C6
Menu

Dyzelinis automobilis ryja tepalus: priežastys ir sprendimai

Dyzeliniai automobiliai yra vieni iš populiariausių transporto priemonių dėl savo ekonomiškumo ir ilgaamžiškumo. Tačiau, kaip ir bet kuris kitas mechanizmas, dyzeliniai varikliai reikalauja tinkamos priežiūros, kad išlaikytų optimalų veikimą. Viena iš svarbiausių priežiūros dalių yra tinkamų tepalų naudojimas, nes jie atlieka esminį vaidmenį mažinant trintį tarp judančių variklio dalių ir apsaugo jas nuo susidėvėjimo. Pernelyg didelis dyzelinio variklio tepalų naudojimas gali signalizuoti apie problemas, kurios gali turėti neigiamą poveikį variklio veikimui ir tarnavimo trukmei.

Yra keletas pagrindinių priežasčių, kodėl dyzeliniai automobiliai gali pernelyg dažnai naudoti tepalus. Viena iš tokių priežasčių - netinkamas tepalo tipas arba kokybė. Jei naudojamas nekokybiškas arba ne pagal gamintojo rekomendacijas parinktas tepalas, jis gali greitai prarasti savo savybes ir reikalauti dažnesnio keitimo. Taip pat, dėvėti arba sugedę variklio komponentai, tokie kaip žiedai, tarpinė vožtuvų danga ar kiti nusidėvėjimai, gali lemti tai, kad tepalas patenka ten, kur neturėtų. Neteisingas variklio darbas, pavyzdžiui, blogai sureguliuota degalų įpurškimo ar uždegimo sistema, gali lemti didesnį tepalo vartojimą. Be to, tepalo nutekėjimas, atsiradęs dėl susidėvėjusių sandariklių ar tarpinių, yra dažna problema.

Dažnos dyzelinių automobilių problemos, susijusios su tepalų naudojimu

Dėl tokio įsitikinimo gali būti padaryta žala nebegali būti daroma žala ne tik jūsų automobilio varikliui, bet ir jūsų biudžetui. Sportiniuose automobiliuose alyvos sąnaudas lemia tai, kad jų variklių komponentai sąmoningai sumontuoti nestandartiniai. Miesto gatvėmis važinėjant trumpas kelio atkarpas, variklis nuolat būna nepakankamai įšilęs. Kita vertus, ilgą laiką važinėjant dideliu greičiu, variklio cilindras yra nuolatos veikiamas didelio slėgio, todėl tai irgi prisideda prie greitesnio alyvos išeikvojimo.

Pradėkime nuo netipiškos konstrukcijos „Wankel“ variklio. „Mazda“ ilgus metus tobulino rotorinio variklio su besisukančiais stūmokliais koncepciją. Įdomu tai, kad šis Japonijos automobilių gamintojas pirmąjį tokio tipo variklį sukūrė licenciją įsigijęs iš bendrovės NSU. Paskutinioji japoniška šio variklio versija buvo įmontuota „Mazda“ RX8 modelyje, kurio gamyba buvo nutraukta 2012 m. Šio variklio veikimo charakteristikos buvo išties įspūdingos: 1,3 l darbinio tūrio variklio galia siekė 231 AG. Deja, pagrindinė konstrukcinė šio motoro problema - aplink cilindrą besisukančio stūmoklio sandarumas.

Automobilių gamybos koncernas „Nissan“ į savo gaminamus „Primiera“ ir „Almera“ modelius montavo 1,5 ir 1,8 l 16V variklius, kurie turėjo gamyklinį stūmoklių žiedų broką. Įdomu pažymėti tai, kad net ir mechaninė intervencija bei remontas dažnu atveju nedavė lauktų rezultatų. Netgi „Toyota“, pelniusi patikimos automobilių gamintojos reputaciją, buvo sukūrusi seriją 1,6 ir 1,8 l Vti variklių, kurie, nuvažiavus tūkstantį kilometrų, galėjo sudeginti daugiau nei 1 litrą tepalų.

