Spalio 1 d. spektaklio veiksmas sukasi apie du personažus, pasirinkusius vienatvę. Jaunas, nepripažintas rašytojas, atsiribojęs nuo socialinio bendravimo, bando sukurti genialų kūrinį - "epą, šlovinantį jo praeitį". Uždaroje pagrindinio veikėjo aplinkoje sukasi tik ateities vizijomis gyvenanti, jį mylinti moteris.
Šie veikėjai išgyvena dramatišką meilės trikampį. Jų gyvenimas realybėje, čia ir dabar, tėra tyla ir egzistencinis liūdesys, bet savo iliuzijose jie patiria pilnatvę. Spektaklyje keliami klausimai: kas yra kūryba? Kokia yra jos kaina? Ar ji apskritai egzistuoja? Apie spektaklio trukmę: sceninis laikas atitinka žiūrovo laiką, vadinasi, laiko yra tiek, kiek jo iš tikrųjų reikia.
Spalio 2 d. pagrindinį veikėją Benjaminą vaidina Oskaro Koršunovo studentas Kęstutis Cicėnas, biologijos mokytoją Eriką Rot - LNDT aktorė Monika Vaičiulytė. „Kankinio“ centre - paauglys Benjaminas, kurį augina vieniša motina. Pradėjęs skaityti Bibliją, moksleivis čia ne tik randa visus atsakymus į jam rūpimus klausimus - Šventąjį Raštą jis paverčia aplinkinių kankinimo priemone, nes manosi vienintelis žinąs, kas gerai, o kas blogai.
Į motinos ir mokytojų pastabas jis atsakinėja žodžiais iš evangelijų, o menkas mokykloje dėstančio pastoriaus autoritetas ir keista mokyklos direktoriaus pozicija konflikto neišsprendžia. Benjaminui iššūkį meta tik jo biologijos mokytoja. Pati pradėjusi gilintis į Bibliją, ji sulaukia žiauraus mokinio keršto... Pastaraisiais metais „Kankinys“ statomas įvairiuose Europos teatruose. Spektaklio „Kankinys“ premjera LNDT Mažojoje salėje - 2015 m. Spektaklio trukmė: 1 val. 45 min.
Spalio 3 d. Keistuolių teatre Carlo Gozzi „Karalius Elnias" (rež. 2000-2010 m.), Šiaulių dramos teatre Carlo Gozzi „Princesė Turandot" (rež. 2006-2014 m.), Teatro laboratorijoje „Atviras ratas" Carlo Gozzi „Meilė trims apelsinams" (rež. 2013-dabar). Ši teatrinė pasaka, kurią radau neapoliečių rinkinyje „Il cunto degli cunti", perrašyta pagal senosios tragedijos formą, įtraukiant mano linksmas, talentingas kaukes, kurias norėjau išsaugoti žmonių, susirgusių melancholija, labui, padarė didžiulį stebuklą. Scenoje: Dalius Skamarakas, Judita Urnikytė, Vaidotas Žitkus, Mantas Zemleckas, Benita Vasauskaitė, Danas Kamarauskas, Justas Tertelis, Jonas Šarkus ir kiti. Trukmė: 2 val.
Spalio 4 d. Teatro kūrybinė grupė nusprendė ateinančius metus paskirti gastrolėms po Lietuvą, aplankant brangias vietas, kur gimė, augo, baigė mokyklą. Teatro vadovės Reditos Dominaitytės komentaras: „Esame paskendę buityje, stokojame dėmesio ir laiko savo brangiausiems žmonėms - tėvams, giminaičiams, buvusiems klasės ir kiemo draugams, pedagogams. Supratome, kad prasmingesnės dovanos, kaip spektaklis, negalime Jiems padovanoti. Tai prabėgusių metų kūrybinis lobis“. Belieka priminti, jog 2015 m. yra 125-osios Jurgio Savickio gimimo metinės. „Knygos teatro“ spektaklis „Prabangos“ 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo pristatytas Vilniaus miesto rotušėje. Spektaklis „Prabangos“ yra pastatytas pagal Jurgio Savickio noveles „Palikimas“, „Ponia Janina Sudocholskienė“ ir „Prabangos“. „Knygos teatro“ kūrybinė komanda siekdama išsaugoti šį kultūrinį palikimą, viešinti rašytojo ir nusipelniusio Lietuvai literato vardą, nusprendė spektaklį parodyti plačiajai visuomenės daliai ir vežti spektaklį į Lietuvos regionus. Trukmė: 1 val. 20 min.
