Dviratis - tai ne tik transporto priemonė, bet ir puikus laisvalaikio praleidimo būdas, teikiantis daugybę naudos sveikatai ir gerai savijautai. Nuo mažų vaikų iki suaugusiųjų, dviratis yra trokštamas daiktas, simbolizuojantis laisvę ir judėjimą.
Visų pirma, važinėjimas dviračiu padeda pabėgti nuo kasdienės rutinos, darbų ir problemų, suteikdamas galimybę atsipalaiduoti. Jei važiuojama kartu su kitais, sustiprėja ryšys su bendražygiais, atsinaujina bendri interesai, todėl jaučiamės geriau tiek fiziškai, tiek socialiai.
Moksliniai tyrimai patvirtina, kad reguliarus važiavimas dviračiu žymiai pagerina savijautą. Organai geriau aprūpinami deguonimi, stiprėja širdies raumuo, gerėja kraujotaka, suaktyvėja medžiagų apykaita, pagreitėja limfos tekėjimas. Prakaituojant šalinami toksinai, vartojamas didesnis kiekis vandens, todėl organizmas apsivalo, krenta svoris ir dailėja figūra. Tai tarsi stebuklingas vaistas nuo daugelio ligų.
Fizinis neaktyvumas tapo pasauline visuomenės sveikatos problema. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, dėl mažo fizinio aktyvumo kasmet pasaulyje miršta apie 3,2 milijonus žmonių. Važiavimas dviračiu yra viena iš sporto veiklų, kuri gali pagerinti žmogaus sveikatą ir darbingumą.
Važiavimas dviračiu labiausiai gerina emocinę būseną, padeda atsikratyti slogių minčių ir depresijos. Daugelis dviratininkų pastebi teigiamus kūno pokyčius. Reguliariai minant pedalus gryname ore stiprėja ne tik raumenys, bet ir imunitetas, lavinama ištvermė. Geriau įsisavinamas deguonis, nuraminama nervų sistema. Ši transporto priemonė tinka žmonėms, kurie patiria daug streso, padeda subalansuoti emocijas.
Pagrindiniai Važiavimo Dviračiu Privalumai
Važiavimas dviračiu teigiamai veikia daugelį mūsų organizmo funkcijų:
- Širdies ir kraujagyslių sistemos stiprinimas: Reguliarus važiavimas dviračiu gali sumažinti širdies ligų riziką net 50 procentų. Nuvažiuojant per savaitę tik 30 km, širdies ligų rizika sumažinama daugiau nei per pusę, lyginant su nesportuojančiais žmonėmis. Tai puikus pasirinkimas žmonėms, turintiems padidėjusį kraujo spaudimą ir padažnėjusį pulsą. Teigiama, kad fiziniam aktyvumui palaikyti pasirinkus dviratį, infarkto rizika sumažėja 50 proc. Gydytoja pasakoja, kad atlikti moksliniai tyrimai teigia, kad reguliarūs kardiovaskuliniai pratimai, kaip važiavimas dviračiu, sumažina arterinį kraujo spaudimą iki 10mmHg. Reguliariai dviračiu važinėjantiems žmonėms net 15 procentų sumažėja širdies infarkto bei kitų širdies ir kraujagyslių ligų rizika, lyginant su nesportuojančiais žmonėmis. Amerikos kardiologų ir arterinės hipertenzijos asociacija rekomenduoja aktyviai judėti bent 40 minučių, ne mažiau nei 3 kartus per savaitę.
- Plaučių veiklos gerinimas: Važiavimo dviračiu metu plaučiai dirba kur kas aktyviau, sunaudojama 10 kartų daugiau deguonies. Tokiu būdu treniruojamas gebėjimas normalizuoti kvėpavimą, o rezultatas - didelis atsparumas ir ištvermė. Ilgas dviračio mynimas gryname ore - puiki galimybė priversti dirbti plaučius, net ir tuo atveju, jei važiuojate lėtai. Deguonimi aprūpinamas kraujas, tuomet aktyviai maitinasi smegenų ląstelės, taip pat kepenys, širdis ir kiti organai. Aktyvus kvėpavimas sumažina kvėpavimo takų ligų riziką.
