Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (toliau - ENTP) tvarkymas yra svarbus aplinkosaugos klausimas, kuriam skiriama vis daugiau dėmesio ne tik valstybiniu, bet ir teisiniu lygmeniu. Nauji Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai siekia sumažinti netinkamą atliekų tvarkymą ir suvienodinti konkurencijos sąlygas rinkoje.
Naujosios tvarkymo taisyklės ir jų tikslai
Aplinkos ministerija teigia, kad nauja tvarka sumažins netinkamą atliekų tvarkymą. "Daroma prielaida, kad Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai turės teigiamą poveikį ENTP tvarkymui, ypač iš ENTP išmontuotų dalių, neturinčių rinkos vertės ar turinčių neigiamą rinkos vertę, apskaitai ir tvarkymui. Numatomi pokyčiai mažina paskatas tokių atliekų neapskaityti ir jomis atsikratyti aplinkoje ar komunalinių atliekų sraute", - komentare BNS teigė Aplinkos ministerija.
Tuo metu automobilių gamintojų ir importuotojų atstovė sako, kad naujos taisyklės suvienodins konkurencirines sąlygas rinkoje. Pasak A. Pakštaitės-Marcinkienės, naujos automobilių gamintojų ir importuotojų atsakomybės išlygins konkurencirines sąlygas rinkoje. „Po šio įstatymo pakeitimo visi transporto priemonių pardavėjai lygiomis sąlygomis dalyvaus kolektyvinėje sistemoje ir vykdys numatytas tvarkymo užduotis. Galų gale nebebus galimybės nesąžiningam verslui išvengti pareigos organizuoti ir finansuoti senų automobilių atliekų tvarkymą. Verslas pareigas vykdys lygiomis konkurencinėmis sąlygomis“, - kalbėjo asociacijos vadovė.
Gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorė Asta Pakštaitė-Marcinkienė sako, kad įsigaliojus pokyčiams transporto priemonių gamintojai ir importuotojai pasirašinėja sutartis su automobilių tvarkytojais. „Gamintojai ir importuotojai per licencijuotą organizaciją organizuos ir finansuos neigiamą rinkos vertę turinčių atliekų, pavyzdžiui, plastiko, gumos, stiklo, panaudotos alyvos sutvarkymą. (...) Procesai vyksta, yra sudarinėjamos sutartys su tokiais automobilių tvarkytojais, siekiant užtikrinti reikalavimus, kad jiems būtų sudarytos sąlygos visas neigiamą rinkos vertę turinčias atliekas priduoti lengvai, paprastai ir nemokamai“, - BNS teigė Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė.
A. Pakštaitės-Marcinkienės teigimu, licencijuotų organizacijų yra dvi: jos vadovaujama gamintojų ir importuotojų asociacija bei Autogamintojų ir importuotojų asociacija.
ENTP išardymo procesas ir atliekų klasifikacija
Pasak V. Jankoito, išardžius transporto priemonę, automobilio dalys paskirstomos į tris segmentus. „Pirma frakcija - pakartotiniam naudojimui tinkamos dalys: sparnas, stiklas, variklio dangtis, patys varikliai, durelės, padangos. (...) Antra frakcija - teigiamą vertę turinčios atliekos, dažniausiai tai būna metalai. Jie yra perdirbami (...). Ir trečia frakcija - vertės neturinčios atliekos arba su neigiama (verte - BNS). Tai yra plastikai, gumos, stiklai, visos salono dalys, kilimai“, - kalbėjo jis.
V. Jankoitas pridūrė, kad 36 proc. išardytos transporto priemonės sudaro vertės neturinčios atliekos, už kurių perdirbimą sumokama atliekų perdirbimo įmonei. Pasak V. Jankoito, šių atliekų perdirbimo kaina svyruoja nuo 300 iki 2,5 tūkst. eurų už toną priklausomai nuo atliekų pobūdžio.
„Tikiu, kad finansavimas padės paskatinti ENTP tvarkytojus skirti daugiau lėšų (automobilių savininkams - BNS), kad jiems būtų tie automobiliai priduodami. Jeigu mūsų teisėti ENTP tvarkytojai galėjo mokėti savininkui nuo 50 iki 200 eurų priklausomai nuo automobilio, tai aš labai tikiuosi, kad dabar finansuojant šitą (atliekų tvarkymo - BNS) dalį bus galimybė mokėti truputį daugiau ir tada nelegaliam verslui dar daugiau mokėti neapsimokės“, - BNS teigė Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos vadovas Vladimiras Jankoitas.