Spalio 5 d. 15 val. Naisių vasaros teatro spektaklis „Locna laimė“. Tai dviejų dalių spektaklis, pastatytas remiantis Žemaitės biografija ir kūryba. Dviejų dalių spektaklis, remiantis Žemaitės biografija ir kūryba. Trukmė: 3 val.
Spalio 6 d. Pagal F. Pjesės autorius Falkas Richteris - vienas svarbiausių savo kartos teatro rašytojų Vokietijoje, jo kūryba žinoma ir vertinama visoje Europoje. Savo pjesėse jis analizuoja fizinę ir psichinę individo būklę bei bendrą politinę situaciją šiuolaikinėje Vakarų kultūroje. F. Richteris rašo apie ekonominio pasaulio elitą, jam priklausančių žmonių mąstymo ir veiklos būdą, šių žmonių veiklos pasekmes. Jam rūpi efektyvumo ir ekonominio augimo ideologijos, jų įtaka paprastų žmonių gyvenimui. F. Richterio tekstai yra išgyventi ir apmąstyti, veikia kaip realybė ir kinas tuo pačiu metu, gali būti laikomi ir politika, ir poezija. Kurdamas pjesę dramaturgas naudojosi apie 100 valandų dokumentine medžiaga, stebėdamas veikiančius verslo konsultantus.
„Po ledu“ vaizduojamo pasaulio centras - konferencijų salė. Čia nėra meilės, visiems rūpi tik produktyvumas. Pagrindinis veikėjas, verslo konsultantas Paulius Niekas, visada jaučiasi kitų spaudžiamas. Šeimos ir kolegų lūkesčiai P. Nieką nuolat verčia jaustis lyg spąstuose. Žingsnis po žingsnio pjesėje išklojamas P. Nieko gyvenimas, kuriame jo darbovietė yra svarbiausia, o asmeninė tapatybė nyksta, nes P. Nieko nuolat reikalaujama būti efektyviu ir prisitaikyti. Ar tokiomis sąlygomis įmanoma pusiausvyra tarp asmenybės ir organizacijos / visuomenės poreikių? Artūras Areima: „Vakarietiškos kultūros žmonės sugeba labai gerai veikti savo profesinėje srityje, bet patekę į neįprastą kasdienę situaciją gali visiškai pasimesti. Žmonės siaurėja ir mechaniškėja, pamiršta paprastus, bendražmogiškus dalykus. Profesija pasiglemžia jų gyvenimą. Kai kurie nori kažką pakeisti, bet bijo prarasti tai ką jau turi. Juk jei šiandien nesi turtingas, nesi perspektyvus, vadinasi esi niekas. Dėl darbo ir karjeros žmonės pamiršta savo vaikystės svajones, ir, užuot sekę savo polinkius, jie kuria planus ir pagal juos gyvena - daro tai, ką reikia. Taip jie pasiklysta savo paties gyvenime ir bando susivokti. Įdomu, ar taip nutikus žmogus dar gali suspėti savo gyvenime kažką pakeisti“. Premjera 2015 m.
