Renkantis dviratį, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į rėmo dydį, bet ir į bendrą dviračio geometriją, kuri tiesiogiai veikia važiavimo patogumą, valdymą ir netgi fizinę savijautą. Kiekvieno žmogaus kūnas yra unikalus - vieni turi ilgesnes rankas, kiti trumpesnį liemenį, todėl du žmonės to paties ūgio gali jaustis skirtingai ant to paties dviračio. Būtina atsižvelgti į tokius parametrus kaip reach (pasiekimas iki vairo) bei stack (rėmo aukštis).
Tinkamas dviračio dydis yra vienas svarbiausių aspektų, į kurį reikėtų atsižvelgti. Jei dviratis per didelis, vaikui bus sunkiau jį valdyti ir vairuoti. Visuomet rinkitės savo dydžio dviratį, o jei jūsų ūgis nurodytas prie dviejų dydžių, verta rinktis mažesnį. Sportiškesnei sėdėsenai nereikia didesnio rėmo. Jei norite sėdėti labiau aerodinamiškai (horizontaliai), rekomenduojama koreguoti vairo išnašos ilgį ir rankenėlių poziciją.
Nuo dviračio dydžio priklauso, ar važiuosite patogiai, ar greitai pavargsite ir jausite skausmą keliuose arba nugaroje. Rekomendacinės reikšmės - visada pasitikrinkite konkretaus modelio geometriją. Renkantis dviratį pagal ūgį, nepakanka žinoti tik bendro ūgio. Jums reikės ir vidinės kojos ilgio (angl. inseam) išmatavimo. Jei vidinio kojos ilgio neišmatavote, kai atvyksite apžiūrėti išsirinkto dviračio, atkreipkite dėmesį į atstumą tarp dviračio rėmo viršaus ir jūsų tarpukojo (angl. standover height).
Dviračių tipai ir jų vairo ypatumai
Skirtingi dviračių tipai turi įvairius vairus, kurie užtikrina skirtingas savybes ir privalumus. Vairo tipas ir jo matmenys yra svarbūs ne tik patogumui, bet ir važiavimo efektyvumui bei saugumui.
Kalnų dviračiai (MTB)
Dažnas tokius dviračius vadina tiesiog „MTB“ (angl. Mountain Terrain Bike). Pagal savo paskirtį ir konstrukciją kalnų dviračiai skirti važinėti kalnuotomis ir nelygiomis vietovėmis. Kalnų dviračiai dažniausiai būna sustiprintu rėmu, mynimo velenas yra aukščiau nuo žemės nei kitų tipų dviračiuose, tai padidina dviračio pravažumą, tiesus ir platus vairas, galingi stabdžiai - dažniausiai naudojami diskiniai. Šio tipo dviračiai komplektuojami su priekine amortizuojančia šake, o pilnos amortizacijos kalnų dviračiai turi ir galinį amortizatorių. Standartiškai ratai būna 26“ dydžio. Nors pastaraisiais metais populiarėja kalnų dviračiai turintys 27,5″ arba net 29″ ratus. Padangos plačios, su grubiu protektoriumi, dėl to dviratis lengviau valdomas ir manevringesnis važiuojant bekelėje. MTB dviračiai dažnai turi didelį pavarų skaičių (24-30) ir komplektuojami su priekiniu ir galiniu pavarų perjungikliais. Šiuo metu brangesniuose dviračiuose tapo madinga naudoti vieną priekinę žvaigždę. Kai nėra priekinio pavarų perjungėjo, pavarų rankenėlės, taip santykinai galima sutaupyti dviračio svorį.
Kalnų dviračiams būdingas tiesus vairas, nes išlaikant tiesią sėdėseną, nėra nuolatinio spaudimo ant rankų. Ant kalnų dviračio reikia sėdėti tiesiai, nesiremti per daug į vairą. Šio tipo dviračiams būdingas platesnis vairas, kuris suteikia dviratininkui daugiau kontrolės, ypač važiuojant bekele ar techniškai sudėtingais maršrutais. Platesnis vairas taip pat leidžia lengviau manevruoti ir išlaikyti pusiausvyrą. Šis vairas puikiai tinka pradedantiesiems, nes leidžia natūraliai laikyti rankas ir sumažina spaudimą riešams.