- Svorio metimas ir kūno formų gerinimas: Valanda ramaus pasivažinėjimo dviračiu leidžia sudeginti apie 500 kalorijų. Reguliarus važiavimas dviračiu greitina medžiagų apykaitą, nes didėja raumenų masė, mažėja paviršinių riebalų kiekis. Dviratis - puiki priemonė žmonėms, turintiems antsvorio. Ši priemonė ne tik padės sudeginti nereikalingas kalorijas, bet ir pagreitins medžiagų apykaitą, nuo kurios priklauso žmogaus kūno svoris. Apskaičiuota, kad valandą pavažinėjus dviračiu, sudeginama nuo 185 iki 540 kcal, priklausomai nuo važiavimo greičio. Jau po pirmų 25 minučių organizmas ima “deginti” riebalus. Vidutiniškai per valandą galima “sudeginti” 400-500 kalorijų. Vienintelis niuansas - treniruotės turi vykti kasdien ir trukti iki 45 minučių.
- Raumenų stiprinimas ir ištvermės didinimas: Važinėjimo dviračiu metu dirba beveik visos raumenų grupės (pilvo preso raumenys taip pat) ir nuimama nepalanki apkrova, kurią gauna stuburas ir kojos kitokių užsiėmimų metu. Važiuojant aktyviai dirba sėdmenys, keturgalviai, užpakalinės šlaunų grupės ir blauzdos raumenys. Važinėjimas „geležiniu arkliuku“ susijęs su kontrastais: kojų raumenys tai įtempiami, tai atsipalaiduoja, o tai turi įtakos gražių raumenų formavimuisi.
- Imuniteto stiprinimas: Reguliarus pasivažinėjimas gryname ore dėka reikšmingai sustiprinsite savo imunitetą, nes tam, kad būtų aktyvuotos apsauginės organizmo funkcijos kovai su ligomis, pakanka ir vidutinio sunkumo fizinės veiklos. Reguliariai minant pedalus gryname ore, organizmas apdovanoja jus stipriu imunitetu ir leidžia lengvai išgyventi peršalimo sezoną. Senstant mažėja specifinių imunitetui svarbių ląstelių kiekis, tačiau aktyviai sportuojančių, vyresnio amžiaus žmonių, šių ląstelių kiekis išlieka nepakitęs. Taigi, važiavimas dviračiu gali ilgiau išlaikyti jūsų imuninę sistemą sveiką, sumažinti įvairių infekcijų riziką, atitolinti su senatve susijusių ligų atsiradimą.
- Streso mažinimas ir emocinės būklės gerinimas: Važiavimas dviračiu išlaisvina nuotaikos hormonus. Atsipalaiduojama nuo įtampos, rūpesčiai nublanksta, ilsimasi, gyvenimas rodosi šviesesnis ir geresnis, kyla pozityvių minčių. Važiavimas dviračiu vidutiniu greičiu padeda smegenims gaminti dopaminą - hormoną, kuris sukelia pasitenkinimo ir malonumo jausmą, padeda atlaikyti stresą ir daro žmogų laimingą. Fizinė veikla padeda lengviau išgyventi įvairias stresines situacijas. Reguliariai sportuojant, organizmas pradeda lengviau susidoroti su fiziniu stresu. Tai reiškia, kad aktyviai sportuojančio žmogaus kortizolio lygis, to paties krūvio metu, bus mažesnis, lyginant su neaktyviu žmogumi. Šis fenomenas leidžia sportuojantiems žmonėms lengviau susitvarkyti stresinėse situacijose. Buvimas gryname ore padeda organizmui geriau pasisavinti deguonį, atsikratyti slogių minčių, atsipalaiduoti.
- Virškinimo gerinimas: Važinėjimas dviračiu gali sumažinti pilvo pūtimą ir pagerinti virškinimą. Tokia fizinė apkrova lemia natūralų kvėpavimo ir širdies ritmo paspartinimą, kuris stimuliuoja žarnyno raumenis.
- Trumparegystės profilaktika: Važiavimas dviračiu gali būti ir trumparegystės profilaktika, mat tuomet žmogus priverstas fokusuoti žvilgsnį į tolį, o tai stiprina akies raumenį. Važiuojant dviračiu nuolat tenka stebėti, kas vyksta mūsų akiratyje, tai yra veiksminga mankšta akių raumenims, kuri sumažina trumparegystės atsiradimo riziką.
- Miego kokybės gerinimas: Dviračio pedalų minimo rytais praktika puikiai padės greitai pabusti ir be didelių pastangų užmigti vakare. Tyrimų rezultatai rodo, kad vos 20-30 minučių trukmės pasivažinėjimai dviračiu kas antrą dieną lemia, kad nuo nemigos kenčiantys žmonės užmiega du kartus greičiau, o miego laikas pailgėja beveik viena valanda. Buvimas gryname ore padeda atstatyti biologinį ritmą ir pašalina iš organizmo kortizolį - streso hormoną, kuris trukdo giliam miegui.