Spalio 7 d. 18 val. „Man netinka tavo kostiumas“ - vienos dalies tragikomiška drama apie laidotuves, kuriose svarbiau ne kas ir ką, o kaip ir kodėl laidoja. „Pati medžiaga, labiau primenanti ne grynąjį absurdą, o postmodernų absurdo žaidimą, skatino ilgai ieškoti tinkamos formos ir nuotaikos, galvoti apie žiūrovo funkciją, kuri šiame spektaklyje nėra įprasta“, - sako V. „Esame trupė, kuriai svarbi kiekvieno jos nario kelionė, kūrybiniai atradimai. Mums rūpi, kaip ir kodėl keičiasi M. Nastaravičiaus dramaturgija, ką savito ir naujo žvilgsnyje į sceną atranda scenografė Renata Valčik. Be to, pirmą kartą dramos spektaklyje taip aktyviai dalyvauja kompozitorė Nijolė Sinkevičiūtė, prieš tai labiau dirbusi su muzikos ir judesio spektakliais, o dabar specialiai šiam parašiusi septynias giesmes. Galiausiai, prie šio pastatymo prisijungė ir įdomi kino kūrėjų komanda su režisieriumi Mariumi Kunigėnu priešaky bei didelę patirtį turintis aktorius Valerijus Jevsejevas. Trukmė: 1val.
Spalio 8 d. 2 dalių spektaklis pagal Antono Čechovo vienaveiksmes komedijas „Piršlybos“, „Meška“, ir „Jubiliejus“. Žymaus rusų rašytojo Antono Čechovo personažai aistringai įsimyli, trokšta garbės, pykstasi dėl turto, pakliūna į komiškų arba dramatiškų situacijų pinkles. Našlei, gedinčiai savo vyro, likimas iškrečia pokštą: įsiveržęs į jos vienatvę „skolų išmušinėtojas”, ją aistringai įsimyli ir ginklai nukreipti vienas į kitą virsta amūro strėlėmis („Meška”). Apskaičiavęs visus būsimos nuotakos privalumus, ilgai svarstęs ir svajojęs, kaimynas nusprendžia pasipiršti. Bet išrinktosios pasisakymas apie žemės rėželį, tą niekinį žemės lopinėlį, griauna visus planus apie būsimą šeimyninę laimę („Piršlybos” ). O banko valdytojas iškilmingo jubiliejaus dieną praranda ne tik reputaciją, bet ir minties aiškumą… („Jubiliejus”) Humoru persmelktos komedijos kviečia atidžiau ir su atjauta pažvelgti į žmogų, kuriame pasak Antono Čechovo „viskas turi būti gražu: ir veidas, ir drabužiai, ir siela, ir mintys“. Šiuolaikinėje A. Trukmė: 2 val. 15 min.
Spalio 9 d. Pjesė sukurta pagal populiarų rašytojo V. Petkevičiaus kūrinį „Gilės nuotykiai Ydų šalyje“. Pagrindinis spektaklio personažas - Girių valdovo Ąžuolo sūnus Giliukas, auga galingo tėvo lepinamas, Varlių šeimyną po Ąžuolu erzindamas, paukščiams išdaigas krėsdamas, silpnesnius už save skriausdamas. Jokių išmintingų pamokymų jis girdėti nenori, mokytis nesirengia, tačiau sumanymų turi didžių... Ketina būti karo korespondentu! Atsižvelgdami į šių dienų kontekstą, iš gausių knygos herojų nuotykių dramaturgė D. Čepauskaitė ir režisierius O. Žiugžda pasirinko vieną pagrindinių - karo įvykių liniją. Spektaklio kūrėjai mažiesiems žiūrovams suprantama kalba gvildens atsakomybės už savo poelgius, santarvės su pasauliu, žmogiškojo orumo temas. Tačiau rimtos ir aktualios temos „įvilktos“ į žaismingą teatro rūbą - scenoje žiūrovų laukia charakteringos didžiaakės lėlės, šmaikštūs personažų tekstai ir nuotaikingos dainelės. Premjera 2015 m.
