C6
Menu

Valdas Jušaitis: karinė mobilumo svarba ir ateitis

Karinio mobilumo tema Briuselyje ilgą laiką buvo traktuojama kaip techninė - siejama su transportu, leidimų išdavimu ar infrastruktūros standartais. Tačiau šiandien vis aiškiau suvokiama, kad kalbame ne vien apie procedūras. Šiame kontekste Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete neseniai pradėjome rengti nuomonę dėl Europos Komisijos pasiūlytų karinio mobilumo taisyklių. Nors jos vis dar svarstomos Europos Parlamente ir tarp ES valstybių narių ekspertų, pasiūlymas, panašu, sulaukia plataus palaikymo. Karinio mobilumo klausimas iš esmės paprastas: ar realios krizės ar konflikto atveju NATO ir ES pajėgos galės laiku pasiekti krizės apimtą regioną, pavyzdžiui, greitai būti permestos iš Vokietijos į Baltijos valstybes. Gyvenantiems rytiniame flange tai nėra teorinis klausimas. Jei atsakymas dėl karinio mobilumo greičio yra neigiamas, jokie gynybos planai ar politinės deklaracijos neturi realios reikšmės. Dar gerokai iki 2022 metais Rusijos pradėto plataus masto karo Ukrainoje, tuometinis JAV pajėgų Europoje vadas generolas Benas Hodgesas nuosekliai perspėjo, kad be galimybės greitai judėti per Europą Rytų Europą apginti būtų itin sudėtinga - Lietuvoje ir kitose „pafrontės“ valstybėse tiesiog pernelyg mažai „batų ant žemės“. Tuo metu ši kritika daug kam atrodė perdėta ar politiškai nepatogi. Per pastaruosius metus įvyko esminis lūžis. Karinis mobilumas ES politikoje nebelaikomas antraeiliu ar „techniniu“ klausimu - jis tapo vienu kertinių Europos saugumo ir gynybos darbotvarkės elementų. Tačiau pagrindinis iššūkis išlieka: politinė ambicija jau yra, o operacinė realybė dar atsilieka. Europos Komisijos pasiūlymai šiuo požiūriu juda teisinga kryptimi - siekiama pereiti nuo fragmentuotos valstybių narių koordinacijos prie sisteminio požiūrio, supaprastinti procedūras, standartizuoti leidimus ir užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami iš anksto, o ne prasidėjus krizei. Todėl būtina aiškiai įvardyti pagrindinę nuostatą: esminis karinio mobilumo tikslas yra leidimų išdavimo greitis, ypač artėjant krizei ir krizės metu. Pirmiausia karinis mobilumas reiškia finansavimą. Šiuo metu politinės ambicijos ir realūs finansiniai ištekliai akivaizdžiai nesutampa. Kariniam mobilumui skiriamos lėšos išlieka fragmentuotos ir pernelyg priklausomos nuo esamų ES finansavimo instrumentų. Mano įsitikinimu, būtina reikšmingai didinti „Europos infrastruktūros tinklų priemonės” (angliškai „Connecting Europe Facility”) transporto biudžetą ir aiškiai rezervuoti reikšmingą jo dalį kariniam mobilumui. Ne mažiau svarbu, kad naujoje ES daugiametėje finansinėje perspektyvoje 2028-2034 metais atsirastų aiškiai įvardytas, dedikuotas finansavimas kariniam mobilumui. Antra, ES ir NATO santykis turi tapti ne tik koordinacinis, bet ir operacinis. Pastiprinimas bus NATO, bet judėjimas vyks per ES sistemas. Jei šios dvi logikos nesusijungia, lieka spragos, kurios krizės metu tampa kritinės. Trečia, procedūros turi iš esmės artėti prie tikro „karinio Šengeno“. Nepaisant pažangos, judėjimą vis dar lėtina skirtingos nacionalinės taisyklės, muitinės procedūros, pavojingų krovinių reglamentai ir leidimų formatai. Ketvirta, karinis mobilumas negali būti suvokiamas tik kaip kariuomenės užduotis. Be leidimų antrasis kritinis prioritetas yra logistika. Tai viena iš sričių, kur būtinas glaudus kariškių ir civilių - inžinierių, logistikos specialistų, infrastruktūros operatorių, savivaldybių, policijos ir muitinių - bendradarbiavimas. Galiausiai būtinas aiškesnis regioninis fokusas. ES politika per dažnai kuriama „vidutinei valstybei“, tačiau karinio mobilumo realybė tokia nėra. Rytinis flangas - Baltijos šalys, Lenkija, Suomija ar Rumunija - yra visos sistemos patikrinimo taškas. Ypač tai pasakytina apie Suvalkų koridorių - vienintelę sausumos jungtį tarp Baltijos šalių ir likusios ES ir NATO teritorijos. Apibendrinant galima pasakyti paprastai: Europos Komisija pasirinko teisingą kryptį, tačiau dabar reikia politinės drąsos ją įgyvendinti iki galo. Europa turi pereiti nuo procedūrų prie realių pajėgumų, nuo koordinacijos prie tikros integracijos ir nuo abstrakčių taisyklių prie regioninių sprendimų. Lietuvai ir visam rytiniam flangui karinis mobilumas nėra teorinė diskusija ar ES politikos eksperimentas.