Nelegalaus ENTP tvarkymo mastai ir priežastys
A. Pakštaitė-Marcinkienė teigė, kad dalis ENTP tvarkytojų iki šiol perdirbimui parduodavo tik teigiamą rinkos vertę turinčias atliekas, pavyzdžiui, metalą. „Veikė iki šiol tokia sistema, jog didelė dalis ardytojų priduodavo (perdirbimui - BNS) tik teigiamą rinkos vertę turinčias atliekas - viską, kas yra su metalu. Tai tie patys akumuliatoriai, kėbulai, sparnai, o visa kita, kas buvo neigiama, nuguldavo ne ten, kur reikia: komunalinių atliekų konteineriuose, sąvartynuose, pamiškėse ir panašiai“, - kalbėjo asociacijos vadovė.
V. Jankoitas aiškina, jog pradėti ENTP tvarkymo verslą reikia nemažų investicijų, todėl žmonės tai daro nelegaliai. „Pradėti legalų verslą reikia maždaug apie mažiausiai 30-35 tūkst. pirminių investicijų. Investicijų reikia investuojant į vietą, į nuomą ir leidimo padarymą dėl ko ir dygsta neteisėti ENTP tvarkytojai. Jie ardo, atliekas šalina, gauna iš (automobilio - BNS) dalių pajamas, gauna iš metalo pajamas. Išsinuomoja garažą, kuriam nereikia leidimo“, - teigė jis.
Tokiu atveju, pasak V. Jankoito, nelegalia veikla užsiimantys asmenys priduoda metalo atliekas perdirbimui kaip fiziniai asmenys. „Niekas nedraudžia fiziniam asmeniui (priduoti atliekų - BNS). Aš, Jonas Jonaitis, priduodu 10 t., 20 t., 30 t.“, - aiškino V. Jankoitas.
Aplinkos ministerija BNS teigė neturinti statistikos, kiek nenaudojamų transporto priemonių buvo išardyta nelegaliai. Aplinkos ministerijos duomenimis, 2023 metais tvarkymui surinktų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių svoris siekė 39 tūkst. tonų. Naujesnės informacijos ministerija nepateikia.
Konsultacijas aplinkosauginiais klausimais teikiančios įmonės „Aplinkos apsaugos institutas“ duomenimis, 2017 metais Lietuvoje buvo neteisėtai išardyta 82 proc. arba 105 tūkst. transporto priemonių, o po jų išardymo atliekų ir pakartotiniam naudojimui tinkamų dalių svoris siekė 150 tūkst. tonų.
Teisiniai aspektai ir administracinė atsakomybė
Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos priimtos pernai rugsėjį. Informuojame, kad 2017 m. gegužės 29 d. Apdorojimo įmonė arba jos įgaliota surinkimo įmonė nuo 2018-01-01 turės pildyti du Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių sunaikinimo pažymėjimo egzempliorius, iš kurių vienas bus atiduodamas eksploatuoti netinkamos transporto priemonės savininkui, kurį jis pateiks transporto priemones Lietuvos Respublikoje registruojančiai, registravimo dokumentus išduodančiai ir registravimo duomenis tvarkančiai valstybės įmonei „Regitra“, kitas bus laikomas pažymėjimą išdavusioje įmonėje.
Kartu su atliekų susidarymo ir/ar tvarkymo apskaitos ataskaitomis, papildomai nebereikės pateikti informacijos pagal taisyklių 4 priedą (informacija apie medžiagų (atliekų), gaunamų apdorojus eksploatuoti netinkamas transporto priemones, tvarkymą šalyje) ir 5 priedo (informacija apie eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (dalių), atsirandančių šalyje, eksportą tolesniam apdorojimui) formas.
2016 metais Lietuvoje buvo 322 automobilių importuotojai, kurie pagal teisės aktus privalo finansuoti susidarančių automobilių atliekų tvarkymą, tačiau to nedaro, rašoma pranešime žiniasklaidai. Juridiniai ir fiziniai asmenys, į Lietuvą įvežantys ir pirmą kartą užregistruojantys daugiau kaip 5 transporto priemones už metus, yra laikomi automobilių importuotojais ir privalo finansuoti susidarančių automobilio atliekų susidarymą.