Kalnų dviračių geometrija yra stabili/ramią, o tai stiprėja su MTB dviračio subkategorija - kuo jis agresyvesnis, tuo jis turi ramesnį valdymą. Taip yra, nes kalnų dviračio ratų bazė yra ilga, šakės kampas yra „tingus“, vairas yra platus, iškyša yra trumpa ir „reach“ yra ilgas. Apart to, jų rėmai normaliai yra žemi, balno koto vamzdis nėra ilgas, nes balnas (jeigu dviratis turi „dropperį“) turi nusileisti žemai kad nesimaišytų kai dviratininkas važiuoja stačiu nusileidimu, per kliūtis arba šokinėja.
Plento dviračiai
Kitaip vadinami „lenktyniniai“, ar „plentiniai“. Pagrindinė paskirtis - greitas važiavimas lygia danga. Pagrindinės plento dviračių savybės yra kieta važiuoklė ir mažas svoris. Siekiant išgauti mažesnį svorį plento dviračiai gaminami anglies pluošto rėmu, kuris iš dalies slopina dviračio vibracijas. Rėmai būna klasikinės formos, todėl važiavimo pozicijoje sėdynė būna aukščiau vairo, o tokia dviratininko sėdėsena sumažina pasipriešinimą ir leidžia palaikyti didesnį važiavimo greitį. Plento dviračiai turi išskirtinės formos vairą - jis yra užriestas į apačią. Šiuolaikinių šio tipo dviračių perjungimo rankenėlės taip pat yra nestandartinės - jos integruotos į stabdžių rankenas, o pavarų perjungimas vyksta lankstant rankenėlę į vieną ar kitą pusę. Dauguma plento dviračių konstruojami laikantis techninių Tarptautinės Dviračių Sporto Federacijos (UCI) reikalavimų. Tai deja riboja naujų techninių sprendimų ir netradicinių dviračių konstrukcijų taikymą. Dauguma tokių modelių sveria mažiau nei 10 Kg.
Plento dviračiuose naudojamas išlenktas vairas (angl. drop bar), kuris pasižymi išlenkta forma, leidžiančia dviratininkui pasirinkti skirtingas rankų padėtis. Šios padėtys leidžia optimizuoti aerodinamiką, patogumą ir jėgos perdavimą. Viršutinė vairo dalis (angl. tops) yra patogi ilgoms kelionėms, o apatinė dalis (angl. drops) suteikia aerodinamiškesnę padėtį ir daugiau kontrolės važiuojant dideliu greičiu ar leidžiantis nuo kalno. Ant plentinio dviračio vairo yra nuolat remiamasi, todėl jis turi skirtingas pozicijas, leidžiančias pailsinti rankas. Visų pirma, naudojamas vairas turi būti patogus. Laikant suspaudus vairą, rankos neturėtų nutirpti po ilgo važiavimo.
Plento / Gravel dviračių geometrija yra reaktyvi ir jautri. Jie greitai reaguoja į dviratininko judesius, posūkiuose jie labai maloniai įsuka, neturi problemų su aštriais posūkiais. Ratų bazė yra trumpa - nuo 980mm iki 1050mm, vairo kampas yra status - nuo 73° iki 70°, vairo iškyšos yra ilgos - nuo 80mm iki 130mm ir vairai siauri - nuo 380mm iki 500mm. Visa tai reiškia, kad šie dviračiai nereikalauja pastovaus dviratininko vairavimo/mikro judesių kurie su laiku nuvargina. Tai prisideda prie to, kodėl su graveliais ir plentiniais dviračiais galima minti ilgą atstumą ir nesijausti pavargusiam (apart padangų, aerodinamikos ir t.t.). Sėdėsena yra grubiai tariant sportinė. Tai aišku priklauso ar tai plentinis dviratis ar tai gravelis, koks tiksliai plentinis dviratis ir panašiai. Graveliai yra mažiausiai sportinės sėdėsenos, „aero“ ir „time trial“ yra ekstremaliausi. Tai įtakoja žmogaus komfortą važiuojant ilgą atstumą. Aišku, dar įtakoja žmogaus anatomija - kiekvienas žmogus skirtingas ir kai kurie paprastai gali gulėti susirietę 12+ valandų labai ekstremalioje pozicijoje.
Miesto dviračiai
Miesto dviračiai būna 28“, 27,5″ ir 26“ dydžio ratais, skirti važinėti lygumomis. Numatytas minkštas ir patogus balnelis, platus vairas. Atitinkama rėmo geometrija leidžia dviratininkui važiuoti beveik vertikalioje sėdėsenoje. Moteriškų miesto dviračių rėmai dažniausia būna pažeminta apatine dalimi, lenktų formų, kad lipant ant dviračio nereikėtų aukštai kelti kojos ir būtų patogu su juo važiuoti dėvint suknelę ar sijoną. Elementariausias miesto dviratis teturi viena pavarą. Pastaruoju metų labai populiarūs šio tipo dviračiai, kurie komplektuojami su stebulėmis, turinčiomis vidines pavarų perjungimo sistemas. Tokios stebulės gali turėti nuo 3 iki 9 pavarų, rečiau pasitaiko hibridinės pavarų sistemos kai vienoje stebulėje susiejama ir vidinės ir išorinės pavaros. Daugelis miesto tipo dviračių turi kojinį stabdį.