Kitas populiarus alyvą „valgantis“ variklis - „Fiat“ pagamintas 1,3 l „MultiJet/CDTi“ dyzelinis variklis ir 1,4 l FIRE benzininis variklis. Šie varikliai vairuotojų ir mechanikų vertinami dėl mažo gedimų skaičiaus, kokybiško veikimo ir mažų degalų sąnaudų. Deja, šių variklių alyvos lygį tenka tikrinti mažiausiai kas 1000 km. Tai galioja ir naujiems gamykliniams modeliams. Dar vienas „Fiat“ sukurtas alyvą „ryjantis“ variklis - „Alfa Romeo 156“ modelyje įmontuotas natūralaus aspiravimo 2,0 l benzininis JTS variklis. Šis agregatas pasižymėjo tiesioginio įpurškimo sistema, kuri itin pagerino variklio parametrus. Nauji šio italų gamintojo varikliai spontaniškai reagavo į greičio pedalo paspaudimus, išsiskyrė įspūdinga dinamika, lankstumu ir gana mažomis degalų sąnaudomis. Tačiau tiesioginė įpurškimo sistema neigiamai veikė cilindro paviršiaus tepimą, ir dėl šios priežasties 100 tūkst. km ridos nepasiekusiam automobiliui kartais prireikdavo kapitalinio variklio remonto.

Vokiečių automobilių gamintojams irgi teko susidurti su panašiomis problemomis. Garsiosios pirminės TSI serijos varikliai pasižymėjo įspūdingais parametrais, bet netrukus išaiškėjo, kad šiuose agregatuose buvo tokių rimtų konstrukcinių defektų kaip trūkinėjantys blokai, byrantys (tiesiogine to žodžio prasme) vožtuvai ir gamyklinis žiedų brokas. Kitas su šia problema susidūręs Vokietijos automobilių gamintojas - koncernas „Opel“. Jo pagaminti „EcoTec“ serijos 1,6 ir 1,8 l varikliai išsiskiria itin didelėmis tepalų sąnaudomis. Prancūzijos gamintojo PSA 1,8 XU varikliai taip pat turėjo panašių problemų - dėl brokuotų žiedų ir vožtuvų tarpinių pratekėdavo alyva. Dėl šios priežasties „Peugeot“ greitai priėmė sprendimą šį variklį modifikuoti. Dar vienas daugybę apdovanojimų pelnęs ir vairuotojų pagyrų sulaukęs agregatas - PSA ir BMW gamintojų modeliuose montuotas THP 1,6 l variklis.

Aptarti pavyzdžiai aiškiai parodo, kad alyvos „rijimo“ problema yra būdinga dideliam skaičiui automobilių markių ir modelių. Šiuo atveju nėra svarbi kilmės šalis, automobilio amžius ar rida.

Schemą, kaip alyva patenka į tepalą dyzeliniame variklyje

Dyzelino patekimas į tepalą: priežastys ir pasekmės

Viena iš rimčiausių problemų, su kuria gali susidurti dyzelinių automobilių savininkai, yra dyzelino patekimas į tepalą. Tai gali įvykti dėl kelių priežasčių. Viena jų - netinkamai veikiantys purkštukai. Jei purkštukai yra kiauri ar netinkamai veikia, jie gali į cilindrą įpurkšti per daug degalų, kurie vėliau, nesudegę, patenka į karterį ir sumaišo su tepalu. Kitas galimas scenarijus - nesandarios tarpinės tarp purkštukų ir cilindro galvutės. Jei šios tarpinės susidėvi, dyzelinas gali prasiskverbti tiesiai į tepalo kanalus.

Taip pat, dyzelino patekimas į tepalą gali būti susijęs su DPF (dyzelino kietųjų dalelių filtro) regeneracijos procesu. Vykstant regeneracijai, variklio valdymo blokas nustato tokį darbo režimą, kad įvyktų papildomas degalų įpurškimas išmetimo fazės metu. Šis papildomas kuras, patekęs į išmetimo sistemą, padeda sudeginti suodžius. Tačiau dalis degalų gali nesudegti ir per suspaudimo fazę garų pavidalu patekti į karterį. Nors nedidelis kiekis degalų garų patekimas į karterį yra normalus ir jie per alyvos alyvos išleidimo angą patenka į degimo kamerą, tačiau per dažna ar neefektyvi regeneracija gali lemti didesnį dyzelino kiekį tepale. Tai ypač aktualu, jei automobilis dažnai eksploatuojamas trumpais atstumais, kai variklis nespėja pilnai įšilti ir regeneracijos procesas negali būti užbaigtas.

