisti netesybas, gali teismo prašyti jas sumažinti.
Teisminė praktika ir netesybų mažinimas
CK 6.73 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė įvykdyta iš dalies, teismas gali jas sumažinti. Tačiau svarbu, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Netesybos nėra mažinamos, kai jos jau sumokėtos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) savo praktikoje yra ne kartą pabrėžęs sutarties laisvės principą, taikomą ir netesyboms. Šalys laisvai gali susitarti dėl netesybų dydžio, jei tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Vis dėlto, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią.
Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, LAT nurodo, kad gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, įskaitant:
- Šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus.
- Ar šalys yra vartotojai.
- Kreditoriaus patirtų nuostolių dydį.
- Skolininko elgesį.
- CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus.
- Sutarties šalių interesų pusiausvyrą.
- CK 6.251 straipsnyje nustatytus kriterijus (atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, tarpusavio santykius ir kt.).
Svarbu suprasti, kad netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų. Teismas kiekvienu atveju sprendžia individualiai, ar sutartyje nustatyti delspinigiai/bauda nėra per dideli.
Teismų praktikoje protingomis ir pagrįstomis netesybomis delspinigių forma gali būti pripažįstami tiek 0,02 proc., tiek 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną.
Sutarčių teisė per 2 minutes
Viešieji pirkimai ir netesybos
Viešųjų pirkimų įstatymas (VPĮ) taip pat reglamentuoja netesybas. VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 6 punktas įpareigoja viešojo pirkimo sutartyse nustatyti prievolių užtikrinimo būdą, o dažniausiai pasirenkamos būtent netesybos.
Netesybos viešojo pirkimo sutartyje yra dvejopos prigimties: jos yra prievolių užtikrinimo būdas ir sutartinės civilinės atsakomybės forma. Pirkimo vykdytojas ir tiekėjas iš anksto žino, kad sutarties pažeidimo atveju bus taikoma sankcija. Svarbu, kad netesybos kiltų savaime kaip sutarties pažeidimo pasekmė, todėl pirkimo vykdytojui nereikia įrodinėti patirtos žalos ar nuostolių.
Nors šalys gali susitarti dėl netesybų sąlygų, dydžio ir skaičiavimo tvarkos, viešojo pirkimo metu tiekėjai gali teikti pasiūlymus dėl netesybų modifikavimo tik teikdami pasiūlymus dėl pirkimo dokumentų turinio.
VPĮ taip pat numato, kad netesybos, jei jos neprotingai didelės arba prievolė įvykdyta iš dalies, gali būti mažinamos teismo, tačiau ne žemiau nuostolių sumos. Būtina atkreipti dėmesį, kad sutarties vertė, sprendžiant netesybų dydžio klausimą, vertinama be PVM. Nuo sumokėtos netesybų sumos PVM neskaičiuojamas, nes netesybos nėra atlygis už prekes ar paslaugas.
Viešojo pirkimo sutartyse svarbu vengti baudininio pobūdžio netesybų, kai už tą patį pažeidimą reikalaujama ir prievolės įvykdymo, ir netesybų, arba kai netesybos yra neprotingai didelės. LAT praktikoje draudžiamos baudinės netesybos, todėl už to paties pobūdžio pažeidimą turėtų būti taikoma tik viena iš netesybų rūšių - bauda arba delspinigiai.
Dažnos klaidos ir rekomendacijos
- Dvigubos netesybos: Kartais kyla ginčai dėl dvigubų netesybų, kai kartu reikalaujama ir palūkanų, ir kitų netesybų.
- Per didelės netesybos: Svarbu, kad netesybų dydis atitiktų protingumo kriterijus ir nebūtų aiškiai per didelis.
- Netinkamas netesybų skaičiavimas: Viešojo pirkimo sutartyse delspinigiai turėtų būti skaičiuojami nuo neatliktų, nesuteiktų ar nepristatytų pirkimo objekto dalių, o ne nuo visos sutarties vertės.
- Neteisėtas netesybų mažinimas sutartyje: Netesybas gali mažinti tik teismas, o ne pačios sutarties šalys.
Siekiant išvengti neaiškumų, rekomenduotina sutartinėms atsakomybės klausimams skirti pakankamai dėmesio ir sutartyje numatyti netesybų taikymo apimtį bei atvejus. Aiškiai ir detaliai sureguliavus šiuos klausimus, kreditoriui palengvėja nuostolių įrodinėjimo našta.
Reikalavimams dėl netesybų taikomas sutrumpintas - 6 mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 6.258 str.).
Galutinis netesybų dydis ir jų taikymas priklauso nuo konkrečios situacijos, sutarties sąlygų ir teismo vertinimo. Svarbu atsiminti, kad netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją, o ne tapti šalies pasipelnymu kitos sąskaita.
tags: #dvigubu #netesybu #pritesimas #bauda #ir #nuostoliai