Spalio 10 d. 18 val. Panevėžio J. Pagal A. Čechovo pjesę „ROTŠILDO SMUIKAS“ (rež. Marius Cemnickas) ir pagal M. Meterlinko mistinę dramą „NEKVIESTOJI“ (rež. „Rotšildo smuikas” - vienos dalies spektaklis apie giluminius dvasinius išgyvenimus, kurie apvalo nuo kasdienybės apnašų, sulėtina gyvenimo tempą, padeda susikaupti ir išgirsti. Pagrindinis vaidmuo pjesėje - tarsi specialiai sukurtas scenos grandui Romualdui URVINIUI. „Jakovo vaidmuo - tai išpažintis pačiam sau. Tai širdgėla dėl gyvenimo praradimų, nusivylimų, netekčių. Dėl žmonių santykių, kurie galėjo susiklostyti ir kitaip. Gyvenime tokią išpažintį sau dažnai užmirštame ir būna be galo skaudu, kai atgailos jausmas aplanko pavėluotai. Šalia patyrusio scenos profesionalo pjesėje vaidina jaunosios teatro kartos aktorius - Jonas ČEPULIS. Jauna prigimtis, aukštaitiškas šmaikštumas ir spontaniškumas, sudėtas į Autoriaus vaidmenį, atsveria senojo Jakovo liūdesį dėl prabėgusio gyvenimo ir padarytų klaidų. Simbolizmo genijumi vadinamas belgų dramaturgas M.Meterlinkas dramoje atveria temas, kurias žmonės linkę apeiti tylomis. „Tikimės, kad žiūrovai susimąstys, kokia plona riba skiria Gyvenimą ir Mirtį, patikės M. „Gal susitikimas spektaklyje su tuo, apie ką paprastai nekalbame, išvaduos iš baimės mąstyti apie gyvenimo trapumą, paskatins kalbėtis su artimaisiais, kol mums dar leista. Galbūt paskatins gyventi drąsiai, semiant gyvenimą ligi dugno...
Spalio 12 d. Penki tarnautojai prie šefo kabineto durų. Laukiantys savo eilės, repetuojantys kalbas, skaičiuojantys žingsnius iki šefo stalo ir iš paskutiniųjų besistengiantys sugniuždyti kolegas. Kiekvieną dieną, nuo ryto iki vakaro. Vienas pjesės veikėjų sako: „Aišku, kad tai - ilga istorija. Tai užsitęs. Galbūt net kelis metus. O gal net ir visą gyvenimą.“ Jie pasiruošę viskam, jie pasiryžę prisitaikyti prie bet kokių aplinkybių, jie gali viską ištverti. Jų pastangos graudžiai juokingos, jie seniai jau pamiršo tikrąjį savo laukimo tikslą bei prasmę, bet tiki, kad vieną dieną didelis stebuklas pagaliau pakeis jų mažus gyvenimus. „Bestuburiada“ - pjesė ne tik apie laukimą prie viršininko durų. Tai pjesė apie visų mūsų kasdienį laukimą, kasdienę kovą už save, apie kasdienį tikėjimą savo sėkme ir galų gale - apie tos sėkmės skonį ir kainą. Bestuburiada“ atveria kitą, „nefasadinę“ sėkmės istorijų, sėkmingai susiklosčiusių karjerų pusę, analizuojamas šiandieninės asmenybės vidinis pasaulis, jausmai ir tikrieji sielos poreikiai, troškimas išsaugoti savas vertybes, maištas prieš žiniasklaidos, TV, pop kultūros formuojamą vartotojišką požiūrį į "sėkmės istoriją". Spektaklyje šios problemos atsiveria graudžiai komiškose personažų istorijose. Premjera 2015 m. Trukmė: 1 val. 30 min.