- Hormonų pusiausvyros palaikymas: Reguliarus sportavimas, važiavimas dviračiu, turi teigiamą poveikį mūsų libido ir psichologinei sveikatai, nes aktyvėja įvairių hormonų sekrecija. Fizinės veiklos metu smegenys išskiria daugiau serotonino ir dopamino - „laimės“ hormonų. Sporto metu organizme pagaminama daugiau endorfinų arba „meilės“ hormono. Visi šie hormonai svarbūs psichologinei sveikatai, stabiliai nuotaikai, gerai miego kokybei, netgi virškinamojo trakto veiklai. Esant šių hormonų trūkumui arba disbalansui vystosi depresija, gali pablogėti virškinimas, atsirasti miego sutrikimų. Kitas svarbus hormonas, susidarantis atliekant ištvermės treniruotes, - testosteronas. Aktyviai dviračiu važinėjantys vyrai turi sąlyginai didesnę testosterono koncentraciją lyginant su nevažinėjančiais.
Važiavimas dviračiu - kone universaliausia sporto šaka, kuria užsiimti gali ir visiškai fizinio pasirengimo neturintys žmonės. Taisyklingas važiavimas dviračiu - sveikas ir smagus, o po jo nejaučiate skausmo ar per didelio nuovargio.
Kineziterapijos specialistai tvirtina, kad dviratis yra viena geriausių priemonių gerai savijautai užtikrinti, nes pasivažinėjimas dviračiu yra ne tik smagus laiko praleidimas, bet ir naudingas. Važiuodamas dviračiu, žmogus išgeria daugiau vandens - vadinasi, greičiau valosi jo organizmas.
Kiekvienas gali pasirinkti norimą mynimo intensyvumą. Tuo metu, kai mes miname dviračio pedalus, širdies raumuo susitraukia intensyviau. Tokiu būdu mes treniruojame širdies raumenį, padidinant jo ištvermę. Svarbiausia nepersistengti - pradėti nuo nedidelių važiavimo atstumų.
Važiuojant dviračiu nuolat tenka stebėti, kas vyksta mūsų akiratyje, tai yra veiksminga mankšta akių raumenims, kuri sumažina trumparegystės atsiradimo riziką.
Dviračių Rūšys ir Konstrukcija
Dviračiai skirstomi į moteriškus, vyriškus ir vaikiškus. Moteriški dviračiai dažniausiai yra žemintu rėmu, ryškesnių spalvų, moteriškas miesto dviratis gali būti papuoštas krepšeliu. Vyriški dviračiai, be abejo, didesni, sportiškesni ir masyvesni. Vaikiškų dviračių grupei priklauso balansiniai dviratukai, triračiai, dviračiai su papildomomis kojelėmis bei dviratukai.
Kiekviena rūšis skiriasi savo duomenimis ir yra pritaikyta specialiai specifinei dviratininkų grupei. Skiriasi šių dviračių ratų dydis, rėmo dydis, stabdžių ir amortizatorių sistemos, itin skiriasi padangos, nes būtent nuo padangų priklauso sukibimas su danga, įsibėgėjimas ir greičio palaikymas, praslydimas ir pan.
Daug dėmesio skiriama rėmo konstrukcijai - stengiamasi dviračius pagaminti lengvesnius ir manevringesnius, labiau dinaminius ir aptakius. Šie kriterijai lemia dviračio greitumą, kuo aptakesnis dviratis, tuo mažesnis pasipriešinimas ir galimybė išvystyti didžiausią galimą greitį.
Koks dviračio tipas ir rėmas pasirinksite, priklauso nuo jūsų pomėgių ir fizinio pasiruošimo. Pavyzdžiui, miesto dviračių rėmas yra žemesnis ir pritaikytas patogiam užlipimui ir nulipimui nuo dviračių. Nuo rėmo dizaino priklauso ir sėdėsena ant dviračio. Ant miesto dviračio galite sėdėti ir statmenai žemei (80°-90°). Tokia sėdėsena yra patogi, tačiau neleidžia minti greitai. Sėdėsena ant hibridinių dviračių yra kiek labiau sportinė - dažniausiai, palinkus link žemės 60° kampu. O ant plentinių ar gravel dviračių teks palinkti 45° laipsniais ar daugiau.