Tuo tarpu asmeninėje plotmėje, svarbu aptarti ir kitus aspektus, pavyzdžiui, darbuotojų atsakomybę ir profesionalumą. Vienas atvejis, kai darbuotojas Vladimiras Osipovas buvo atleistas, iliustruoja svarbius klausimus. Jam buvo reguliariai mokama alga prieš sutartyje nustatytą terminą. Tačiau nuolat kildavo problemų su Vladimiru, ir buvo rizika jį siųsti į reisą, nes jis mažai suprato iš automobilio, neretai buvo pagaunamas meluojant, ir tikrai nebuvo stropus. Jis buvo atleistas iš darbo 2013 m. spalio 1 d.

Pirmasis reisas, kurį turėjo atlikti Vladimiras, buvo Latvija - Prancūzija - Latvija, naudojant 2006 m. SCANIA R 420 sunkvežimį. Latvijoje Vladimiras įkrovė krovinius, važiavo keltu (LV-DE), o Travemiundėje, iš karto nuvažiavęs nuo kelto, jis paskambino įmonės mechanikui, bandydamas įtikinti, kad vairaračio traukė savaime sulinko ir jis negali tęsti kelionės. Travemiundės servise už remontą buvo sumokėta 600 EUR, be to, automobilis dvi dienas stovėjo nenaudojamas. Grįžus į Latviją, buvo konstatuota, kad priekinės padangos buvo beveik visiškai nusidėvėjusios (kurias, žinoma, reikėjo pakeisti), taip pat buvo nustatytas vienos priekinės padangos suvedimo defektas. Buvo padaryta išvada, kad Vladimiras Latvijoje ant kažko užvažiavo, vairaračio traukė sulinko, tačiau jis niekam nieko nesakęs tęsė kelionę iki Liepojos kelto, dėl ko nusidėvėjo priekinės padangos (kurios, nors ir buvo naujos, buvo pakeistos prieš du mėnesius), įvažiavo į keltą, o nuvažiavęs nuo jo Vokietijoje, Travemiundėje, paskambino mechanikui ir pasakė, kad vairaračio traukė sulinko ir jis negali tęsti kelionės.

Antrasis incidentas įvyko Prancūzijoje, atliekant kompresoriaus tarpiklio keitimą. Buvo išpilta aušinimo skysčio, neįpilta atgal, nuvažiavus nedidelį atstumą, jis paskambino įmonės mechanikui paklausti, kodėl variklis kaista. Mechanikas jo paklausė: "Ar įpylei aušinimo skysčio?", į ką Vladimiras atsakė: "Ne, kam?". Deja, variklis buvo taip perkaitęs, kad reikėjo atlikti remonto darbus, kurių vertė apie 2000 LVL (apie 2846 EUR).

Po atleidimo iš darbo Vladimiras kreipėsi į visas įmanomas institucijas, kur jam labai padėjo jo žmona, lietuvė, apkalbėdamas įmonę be jokių sąžinės priekaištų. Kitiems transporto įmonių vadovams primygtinai rekomenduojama nepriimti į darbą V. Osipovo.