Spalio 13 d. „Aštuonios moterys“ - šeštajame dešimtmetyje parašytas kūrinys, jo autoriui pelnė ne vieną prestižinį apdovanojimą. Aktorius ir režisierius Balys Latėnas savo spektaklyje vengia bet kokių sąsajų su garsiuoju filmu ir nenori prisirišti prie detektyvinės komedijos žanro. Jis stengiasi naujai pažvelgti į patį kūrinį, remdamasis ne tiek siužetu, kiek per jį atskleidžiamomis skirtingų moterų istorijomis, jų jausmais ir išgyvenimais. Be to, žada kitokią istorijos pabaigą, nei siūlė dramaturgas. „Be abejonės komiškų situacijų čia apstu, bet jos nesudaro viso kūrinio esmės“, - sako režisierius ir prisipažįsta, jog pirmąkart perskaitęs pjesę neliko ja sužavėtas dėl pernelyg štampuotos ir nuspėjamos jos struktūros. Visgi dar kartą paimti pjesę į rankas prireikė tuomet, kai režisierius ieškojo medžiagos darbui su aktorinio kurso studentėmis Vilniaus kolegijoje. „Kai tekstai pradėjo skambėti aktorių lūpose, pamačiau, kad tai toli gražu nėra tik banalus vodevilis. Tose moteryse išryškėja visa pjesės esmė, jos gylis. Ne pati istorija, o moterys čia svarbiausios“, - sako režisierius, kuriam Jaunimo teatras pasiūlė ilgai archyvuose laikytą kūrinį. Pjesėje veiksmas sukasi prabangiuose užmiesčio namuose, kuriuose prieš Kalėdas susirenka visa šeima. Istorijos pradžioje miršta, tiksliau, savo kambaryje yra nužudomas vienintelis šeimos vyras. Kaip paaiškėja, kiekviena moterų - uošvienė, žmona, dukros, kitos giminaitės ir net tarnaitės - turėjo pakankamai svarią priežastį su juo susidoroti, bet tuo pačiu pasirūpino ir labai protingu alibi. Įtarimų šešėlis krinta tai ant vienos, tai ant kitos namų gyventojos. Moterys pačios imasi nagrinėti, kuri iš jų galėjo įvykdyti šį nusikaltimą. Per visą šią suirutę atsiskleidžia nuostabūs moterų portretai, jų tarpusavio santykiai ir aistringos gyvenimo istorijos. Premjera 2015 m. Trukmė: 2 val. 20 min.
Spalio 14 d. Mistinė muzikinė drama „Dibukas“ - spektaklis-sakmė, paremta žydų tautosaka, mistika ir giliu psichologiškumu. Turtingas pirklys nori ištekinti savo dukterį Lėją už pasiturinčio ir išvaizdaus jaunuolio, nepaisydamas merginos jausmų dingusiam mylimajam ir jaunystės draugui duoto pažado, kad jų vaikai susituoks. Mylimasis Chonenas į miestą netikėtai grįžta vestuvių išvakarėse, įvaldęs mistines Kabalos galias. Visus planus apverčia mįslinga jaunuolio mirtis ir dar paslaptingesnis Lėjos negalavimas. Dvi mylimųjų sielos apsigyvena viename kūne, kad galėtų būti kartu amžinai. Tėvas susirūpina, kokia liga įsimetė į dukters kūną, ir kreipiasi pagalbos į rabiną. Žydų folklore dibuku vadinama „nuoga siela“, kuri, palikusi mirusiojo kūną, neiškeliauja į aną pasaulį, o įsiskverbia į gyvo žmogaus kūną ir sielą. Tokią esybę, priklausančią dviem pasauliams, dibuką, išvaryti gali tik rabino egzorcizmas. Iš tiesų autentiškas liaudies legendos tekstas neegzistuoja. Padavimai apie dibuką nuo XVI a. plito tarp Vidurio ir Rytų Europos žydų. Juos išpopuliarino, beje, Vilniuje 1916 m. Simono Anskio (Šlomo Zeinvelio Rappoporto) jidiš kalba parašyta pjesė „Dibukas“. Autorius ją parašė po 1914 m. etnografinės kelionės po chasidų gyvenamas vietoves Vakarų Ukrainoje, kur domėjosi turtinga liaudies tautosaka, gražiomis sakmėmis, mistinėmis Kabalos mįslėmis. Pjesėje atkurti chasidų papročiai ir religinės apeigos patraukė ne vieną kūrėją. Pjesė 1920 m. buvo pastatyta Vilniaus dramos teatre, metais vėliau - Niu...
tags: #edgaras #kliukas #autoservisas