Išsirinkus dviračio rėmo tipą, dydį patariame rinktis ne iš akies. Kiekvienas gamintojas pateikia dviračių dydžių lentelę, kurioje nurodo, kokiam dviratininko ūgiui pritaikytas rėmas. Atkreipkite dėmesį, jog dydžiai gali skirtis ir tarp gamintojų, ir tarp skirtingų to paties gamintojo dviračių tipų. Jei nežinote savo dviračio dydžio, vis tiek galite patikrinti, ar jis nėra per didelis. Jei jūsų dviratis aukštu skersiniu, apžerkite dviratį ir įsitikinkite, kad tarp skersinio ir jūsų tarpkojo yra bent kelių centimetrų atstumas.
Mažos Smulkmenos - Didesnis Komfortas
Dviratininkai pritars, kad net mažiausios detalės turi itin didelę įtaką komfortabiliam važiavimui, pvz.: bėgių perjungimo rankenėlės. Seniau jos buvo primityvesnės, tad važiuojant per duobes bėgiai patys persijungdavo, nes rankenėlės neturėdavo automatinio tvirtintojo.
Balnelis - viena svarbiausių detalių, be kurios važiavimas dviračiu būtų labai nepatogus. Sėdynės aukštis - turbūt svarbiausias parametras jūsų kelių savijautai minant. Jei minate paprastais (į pedalus neįsisegančiais batais), reikalingą balnelio aukštį galite nustatyti ant pedalų padėję kulnus ir mindami atgal. Taip minant koja turėtų beveik pilnai išsitiesti žemiausiame pedalo taške. Tačiau pradėjus minti įprastai (pėdos pagalvėlėmis) - žemiausioje pedalo padėtyje koja jokiu būdu neturi išsitiesti pilnai, nes taip galite žaloti savo sąnarius.
Nėra vienos taisyklės, kokiame aukštyje turėtų būti jūsų vairas - tai nulems rėmo tipas, jūsų ūgis ir norima sėdėsena. Įprasta, kad miesto dviračių vairai yra montuojami kiek aukščiau nei sėdynė, o sportinių, lenktynėms naudojamų dviračių, - žemiau. Svarbu, kad vairą pasiektumėte patogiai, idealu - šiek tiek sulenktomis rankomis.
Taisyklinga jūsų pėdos pozicija ant pedalo yra tuomet, kai pagrindiniai sąlyčio taškai yra priekiniai padikauliai (pėdos pagalvėlės). Mindami dviratį turėtumėte jausti, kad minate „visa pėda“, tai yra, neįtempiate tam tikros pėdos dalies.
Yra ir keli įpročiai, kurių derėtų nepamiršti, norint minti patogiai ir saugiai. Pirmiausia - šalmas. Nesvarbu, kaip toli (ar arti) planuojate važiuoti, šalmas visuomet turėtų puošti jūsų galvą. Svarbus įprotis, kurį rekomenduojame išsiugdyti - vairo laikymas jo nespaudžiant. Taip ne toks patogiau vairuosite, bet jausite mažiau įtampos riešuose, pečiuose ir kakle.
Galų gale, kad iš važinėjimo dviračiu gautumėte daugiausia naudos, nepamirškite pasirūpinti savo sveikata. Pavyzdžiui, jei pasivažinėti išvažiavote karštą vasaros dieną, nepamirškite dviračio gertuvės su vandeniu ar elektrolitų gėrimu ir nelaukite, kol ištrokšite - stenkitės gurkšnoti skysčius kas 15 minučių.
Prieš tolimesnę kelionę patartina padaryti apšilimą, kad raumenys būtų geriau pasiruošę fiziniam krūviui.
Reikėtų įsidėmėti keletą svarbių taisyklių šio transporto mėgėjams. Geriau nesėsti ant dviračio ką tik pavalgius, važiuojant pravartu turėti geriamojo vandens troškuliui numalšinti, ypač karštą dieną, o pajutus skausmą kelių sąnariuose tolimesnę išvyką geriau atidėti, taip pat nuolat būtina stebėti savo laikyseną, tinkamai sureguliuoti vairo ir sėdynės aukštį.
Važiavimas Dviračiu ir Sveikata
Skirtingai nei bėgimas, dviratis yra mažo intensyvumo veikla, nesukelianti staigių apkrovų keliams, klubams ar stuburui. Puikiai treniruoja apatinius raumenis. Važiuojant aktyviai dirba sėdmenys, keturgalviai, užpakalinės šlaunų grupės ir blauzdos raumenys. Gerina kraujotaką ir kvėpavimo sistemą. Skatina sąmoningą judėjimą.