Sulyginus „Regitros“ ir Gamintojų ir Importuotojų Asociacijos duomenis, tapo aišku, kad šiemet Lietuvoje buvo 322 automobilių importuotojai, kurie pirmą kartą registravo 6 ir daugiau automobilių, tačiau nefinansavo susidarančių automobilių atliekų tvarkymo.
Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) vadovas Vladimiras Jankoitas spėja, kad dalis šių importuotojų greičiausiai nežino apie jiems teisės aktais nustatytas aplinkosaugines pareigas. „Tiems, kurie per metus Lietuvoje įregistravo 6 ir daugiau automobilių, rekomenduočiau nelaukiant aplinkosaugos patikrinimų kreiptis į specialistus ir išsiaiškinti savo pareigas“, - sako ENTPTA vadovas. Anot jo, specialistų konsultacija gali padėti apsispręsti, kaip geriau pasielgti susiklosčiusioje situacijos, nes gresiančios baudos už importuotojų pareigų neatlikimą tikrai nemažos.
ENTPTA yra žinoma nemažai atvejų, kai transporto priemonių prekybininkams (importuotojams) teismai yra paskyrę administracines baudas už eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo nevykdymą arba netinkamą vykdymą. Pavyzdžiui, Telšių rajono teismas vienos įmonės savininką yra nubaudęs 7240 eurų administracine bauda už tai, kad jis, organizuodamas įmonės veiklą, neorganizavo ir nefinansavo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo. Tokią pačią baudą už analogišką nusižengimą yra paskyręs ir Klaipėdos apylinkės teismas. Šiuo atveju buvo nubaustas bendrovės, per trejus metus į Lietuvą importavusios šiek tiek daugiau kaip 100 lengvųjų automobilių, direktorius.
“Regitros“ duomenimis, į Lietuvą per metus įvežama apie 200 tūkstančių transporto priemonių, tuo tarpu finansuojamas tik apie 20 proc. automobilių atliekų sutvarkymas.
| Teismas | Baudos dydis (eurais) | Nusižengimo apibūdinimas |
|---|---|---|
| Telšių rajono teismas | 7240 | Neorganizavo ir nefinansavo ENTP tvarkymo |
| Klaipėdos apylinkės teismas | 7240 | Neorganizavo ir nefinansavo ENTP tvarkymo |
Lietuvoje gamintojai ir importuotojai jungiasi į organizacijas, kurioms deleguoja savo pareigas. Gamintojų ir Importuotojų Asociacijos ir ENTPTA specialistai konsultuoja juridinius ir fizinius asmenis, kurie teikia transporto priemones Lietuvos vidaus rinkai.
Administracinio nusižengimo byla Nr. Teisminio proceso Nr. 2019 m. nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. R. K. IĮ, esančios Lazdijų g. 20, Marijampolėje, įmonės kodas 304220370 planinio patikrinimo metu nustatyta (patikrinimo aktas Nr. 89), kad 2018 - 2019 metais:
- Naudodamasis Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema nevykdo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų gaminių apskaitos, neturi parengto gaminių sąrašo pagal atskiras gaminių rūšis.
- Įmonė neturi sudariusi sutarčių su eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkėjais dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (toliau - ENTP) surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir t.t., bei sutarčių su baterijų ir akumuliatorių surinkėjais dėl šių atliekų surinkimo iš platintojų, jų vežimo, paruošimo naudoti ir t.t., sutarčių, kad įmonė vykdo vienu iš būdų - individualiai ar kolektyviai, ar sutartiniais pagrindais yra pavedusi licencijuotai Organizacijai vykdyti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 344 straipsnio 1 dalyje transporto priemonių gamintojams ir importuotojams bei 3415 straipsnio 1 dalyje baterijų ir akumuliatorių gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, neturi finansinių dokumentų ar kitų priemonių patvirtinančių, kad įmonė vykdo visuomenės švietimą ir informavimą bei dalyvauja eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemoje.
"Aplinkos pavojus: netinkamo atliekų šalinimo pasekmės"
Ji pridūrė, kad pokyčiai leis transporto priemonių savininkams jas parduoti maždaug 100 eurų brangiau nebenaudojamų automobilių tvarkytojams. Tiesa, anot jos, atliekų sutvarkymas gali būti įtrauktas į transporto priemonės kainą - ji gali augti apie 80 eurų.
tags: #eksploatuoti #netinkamu #transporto #priemoniu #netvarkymas #eteismai