Nors prieš keletą dešimtmečių dyzeliniai automobiliai buvo laikomi ateities transporto priemone, dabar jų ateitis tampa vis miglotesnė. Dėl griežtėjančių aplinkosaugos normų, didėjančio susirūpinimo dėl vietinės taršos ir spartaus elektromobilių vystymosi, dyzelinių automobilių populiarumas Europoje ir visame pasaulyje nuosekliai mažėja. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kodėl taip nutiko, kokie pokyčiai vyksta automobilių rinkoje ir kokia ateitis laukia dyzelinių automobilių.
Dyzelino kilimas ir kritimas
Anksčiau dyzeliniai automobiliai buvo vertinami dėl savo ekonomiškumo ir ilgaamžiškumo. Valstybėse, kuriose automobilių mokesčiai skaičiuojami pagal CO2 emisijas, dyzelinių automobilių vairuotojai dažnai mokėjo mažesnius mokesčius. Pavyzdžiui, 60 kW „Volkswagen Polo“ su 1,6 litrų dyzeliniu varikliu į aplinką išmeta 97 CO2 gramus kiekvienam kilometrui, tuo tarpu tas pats automobilis su 1,0 litro benzininiu varikliu, išvystančiu 49 kW, išmeta 108 g/km. Dyzelinis „Polo“ buvo ir yra kur kas greitesnis, sunaudoja mažiau degalų, o kainuoja panašiai.
Tačiau situacija pradėjo keistis. Griežtėjantys emisijų standartai privertė gamintojus mažinti vidaus degimo variklių tūrį ir montuoti didesnes turbinas. Tuo pat metu elektromobiliai sparčiai judėjo pirmyn, o daugelis žmonių svajonių automobiliu įvardija „Tesla“.
Dyzelinių automobilių diskriminacija: NOx emisijos ir vietinė tarša
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl dyzeliniai automobiliai susiduria su apribojimais, yra jų išmetami azoto oksidai (NOx). Tai įvairūs azoto junginiai, kurių dyzeliniai varikliai išmeta žymiai daugiau nei benzininiai. Manoma, kad NOx yra kancerogenas ir smogo sudedamoji dalis. Nepaisant pažangių technologijų, tokių kaip išmetamųjų dujų recirkuliacija, „AdBlue“ sistemos ir katalizatoriai, dyzeliniai automobiliai vis tiek sukelia didesnę vietinę taršą.
Automobilių tarša sudaro apie 40 % visų pasaulio transporto CO2 emisijų. Šį skaičių siekiama sumažinti, todėl ateityje politikai svarsto ir absoliučius automobilių su vidaus degimo varikliais draudimus. Tačiau „mąstyk globaliai, veik lokaliai“ principas verčia pradėti nuo mažesnio mastelio, o miestų orą labiau teršia būtent dyzeliniai automobiliai.
Ribojimai ir draudimai visame pasaulyje
Daugelis pasaulio miestų jau įvedė ar planuoja įvesti apribojimus dyzeliniams automobiliams. Hamburgo miestas dvejose svarbiose gatvėse uždraudė senesnių dyzelinių automobilių eismą, neatitinkančių „Euro 6“ standarto. Tokie sprendimai priimti ir kituose miestuose, pavyzdžiui, Tokijuje dar 2003 metais įsigaliojo itin griežti reikalavimai dyzelinėms transporto priemonėms, paremti kietųjų dalelių skaičiumi.
Madridas, Paryžius ir Briuselis pasiekė griežtesnius tarptautinius reikalavimus emisijoms ir galės taikyti ribojimus automobiliams, neatitinkantiems pirminių „Euro 6d TEMP“ reikalavimų. Roma ketina pradėti drausti dyzelinius automobilius nuo 2024-ųjų, Atėnai - nuo 2025-ųjų, Paryžius - taip pat maždaug tuo metu. Kiti Vokietijos miestai taip pat prisijungs prie Hamburgo.
Gamintojų reakcija: atsisakymas nuo dyzelio
Daugelis automobilių gamintojų jau paskelbė apie dyzelinių modelių atsisakymą Europoje. Artimiausiu metu Senajame žemyne nebeliks naujų dyzelinių „Suzuki“, „Mitsubishi“, „Nissan“, „Toyota“, „KIA“, „Porsche“, „Bentley“ ir kitų markių automobilių. „Fiat“ grupės markės nustos siūlyti dyzelius Europoje nuo 2022 metų, o PAS grupė (Peugeot, Opel, Citroën) stabdo naujų dyzelinių automobilių kūrimą. „Subaru“ darys tą patį, bet palaipsniui. Kiti gamintojai, kaip „Audi“ ir „Volkswagen“, nors ir išlaikys dyzelinius automobilius gamose, mažins jų dalį, stiprindami elektromobilių divizijas. „Mercedes-Benz“ taip pat nebemato dyzelinių automobilių ateities, tačiau orientuojasi į efektyvias hibridines ir elektrines sistemas.
Dyzelinių automobilių ateitis Lietuvoje
Lietuvoje situacija šiek tiek kitokia. Iš daugiau nei 1,3 milijonų registruotų automobilių beveik milijonas yra dyzeliniai. Tai reiškia, kad dyzelinių automobilių ribojimai Lietuvos gyventojams būtų itin skaudūs. Nors kalbos apie automobilių mokesčius ar draudimus skamba dažnai, konkrečių veiksmų kol kas imtasi nedaug. Svarstoma apmokestinti itin taršius automobilius, kurių CO2 tarša siekia daugiau nei 200-210 g/km, o tai paliestų daugumą dyzelinių automobilių.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovai skeptiškai vertina pasiūlymą riboti dyzelinių automobilių eismą, argumentuodami, kad tai diskriminacija pagal degalų rūšį, o ne taršą. Jie siūlo orientuotis į taršos pažymėjimus, kaip Vokietijoje, kur automobiliai vertinami individualiai pagal taršos kategoriją.
Vidaus degimo variklių pabaiga
Svarbu suprasti, kad judėjimas yra nukreiptas ne tik prieš dyzelinius automobilius, bet prieš vidaus degimo variklį apskritai. ES oficialiai nustatė, kad 2035-ieji metai bus metai, kai nebebus parduodami nauji benzininiai ir dyzeliniai automobiliai. Šio draudimo tikslas - sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir paspartinti perėjimą prie elektromobilių. Tai taikoma ir hibridiniams automobiliams.
Nors naudotų automobilių rinka išliks stipri ir po 2035 m., gamintojai ir prekybininkai turi ruoštis pokyčiams. Tikimasi, kad vidaus degimo varikliai ilgiau išliks populiarūs Rytų ir Pietų Europoje dėl mažiau išvystytos įkrovimo infrastruktūros ir atsargesnio požiūrio į kainas.
Apibendrinant, dyzelinių automobilių era baigiasi. Nors jie vis dar gali būti ekonomiškas pasirinkimas tam tikromis sąlygomis, bendros tendencijos rodo jų pamažu išnykimą iš automobilių rinkos. Ateitis priklauso elektromobiliams ir, galbūt, pažangioms hibridinėms technologijoms.
tags: #dyzeliniai #automobiliai #turi #ateity