Miesto dviračių geometrija yra per vidurį tarp MTB ir plento daugumoje geometrijos skaičių. Iš esmės, tie tikslūs vamzdžių ilgiai ir kampai yra svarbūs tik sportiniams dviračiams, eilinis žmogus tikrai nesidomės keliais milimetrais arba centimetrais atstumo/skirtumo. Čia svarbiausia žinoti tai, kad sėdėsena yra stati, reiškia kad dviratininkas sėdi tiesiai, jo nugara yra tiesi. Vos ne visas dviratininko svoris yra tiesiai virš balno. Būtent todėl miesto dviračių balnai tokie platūs ir minkšti. Vairai yra ganėtinai siauri, bet pagrinde lenkti į dviratininko pusę, iškyšos ilgos ir jų kampas yra reguliuojamas. Ratų bazė yra trumpa.
Hibridiniai dviračiai
Šie dviračiai universaliausi savo važiavimo paskirtimi. Hibridiniai dviračiai savo konstrukcija panašūs į kelioninius ir kalnų tipo dviračius. Tokie dviračiai būna 28” dydžio ratais, tačiau papildomų aksesuarų, kaip kelioniniame dviratyje, nerasite. Todėl šie dviračiai tesveria apie 12-14 kg ir yra sportiškesni. Padangos šiems dviračiams yra siauresnės, protektorius lygesnis, todėl važiuoti asfaltuota danga yra lengviau. Hibridiniu dviračiu yra patogiau važiuoti ilgas distancijas dėl jo rėmo geometrijos, nes rankos būna mažiau apkraunamos. Todėl norinčiam turėti universalesnį dviratį, tai būtų optimaliausias pasirinkimas.
Hibridinių/krosinių dviračių geometrija yra kažkur tarp MTB ir miesto. Ratų bazė yra truputį ilgesnė už miesto dviračių, sėdėsenos pozicija yra neutrali - ne sportinė, bet ne visiškai tiesi. Ratų bazė yra ganėtinai trumpa, vairas siauresnis už kalnų dviračių, iškyšos ilgis per vidurį tarp MTB ir plento dviračių. Būtent tokia dviračio geometrija yra tinkamiausia žmonėms kurie nori kartą nuo karto lengvai pasportuoti, naudoti dviratį kaip transporto priemonę, arba paprasčiausiai žmonėms kurie nėra iki galo apsisprendę apie važiavimo sąlygas, kur važinės, kaip naudos dviratį.
Kiti dviračių tipai ir jų vairai
Endurance tipo dviračiai turi aukštesnį rėmą (tai užtikrina vertikalesnę ir patogesnę sėdėseną), jie patogesni ilgiems pasivažinėjimams.
Cyclocross ir Gravel tipo dviračiai turi išskirtines savybes - plento dviračio greitį ir kalnų dviračio pravažumą. Šių tipų dviračių rėmai labiau sustiprinti, turi platesnes šakes, kurios iš dalies slopina vibraciją važiuojant nelygiu reljefu. Dviračiuose būna sumontuotos platesnės padangos, skirtos tokiam reljefui. Abu tipai dviračių atrodo beveik vienodai. Abiejų dviračių tipų padangų protektorius specialiai skirtas bekelei. Tačiau Cyclocross dviratyje rasime, neplatesnes nei 33mm pločio padangas. Gravel dviratis pasižymi platesnėmis padangomis, kurių plotis bus didesnis nei 38mm. Platesnės padangos užtikrina didesnį komfortą važiuojant ilgesnį laiką. Cyclocross ir Gravel tipo dviračiai šiek tiek skiriasi ir rėmų geometrija. Cyclocross dviratis turi daugiau sportinės dvasios, todėl sėdėsena, kaip ir važiavimo stilius - agresyvesnė, tai reiškia, kad dviratininkas labiau palinkęs į priekį. Kaip taisyklė - abu dviračių tipai komplektuojami su diskiniais stabdžiais, mechaniniais arba hidrauliniais. Tam kad sumažinti dviračių svorį, priekinėje žvaigždžių pavarų sistemoje, vis dažniau montuojama viena žvaigždė, rečiau dvi. Galinėje pavarų sistemoje dažniausiai montuojama plataus diapazono galinė žvaigždžių kasetė.