Transporto priemonės ir keliai

Šis atvejis pabrėžia, kaip svarbu darbuotojų atranka ir mokymai, ypač transporto sektoriuje, kur klaidos gali turėti rimtų finansinių ir saugumo pasekmių. Taip pat svarbu, kad darbuotojai būtų sąžiningi ir atsakingi, prisiimdami atsakomybę už savo veiksmus.

VDU studijos ir karjera

"Niekada nesvajojau mokytojauti. Manau, pirmiausia tai lėmė aplinkybės, kai mokykloje pradėjau dirbti popietinės grupės mokytoju. Vėliau ėmiau vesti teatro būrelį, o galiausiai, mokyklos direktoriui pasiūlius, tapau tikybos mokytoju. Gerai pagalvojus, sakyčiau, kad tai - pašaukimas."

Tai du atskiri pasauliai - du pašaukimai, kurie vienas kitam netrukdo. "Aš augau tiek gyvenamojo rajono, tiek bažnytinėje aplinkoje. Vadinasi, abi jos turėjo įtakos mano kaip asmenybės formavimuisi."

Pradėkime nuo to, kad yra teorija, jog ir pats Jėzus juokavo. Justinas pasakoja, kad iš užsienio komikų jam labiausiai patinka Tomas Segura, Gabrielius Iglesias ir Trevoras Noahas. "Lietuvoje irgi yra daug puikių kolegų - pavyzdžiui, Mantas Katleris, Evaldas Jasaitis, Mantas Grimalis." Praverčia: žinios apie religiją Justinui padeda ir rengiant programas savo stand-up pasirodymams.

Vėliau VDU vaikinas pasirinko Katalikų teologijos bakalauro ir Pedagogikos studijų programas. Teologijos studijos jam, kaip tikinčiam žmogui, atrodė puiki galimybė gauti ne tik dvasinių, bet ir mokslinių šios srities žinių. "Neturėjau specifinių lūkesčių, šios studijos siejosi su noru įgyti išsilavinimą ir būti mokytoju. Šiuos tikslus pasiekiau, tad planas pavyko. Kalbant apie teologiją, manau, kad esminis dalykas šiose studijose yra ne kitoks Dievo suvokimas, bet skirtingi požiūriai į Jį. Kiekvieno dėstytojo individualus žvilgsnis, disciplinų įvairovė gerokai praplėtė mąstymą", - pažymi Justinas, išskirdamas dr. Andrių Narbekovą, a. a. dr. Vladą Mackelą, dr. Vėliau Justinas VDU baigė ir istorijos magistrantūros studijas. "Istorijos studijos leido išgyventi akademinį džiaugsmą diskutuoti, tobulėti, nagrinėti įvairias temas. Yra teorija, kad ir pats Jėzus juokavo. "Šis universitetas siūlo milžiniškas galimybes, leidžiančias atliepti savo akademinius poreikius. Patiko studijų lankstumas: galimybė plačiau pažiūrėti į studijas išties praverčia. Pavyzdžiui, vieną semestrą studijavau ir aktorinį meistriškumą, turėjau ir fantastiškas Lietuvos istorijos tapsmo paskaitas.

Dalydamasis patarimais dabartiniams dvyliktokams, J. "Neleiskite, kad kiti už jus spręstų, ką studijuoti. Tai jūsų gyvenimas, todėl siekit to, ko trokštat. Antra, nebijokit keisti studijų - duokit sau metus."

Verslo ir ekonomikos apžvalga

Šis skyrius pateikia informaciją apie įvairias Lietuvos įmones, jų veiklą, planuojamus ir faktinius pardavimus bei pelną. Lentelėje pateikiami duomenys apie tokias įmones kaip Mažeikių nafta, AB, GNT Lietuva, UAB, Vilniaus Vingis, AB, ir daugelis kitų. Tai leidžia susidaryti vaizdą apie Lietuvos verslo aplinką tam tikru laikotarpiu.