Pagrindinė problema, kai dyzelinas patenka į tepalą, yra ta, kad jis sumažina tepalo klampumą ir tepimo savybes. Tepalas, sumaišytas su dyzelinu, nebeatlieka savo pagrindinės funkcijos - tinkamai tepti ir aušinti judančias variklio dalis. Tai gali sukelti spartesnį komponentų susidėvėjimą, įbrėžimus ant cilindrų sienelių, stūmoklių žiedų ir netgi turbokompresoriaus gedimą, nes tepalas nebegali tinkamai atvėsinti karštų turbinos dalių. Blogiausia pasekmė - variklio užlinkimas dėl nepakankamo sutepimo.

Kaip mums, vairuotojams, reiktų šiuo atveju elgtis? Atsakymas paprastas - tikrinkite! Kaskart pildydami baką arba nuvažiavę 1000 km, turėtume išsitraukti alyvos lygio matuoklį ir patikrinti alyvos lygį. AutoDNA yra pirmaujanti internetinių transporto priemonių istorijos patikrų tiekėja. Pagal VIN numerį prieš pirkdami autoDNA patikrinsite automobilio istoriją.

Infografika apie dyzelino ir tepalo maišymosi pasekmes automobiliui

Kaip pastebėti ir išvengti problemų?

Tepalo sąnaudos gali pakilti dėl automobilio sistemoje padidėjusio slėgio, o šį sukelti netinkamas, per daug klampus tepalas. Alyvos išleidimo kaištis, alyvos filtras, pažeistas tepalų karteris, pažeisti stūmoklio žiedai, tarpinės ir sandarikliai - visos šios dalys gali lemti alyvos nuotėkį ar per didelį jos sunaudojimą. Tarpinės ir sandarikliai, paprastai gaminami iš gumos, laikui bėgant praranda savo savybes ir tampa mažiau elastingi. Alyvos filtras, jei laiku nekeičiamas, taip pat gali sukelti nuotėkio problemas. Nepamirškite, jog norint išvengti transporto priemonės problemų, alyvos filtrą reikėtų keisti kas 10-30 tūkst. kilometrų.

Reguliarus tepalo lygio tikrinimas yra vienas iš paprasčiausių būdų pastebėti galimus variklio defektus. Nuolat sekdami tepalo lygį, galite laiku pastebėti jo per greitą mažėjimą. Visada rinkitės tepalus, kurie atitinka jūsų automobilio gamintojo rekomendacijas. Įsitikinkite, kad klampumas, sudėtis ir kokybės klasifikacijos (tokios kaip API arba ACEA) atitinka reikalingus standartus. Neignoruokite periodinės automobilio techninės apžiūros. Tai puiki proga specialistams įvertinti bendrą automobilio būklę ir pastebėti dėvėjimo sukeltas problemas. Neignoruokite net ir mažiausių tepalo dėmių po mašina ar variklio skyriuje. Jei patys negalite nustatyti padidėjusio tepalo naudojimo priežasties, nesidrovėkite kreiptis į kvalifikuotus specialistus.

Kaip savarankiškai patikrinti antifryzo klampumą ir kokybę | AUTODOC

Jei jūsų dyzelinis automobilis „ryja“ tepalus arba pastebite, kad dyzelinas patenka į tepalą, nedvejokite ir susisiekite su daugiau nei 20 metų darbo patirtį turinčia DIZRIDA automobilių serviso komanda! Susisiekite ČIA nurodytais mūsų kontaktais arba atvykite į DIZRIDA dyzelinių automobilių servisą, adresu Taikos pr. 104, Kaunas.

tags: #dyzelis #atsiranda #tepale