Fitness dviračiai skirti greitiems pasivažinėjimams ir neilgiems atstumams mieste ar užmiestyje. Tai tarpinis dviračių tipas tarp hibridinių ir plentinių. Greičiu jie panašūs į plento dviračius, bet sėdėsena, patogesnė ir primena hibridinio dviračio sėdėseną. Tai dviratis su tiesiu vairu. Numatyta montuoti siauras, lygiu protektoriumi, apie 25-32mm pločio padangas. Priekinės šakės dažniausiai tam tikros aerodinaminės formos, kad priešpriešinis oro srautas prasiskirtų ir sumažintų pasipriešinimą. Fitness dviračio rėmas komplektuojamas su lengvesniais komponentais. Tokiame dviratyje priekinėje pavarų sistemoje galim rasti vieną - dvi žvaigždes, o galinių žvaigždžių skaičius užtikrina jų tikslesnį parinkimą, prisitaikant prie važiavimo ritmo.
Stilingi dviračiai pasižymi išskirtinio dizaino rėmu, platu vairu, panašiu į naudojamus „Harley“ tipo motocikluose, su specialiais komponentais, kurie dar išryškina jo specifinį dizainą. Ratai šiuose dviračiuose būna įvairaus dydžio, o plačios padangos (50-60 mm) dar vadinamos balioninių dviračių padangomis (angl. Balloonbike). Stilingi dviračiai labiausiai populiarūs buvo Amerikoje dar XXa. pradžioje, vėliau daug jų buvo atvežta iš Europos, jie buvo modernesni, lengvesni ir su pavaromis.
BMX dviračiai skirta paauglių ir jaunimo tarpe populiarūs dviračiai, kuriais galima atlikti įvairius triukus. Jie turi mažą ir lengvą, tačiau labai tvirtą rėmą, papildomas kojų atramas, į viršų išriestą vairą, labai plačius 20 (retais atvejais 24) colių ratus. Šių dviračių vairo kolonėlė dažnai būna sukonstruota taip, kad priekinis ratas galėtų apsisukti apie savo ašį 360 laipsnių, todėl jais galima atlikti įvairius akrobatinius numerius.
Plento dviračio vairo vadovas | Kuris jums geriausias?
Vairo plotis ir jo tinkamumas
Vairo plotis turi būti toks, kad būtų patogu. Čia svarbiausia - matuojant nuo kauliuko iki kauliuko + pora centimetrų. Tik reikia atkreipti dėmesį, kaip gamintojas matuoja vairą, nuo centro iki centro, ar nuo krašto iki krašto. Kai kuriems dviratininkams vairuojant turi būti sudaryta galimybė vairą pakelti - taip peršokant tam tikras kliūtis. Nors tam tikruose dviračiuose yra įprasta, koks yra vairas (kalnų dviračiams tiesus, plentiniams riestas žemyn, miesto lenktas atgal), jį galima pritaisyti ir pagal poreikius. Svarbu, kad būtų pritaisoma pagal atitinkamą vairo iškyšą. Jų būna trijų rūšių: srieginė, reguliuojama srieginė ir besriegė. Dabar pati populiariausia yra besriegė, kuri yra universali visiems dviračiams. Tiek vairas, tiek vairo iškyša paprastai gaminami iš aliuminio ar anglies plaušų. Pritaisant vairą, svarbu, kad jis nebūtų per toli - važiuojant turi susidaryti 45 laipsnių kampas.
Jei dviračio vairas yra per platus, tuomet mentės gali pradėti remtis viena į kitą, dėl ko atsiranda nugaros ir kaklo skausmas. Jeigu vairas per siauras, tuomet gali spaustis krūtinkaulis ir gali tapti sunku kvėpuoti.
Vairo tipai ir medžiagos
Sportiniuose dviračiuose naudojami įvairūs vairo tipai, kiekvienas iš jų skirtas skirtingam važiavimo stiliui ir poreikiams. Svarbu suprasti pagrindinius tipus, kad galėtumėte pasirinkti tinkamiausią.
- Plokščias vairas (Flat Bar): Populiarus pasirinkimas kalnų dviračiuose (MTB) ir hibridiniuose dviračiuose. Jis pasižymi tiesia forma ir dažnai yra platesnis nei kitų tipų vairai. Suteikia daugiau kontrolės, ypač važiuojant bekele ar techniškai sudėtingais maršrutais. Tačiau gali būti ne pats patogiausias ilgoms kelionėms asfaltuotu keliu, nes neleidžia keisti rankų padėties ir gali sukelti nuovargį.