Bendrovė Pagrindinė veikla Planuojami pardavimai ir paslaugos 2002 m., tūkst. Lt Pardavimai ir paslaugos 2002 I-III ketv., tūkst. Lt Pardavimai ir paslaugos 2001 I-III ketv., tūkst. Lt Pelnas prieš apmokestinimą 2002 I-III ketv., tūkst. Lt Pelnas prieš apmokestinimą 2001 I-III ketv., tūkst. Lt Pardavimai ir paslaugos 2001 m., tūkst. Lt Darbuotojų skaičius 2002.09.30 Darbuotojų skaičius 2001 m.
Mažeikių nafta, AB Naftos perdirbimas, transportavimas, prekyba n.d. 3.394.003 4.216.950 -174.834 -162.267 5.341.482 3.573 3.419
GNT Lietuva, UAB Informacinės technologijos n.d. 150.000 112.000 n.d. n.d. 187.000 73 58
Vilniaus Vingis, AB Mašinų ir prietaisų gamyba 19* 152.000 114.850 98.773 12.756 6.591 137.652 2.109 2.109

Taip pat pateikiami duomenys apie įmonių adresus, telefonus, elektroninius paštus ir interneto svetaines, vadovų pavardes. Ši informacija gali būti naudinga verslo analizei ir verslo partnerių paieškai.

Lietuvos verslo įmonių struktūra

Tekste taip pat minimi įvairūs visuomenės veikėjai, politikai ir kultūros atstovai, tarp jų ir Valdas Adamkus, tuometinis Lietuvos prezidentas. Minimas jo susitikimas su muzikantais, vežusiais cigarus, ir netikėta reakcija iš Prezidentūros pusės, sukėlusi "gerą kišą".

Straipsnyje taip pat aptariama partizanų kova ir Juozo Lukšos-Daumanto, kaip vieno žymiausių laisvės kovotojų, vaidmuo. Jo knyga "Partizanai už geležinės uždangos" yra minima kaip svarbus istorinis dokumentas.

Be to, minimi įvairūs kultūriniai renginiai ir asmenybės, tokios kaip grupė "Gin'Gas", fotografas Eugenijus Barzdžius, bei filosofinės ir religinės temos, nagrinėjamos VDU studijų kontekste.

Lietuvos partizanų istorija

Kalbant apie socialinio draudimo sistemą JAV, straipsnyje minima, kad daugelis lietuvių stebėjosi šios sistemos tvarkymu, ypač nemokamo gydymo paramos nebuvimu ir mažomis pensijomis. Tai atspindi kultūrinius skirtumus ir adaptacijos sunkumus emigrantams.

Taip pat aptariama genocido tema ir jo suvokimo sudėtingumas. Pabrėžiama, kad genocido minėjimas dažnai persmelktas gedulo dvasia, o ne suvokimu apie jo prevenciją. Tai rodo, kad tautos atmintis ir jos interpretacija yra svarbūs veiksniai.

Straipsnyje minima ir politinė veikla, pavyzdžiui, JAV LB III-iosios Tarybos sprendimas siekti JAV prezidento J. F. Kennedy audiencijos, kuri sukėlė įvairių reakcijų.

Minima ir profesoriaus Jono Griniaus 60-ties metų sukaktis, pabrėžiant jo intelektualinį indėlį ir akademinę karjerą. Jo gyvenimo kelias, nuo skurdžių sąlygų iki aukštųjų mokslų Lietuvoje ir Prancūzijoje, iliustruoja darbštumo ir talento svarbą.

Taip pat aptariama Kristaus simbolio prasmė Aleksandro Bloko poezijoje, nagrinėjant jo kūrybos raidą ir filosofines pažiūras. Tai atskleidžia literatūros ir meno ryšį su platesniais kultūriniais ir istoriniais kontekstais.

Straipsnyje minimas Lietuvos generalinio konsulo Čikagoje dr. Petro Daužvardžio pagerbimas už jo ilgametį darbą. Tai rodo svarbą, teikiama diplomatiniams santykiams ir bendruomenės veiklai.

Taip pat aptariami administraciniai pakeitimai, pavyzdžiui, "Į Laisvę" žurnalo administratoriaus pasikeitimas ir naujas administracijos adresas. Tai rodo žurnalo veiklos tęstinumą ir organizacinius pokyčius.

Apibendrinant, straipsnyje nagrinėjamos įvairios temos, nuo politikos ir ekonomikos iki kultūros ir asmeninių patirčių, atspindinčios sudėtingą ir daugiasluoksnę Lietuvos visuomenę.

tags: #valdas #jusaitis #navigacija