Važiavimas dviračiu, deja, ne visiems vienodai tinkamas. Juosmens skausmai, disko išvaržos, stuburo laikysenos sutrikimai - tai atvejai, kai reikėtų pasikonsultuoti su specialistu. Kineziterapijoje dviratis dažnai tampa priemone grįžti prie judesio po traumų ar operacijų, tačiau kaip ir bet koks judesys, jis turi būti individualiai pritaikytas jūsų kūnui ir tikslams.
Važiavimas dviračiu gali būti ir trumparegystės profilaktika, mat tuomet žmogus priverstas fokusuoti žvilgsnį į tolį, o tai stiprina akies raumenį.
Šiuolaikiniai žmonės ypač daug laiko praleidžia darbe, kuriame jie susiduria su daugybe problemų, patiria stresinių situacijų. Šie veiksniai įtakoja žmogaus darbingumą, pablogina jo sveikatą, paveikia emociškai. Važiavimas dviračiu - puiki atsipalaidavimo priemonė.
Važiuojant dviračiu, žmogus išgeria daugiau vandens - vadinasi, greičiau valosi jo organizmas.
Kadangi dviračių sportas nėra apribotas amžiumi ar fiziniu pasirengimu, kiekvienas pradedantysis dviratininkas gali drąsiai juo užsiimti. Pirmiausia dėl to, kad važiuojant dviračiu galima pasirinkti savo judėjimo tempą, esant poreikiui sustoti, pailsėti, užkąsti ar išgerti vandens.
Pradedantiesiems siūloma pasivažinėjimus pradėti lygesnio reljefo vietose, važiuoti nedideliu tempu, o laikui bėgant - didinti intensyvumą, atstumus, ar pasirinkti maršrutus kalnuotose vietovėse.
Kaip ir vaikščiojimas, važiavimas dviračiu - labai sveika mūsų širdžiai bei kraujotakai.
„Nepaisant to, nerekomenduočiau išmesti vaistų, nes teigiamas kardiovaskulinis efektas atsiranda tik po ilgalaikio, reguliaraus sportavimo.
Dviračių sportas, mokslininkų žodžiais, svarbus ir vyresnio amžiaus asmenims. Pirmiausia, senstant lėtėja medžiagų apykaita, mažėja raumenų masė bei jėga, didėja kūno riebalų kiekis, kas lemia lėtinio uždegimo vystymąsi. Visi šie veiksniai lemia ištvermės ir raumenų jėgos sumažėjimą, kūno išvaizdos pokyčius, atsirandančius su amžiumi. Norint sulėtinti šiuos procesus labai svarbi nuolatinė fizinė veikla. Žinoma, fizinis aktyvumas svarbus visą gyvenimą, tačiau net ir sėslesniems, vyresnio amžiaus asmenims, rekomenduojama nebijoti ir pradėti sportuoti, nes mūsų raumenys, nepaisant amžiaus, lengvai adaptuojasi, prisitaiko prie krūvio pokyčių. Įvairiuose tyrimuose teigiama, kad sportuojantys vyresni asmenys išlaiko stabilesnę bei didesnę raumenų masę, turi mažesnį paviršinių riebalų kiekį, bei mažesnį cholesterolio lygį“, - pasakoja gydytoja.
Taigi, važiavimas dviračiu gali ilgiau išlaikyti jūsų imuninę sistemą sveiką, sumažinti įvairių infekcijų riziką, manoma, kad atitolinti su senatve susijusių ligų atsiradimą.
Sportas, važiavimas dviračiu - puiki atsipalaidavimo priemonė. Fizinė veikla padeda lengviau išgyventi įvairias stresines situacijas.
„Paradoksalu, tačiau reguliariai sportuojant, organizmas pradeda lengviau susidoroti su fiziniu stresu. Tai reiškia, kad aktyviai sportuojančio žmogaus kortizolio lygis, to paties krūvio metu, bus mažesnis, lyginant su neaktyviu žmogumi. Šis fenomenas leidžia sportuojantiems žmonėms lengviau susitvarkyti stresinėse situacijose, nes mažesnis kortizolio kiekis bus išskiriamas tiek fizinio krūvio metu, tiek kitų stresinių situacijų metu“, - apie tai, kad dviratis padeda sumažinti stresą, pasakoja Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja G. Nemuraitė.