- Pakeltas vairas (Riser Bar): Plokščio vairo variantas su nedideliu pakėlimu (angl. rise) galuose. Leidžia dviratininkui sėdėti šiek tiek tiesiau, kas sumažina spaudimą nugarai ir riešams. Dažnai naudojamas kalnų dviračiuose, skirtuose agresyvesniam važiavimui.
- Išlenktas vairas (Drop Bar): Būdingas plento dviračiams ir ciklokroso dviračiams. Leidžia pasirinkti skirtingas rankų padėtis, optimizuoti aerodinamiką, patogumą ir jėgos perdavimą.
- "Bullhorn" vairas: Alternatyva išlenktam vairui, dažnai naudojamas fiksuotos pavaros (fixed gear) dviračiuose ir kartais triatlono dviračiuose. Pasižymi priekyje išlenktomis „ragų“ formos rankenomis.
- "Butterfly" vairas (Touring Bar): Skirtas ilgoms kelionėms ir turizmui dviračiais. Pasižymi daugeliu skirtingų rankų padėčių, leidžiančių sumažinti nuovargį.
Vairo medžiaga taip pat yra svarbus faktorius. Populiariausios medžiagos yra aliuminis, anglies pluoštas ir titanas. Aliuminis yra populiari medžiaga dėl savo lengvumo, tvirtumo ir prieinamos kainos. Anglies pluoštas yra lengvesnė ir tvirtesnė medžiaga, tačiau ir brangesnė, geriau sugeria vibracijas. Titanas yra labai tvirta, lengva ir atspari korozijai medžiaga, tačiau brangiausia.
Vaikiški dviračiai
Vaikiško dviračio rinkimasis yra svarbus ir atsakingas procesas, nes nuo jo priklauso vaiko saugumas ir komfortas. Renkant dviratį vaikui, svarbiausia - ūgis. Vaikai auga skirtingu tempu, todėl dviračius visada reikia matuoti pagal tai, ar pėdos pasiekia žemę, kai vaikas sėdi ant balnelio. Pagrindinė daroma klaida - dviračio pirkimas „augimui“. Tinkamas dviračio dydis yra vienas svarbiausių aspektų, į kurį reikėtų atsižvelgti. Jei dviratis per didelis, vaikui bus sunkiau jį valdyti ir vairuoti. Vaikiško dviračio dydis nurodomas ratų dydžiu coliais, tačiau faktiniai matmenys gali labai skirtis tarp skirtingų dviračių modelių ir gamintojų. 12 ir 16 colių dviračiai paprastai turi atraminius ratus. Atraminiai ratukai palaipsniui pakeliami, todėl vaikas įgyja pusiausvyros pojūtį, būtiną važiuojant dviračiu. Balansinio dviračio ratų matmuo yra 10" arba 12".
Per didelį dviratį bus sunkiau valdyti ir važinėti po namus, sunkiau pradėti ir baigti kelionę, be to, jo posūkio spindulys bus didesnis. Dviračio rankenos, vairo skersmuo, vairo plotis, rankenos ilgis, bėgių perjungimo laipsniai, stabdžių ir bėgių perjungimo svirtys yra pritaikyti konkrečiam vaikų amžiui ir ūgiui. Dviračio sėdynė turi būti tinkamai sureguliuota, kad vaiko koja būtų šiek tiek sulenkta žemiausioje pedalų padėtyje. Vaikams, kurie ką tik išmoko išlaikyti pusiausvyrą ir yra pripratę prie atraminių ratukų, rekomenduojama šiek tiek nuleisti sėdynę, kad sėdėdamas vaikas galėtų kojomis pasiekti žemę.
Vaikiški dviračiai skirti tam tikro amžiaus 15-20 cm ūgio intervalui, o tai reiškia, kad nupirktas dviratis vaikui tiks tik 1-2 sezonams. Nesijaudinkite, jei neturite brolio ar sesers, giminaičio ar draugo, kuriam galėtumėte padovanoti per mažą dviratį. Mėgaukitės gražiomis akimirkomis būnant kartu! Atminkite, kad kartu su dviračiu vaikui būtina nupirkti šalmą ir naudoti jį net trumpiausių kelionių metu, nes tai yra vaiko „saugos diržas“, kuris apsaugos jį nuo rimtų sužalojimų.