Sveikatos specialistai dviratį vertina kaip vieną iš geriausių priemonių gerai žmogaus savijautai užtikrinti, nes dviračiu važiuoti yra ne tik smagu, bet ir naudinga. Važiuojant dviračiu sustiprėja kojų ir sėdmenų raumenys, pagerėja širdies-kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos veikla. Tai puikus būdas grūdintis ir stiprinti imunitetą.
Pasivažinėjimui patartina rinktis parkus, miškus, nutolusius nuo intensyvaus eismo.
Važiuojant dviračiu nuolat tenka stebėti kas vyksta mūsų akiratyje, tai yra veiksminga mankšta akių raumenims, kuri sumažina trumparegystės atsiradimo riziką.
Važiavimas dviračiu-puiki priemonė atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių, tai skatina nervų įtampos bei streso mažinimą. Buvimas gryname ore padeda organizmui geriau pasisavinti deguonį, atsikratyti slogių minčių, atsipalaiduoti.
Saugumas Kelyje
Važiuodami dviračiu būtinai užsidėkite šalmą, geriausia apranga - „kvėpuojanti“, leidžianti prakaituoti.
Ekspertė ragina nepamiršti saugumo bei saugaus eismo taisyklių:
- Prieš kiekvieną kelionę dviračiu patikrinkite, ar viskas su juo gerai (ypač stabdžiai, žibintai, padangos).
- Pasirūpinkite savo matomumu; ypač rimtai šią rekomendaciją vertinkite tais atvejais, kai keliaujate tamsiuoju paros metu ar nepalankiomis oro sąlygomis. Užsidėkite šviesą atspindinčią liemenę, o dviratį aprūpinkite atšvaitais.
- Nepamirškite šalmo. Jis ženkliai sumažina rimtų galvos traumų riziką.
- Minant dviračio pedalus rekomenduojama nesinaudoti ausinėmis - negirdėsite pypsinčių automobilių. Tai ypač aktualu, jei keliaujate po miestą.
- Važiuodami dviračiu niekada nesinaudokite telefonu.
- Nevažiuokite dviračiu apsvaigę nuo alkoholio ar kitų medžiagų, nerizikuokite savo ir kitų eismo dalyvių sveikata ir gyvybe.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistai norėtų paraginti Vilniaus miesto gyventojus aktyviai bei saugiai naudotis dviračiu, kaip patogia, ekonomiška ir ekologiška transporto priemone. Labai svarbus visų eismo dalyvių tarpusavio supratimas ir tolerancija. Visi privalo elgtis taip, kad niekas nebūtų sužeistas, niekam nekiltų pavojus, kad kiti eismo dalyviai galėtų judėti laisvai.
Vadovaukitės kelio ženklais: šviesoforo signalais, vienos krypties eismu, „Stop“ ženklais ir kt.
Nevažiuokite dviračiu šaligatviais, gerbkite pėsčiuosius; artėdami prie pėsčiųjų perėjos, sumažinkite greitį.
Važiuokite dviračių takais; dviračių taku važiuokite kuo arčiau tako dešiniojo krašto.
Važiuodami grupėje, važiuokite vienas paskui kitą.
Darydami posūkius visuomet naudokite rankų signalus.
Saugokitės staigiai atidaromų automobilio durelių.
Nevežkite keleivių: dviratis skirtas važiuoti tik vienam žmogui.
Nelenkite didelių transporto priemonių dešine puse.
Pasirinkite saugų greitį, atsižvelgdami į aplinkos sąlygas, asmeninius važiavimo įgūdžius.
Nekelkite pavojaus pėstiesiems.
Atminkite, pėsčiųjų perėjos skirtos pėstiesiems saugiai pereiti gatvę.
ATMINKITE! Važiuojant miesto gatvėmis ir užmiesčio keliais, reikia laikytis Kelių eismo taisyklių. Dviračio vairuotojui leidžiama važiuoti keliu tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu. Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, iš abiejų šonų - oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų. Važiuodamas važiuojamąja dalimi, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale - raudonos šviesos žibintas. Rekomenduojama važiuoti su šalmu, turėti dviračio pirmosios pagalbos rinkinį, laikytis pirmosios pagalbos teikimo taisyklių.
Kaip išsirinkti elektrinį dviratį? TestED x eKaunas by Two Wheels Empire
tags: #dviratis #vaziavimas #nauda #diagrama